Sekmadienis, 17 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

S. Barkauskas: Kanklėmis pikti ir niūrūs žmonės negroja (nuotraukos)

Alanas Mėžetis, www.alkas.lt
2017 11 06 07:00
2
0
SHARES
S. Barkauskas: Kanklėmis pikti ir niūrūs žmonės negroja (nuotraukos)

Akmeninės kanklės | A. Mėžečio nuotr.

Akmeninės kanklės | A. Mėžečio nuotr.
Akmeninės kanklės | A. Mėžečio nuotr.

Alanas Mėžetis kalbina liaudies instrumentų meistrą, kankliadirbį Skalmantą Barkauską:

– Papasakokite apie pačią pradžią, kas pastūmėjo rinktis būtent kankliadirbystę?

– Viskas prasidėjo nuo to, kai sesuo parsinešė Alberto Martinaičio, meistro iš Šiaulių, kankles, ilgai svajojo jomis groti ir kai pradėjo jomis skambinti, man pačiam ėmė patikti. Nejučiomis pamaniau, kad ir pats noriu groti, tik, kad jų vienų taip paprastai nepasidalysi, todėl kadangi pats jau truputį buvau „prie medžio“: drožinėjau visokius šaukštus, su draugais maži lakstėm pasigaminę savus kardus, skydus, patys dirbinomės šarvus, tai nusprendžiau, kad kodėl gi nepasidarius kanklių. Iš pirmo žvilgsnio atrodė nieko sudėtingo – dėžutė uždengta lentele, kažkokie kuoliukai, ertmės, stygos. Tai pagal tokį įsivaizdavimą kaip ten kas maždaug galėtų atrodyti, žiūrinėjau ir pavyzdžius. Pasistačiau sesės kankles ir net nežinojau koks ten medis, kaip ir kas, tiesiog paėmiau ir pradėjau drožinėti. Geriausiai atsimenu kaip uždėjau stygas ir net nežinojau, kad jos skirtingų storių, viską visai sumaišiau, nei derinti nemokėjau, nieko. Toks net sakyčiau buvo visiškai natūralus pats pirmas santykis su pačiu instrumentu.

– Vadinasi, medis Jus lydėjo nuo vaikystės? Kada pirmą kartą teko susidurti su juo?

– Pirmą kartą turbūt buvo kuomet su tėčiu radom įrankius, kartu važiuodavom į Kernavę, kitokius istorinius renginius. Man kažkaip patikdavo visada kalti, gaminti, tai tėtis pasiūlė įsigyti tuos drožybos įrankius. O nusipirkus juos ir pradėjau skaptuoti dubenėlius, drožti šaukštus. Įrankių dar buvo likę nuo senelio, buvusio batsiuvio, o kadangi tėtis, dirba mūrininku, tai leido ir įrankius imti, daryti, konstruoti. Tik, aišku, po to reikdavo ir padėti įrankius atgal į vietą, kad nedingtų.

–Koks atsiminimas aplanko Jus atsiminus tą laiką? Gamindavotės šarvus?

–Dar gerai pamenu, maždaug kuomet man buvo gal vienuolika, dvylika metų, susirinkom su draugais vieną vakarą kieme ir sumąstėm, kad reikia pažaisti kovas, pasidaryti kardus, skydus, susigalvojom taisykles, kad su kardu reikia paliesti priešininko nugarą tai taip ir pradėjom lakstyti aplink daržą. Susiskirstydavom komandomis, iš pačių pradžių tai net skydų neturėjom, tik kardus greitai pasigaminom, ir taip patiko, kad po to susitikom vėl kitą vakarą, po to dar kitą ir viskas išaugo iki to, kad patys pradėjom darytis ir kardus, ir skydus, ir šarvus. Vėliau net su draugais pasistatėm būstinę, gretos pagausėjo, tai taip po to ir lakstėm po laukus su kardais ir skydais.

Sesė pamatė, kad mes čia taip žaidžiam, pasakė, kad yra čia tokie istoriniai rekonstrukciniai klubai, kur suaugę vyrai užsiima kovomis. Parodė man tuos vyrus, o man vienuolikos, dvylikos metų būnant, jau kompiuteriu naudotis kažkiek mokant, susiradau aš jų el. paštą, parašiau jiems laišką, nusiunčiau nuotraukų kaip mes kovojom ir tiesiog sulaukėm idėjinio palaikymo, kad tik darykit, užaugsit, prisijungsit prie mūsų. Pakvietė atvažiuoti į renginius, pasižiūrėti kovų, nuvažiavom su tėčiu, paspaudėm ranką klubo vadovui ir tas ratas taip ir užsisuko, kažkaip jaučiau, kad tos veiklos mane traukia.

– O kaip atsirado Jūsų santykis su daina? Ar užaugote prie folkloro?

– Muzika man buvo toks dar neatrastas dalykas, nors aš pats dainuodavau chore, bet groti niekuo negrojau. Mama lankė Babtų folkloro ansamblį „Vėrupė“, dainuodavo ten, bet aš tuomet nemėgdavau to, man kažkaip atrodydavo bobučių reikalas tos pačios dainos, apskritai nelabai patikdavo. Galbūt tas artimesnis santykis su muzika apskritai atėjo tada kai pamačiau, kad tie suaugę vyrai iš tų istorinių rekonstrukcinių kovos klubų sustoja į gretą ir uždainuoja karinę dainą, turbūt tada ir supratau, kad čia ir yra tai. Taip paprastai ta daina ir pasidarė artimesnė, pradėjau skirti, kuri istorinė, kurios darbo ar karinės.
Grįžkime prie kanklių.

– Ko išmokote per tą laiką gamindamas kankles?

– Pasirinkti tinkamą medį. Kuo ilgiau užsistovėjęs medis – tuo geriau jis skamba. Kiekvienas medis tarsi turi savo balsą. Pavyzdžiui liepa skamba minkščiau, uosis giliau, kiečiau. Obelis – skardesnė. Patys medžio ruošiniai būna nuo dešimties iki dvidešimties metų amžiaus, kadaise buvę atidėti žmonių, dažnai tenka tiesiog tyrinėti patį ruošinį, kiekvieną jį paėmus atskirai pasimato, kad jisai yra skirtingas. Tai tarsi kaip spręsti tokį rebusą: apžvelgti ar yra šakų, įtrūkimų, kaip pačios šakos, rievės eina, žiūrėti kokią tai turės įtaką garsui, jau paėmus į rankas pastuksenti. Skaptuoju ir vėl stuksenu, klausau pačio garso. Jau, žinoma, yra ir tam tikrų nusistovėjusių kanklių formų, kurios teikia daugiau vilties, kad skambės ir pats instrumentas.

– Ar darbas su technika, kuri leidžia pagaminti kankles greičiau, neatima tariamos dvasios iš instrumento?

– Manau, kad atima, vis tiek tie elektriniai įrankiai, kurie greitai sukasi, kad ir tie patys diskeliai ar šlifavimo priemonės, jos neša tokią disharmoniją, nes tu prisilieti prie pačio medžio ir tu jau jį ir kitaip ir net mažiau jauti. Jau kažkoks tai kitas įrenginys jį šveičia, šlifuoja. Labiausiai ir siekiu, tokių sąlygų, kad galėčiau dirbti tik su rankiniais įrankiais, lėtai, atsisėdęs, išimti pačiam tą kiekvieną medžio drožlę, nes neretai kitą kartą tie patys elektriniai prietaisai tampa gana pavojingi.

– Kokie žmonės dažniausiai užsako kankles? Koks jų požiūris į šį instrumentą?

– Neretai tai žmonės iš folklorinio ar tautinio rato, bet būna visokiausių žmonių, pastebėjau tokią tendenciją, kad moterys dažnai nori kanklių, kuomet gimsta vaikas šeimoje, joms norisi tada ir dainą ar lopšinę padainuoti, tarsi suteikti tą kanklių skambesį savo vaikui.

Paprastai kai gaminu kankles, tai darau jas būtent tam žmogui, kuris jų ir nori. Pirma su juo susipažįstu ir tik po to darau instrumentą, nes vis tiek į tą instrumentą tarsi sudedi savo rankas, mintis apie patį žmogų. Neretai, iš tiesų, atrodo, kad kanklėmis pikti ir niūrūs žmonės negroja.

– O kaip manote, kada pats instrumentas įgauna tą dvasią? Ar tada, kai jis pagaminamas? Ar kai su juo yra grojama ilgesnį laiko tarpą?

– Manau, jis įgauna dvasią tada, kai užsideda deka, toji lentelė ant viršaus. Tik tada, kai tu ją priklijuoji, tada jau viskas, vidaus jau nebepakeisi. Manau, kad būtent tada yra tas momentas, galbūt ir mano pačio išmonės sugalvotas. Pati deka turi išpjaustytus raštus, ornamentus ir ją uždarius viduje pasidaro tarsi rezonuojanti ertmė, todėl kai užklijuoju pačią deką, spausdamas ją su kitomis lentelėmis, niekada neuždengiu tų raštų. Man atrodo, kad kanklės negali būti paliktos uždusintos, nes tada gali nelikti ir pačio garso, todėl neretai palikęs atvirus raštus ir palieku pačias kankles per naktį sugyti ir manau, kad būtent tada ir ateina tas garsas.

Dar neretai, kur po deka, kanklių viduje matosi meistro įrašai: vardas, pavardė, pagaminimo metai, įdedu tokią savotišką paslaptį, neišduodu ką ten parašau, tačiau visose darytose kanklėse nematomoje vietoje, palieku įrašą apibūdinantį patį kanklių skambesį. Tai tarsi linkėjimas instrumentui, o tada uždarau ir ramia galva palieku joms tą įrašą. Pavyzdžiui, jeigu darau kankles kažkam iš pajūrio regiono, bandau susieti tą garsą su jūros ošimu ir kas įdomiausia, kad dar nė karto nebuvo pavedę.

– Turbūt kitas Jūsų kiek neįprastas projektas yra kanklės iš akmens. Kuo jos Jums pasirodė neįprastos, jas pagaminus?

– Įdomu apskritai buvo apjungti tradicinį kanklių modelį su pačiu akmeniu, kadangi tokios kanklės yra gan neįprastos. Vėlgi išliko toks pats netikėtumo jausmas, kuomet darau medines kankles, dedu stygas ir nežinau kaip skambės. Tai lygiai taip pat padariau ir akmenines. Sudėjęs kuoliukus ir veržiklius jų pačių garsas nepasirodė labai garsus, bet buvo labai giliai aidintis.

– Kokiu gyvūnu save pavadintumėte?

– Koks aš gyvūnas? Gal… bebras, (juokiasi) drožiu medį, kodėl gi ne?

– Kaip manote, kokia būtybė galėtų būti priskirta kanklėms?

– Kanklės paprastai tapatinamos su karstu, laivu. Likusios nuo tų laikų, kai laidodavo žmonės įdėdami kūną į luotą ir paleisdami jį į jūrą. Kanklės buvo prilyginamos luotui, dvasiniam instrumentui, kuris išlydėdavo žmogų į dausas, taip pat kaip pats luotas išplukdydavo. Ir net kanklių pati forma primena luotą – įdėtum į vandenį tai laikytųsi ant vandens.

Dažnai sakydavo jeigu žmogus jau merdi, tai jeigu šalia jo grosi kanklėmis, kol grosi, tol žmogaus siela neišeis į kitą pasaulį. Kai tik nustosi groti, tada ji gali palikti kūną. Kanklės kaip instrumentas tarsi užlaiko žmogų šiame pasaulyje. Ypatingai, jeigu miršta artimas žmogus, tai sako reikia skubėti, eiti gaminti kankles, kad tą dvasią, kuri dar nepaliko mūsų, įsikūnytų į kankles, kad jos skambėtų to žmogaus balso tembru.

Tokia įdomi istorija nutiko tėviškėje, pas tėvus. Mano kambarys būdavo virš tėvų kambario ir tąkart buvau pasidaręs lentyną, susistatęs kankles palubėj, jų buvo gal kokios aštuonios ir manęs tuo metu namie nebuvo. Mama prabudo naktį ir girdi, kad kažkas kanklėmis groja, pagalvojo, kad Skalmantas prabudo ir groja sau naktį, bet kai ryte atsikėlė prisiminė, kad manęs namie nėra. Vėliau, po šito jos pasakojimo aš nubėgau į tą kambarį ir paėmęs visas tas kankles atsinešiau prie mamos ir visoms stygas braukydamas klausinėjau: „…kurios, kurios ten skambėjo?“. Aišku, galima ir logiškai įvardinti, kad galbūt ten kokia pelė prabėgo per lentyną, per stygas, galima visaip permąstyti, tačiau vis yra ir ta mistiškoji kanklių pusė, kuri turi savyje žavesio.

akmeniniukankliufoto-amezetis (1)
akmeniniukankliufoto-amezetis (2)
akmeniniukankliufoto-amezetis (3)
akmeniniukankliufoto-amezetis (4)
akmeniniukankliufoto-amezetis (5)
interviufoto-amezetis

Susiję straipsniai:

  1. Panevėžiečiai kviečia į paroda „Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio“ (video)
  2. Prieš prasidedant Dainų šventei – paskutiniai „egzaminai“ meno kolektyvams
  3. „Kultūros naktį“ bus pristatomas eksperimentinės archeologijos klubas „Pajauta“
  4. Kauno tautinės kultūros centras laukia jaunimo
  5. D. Savickaitė. Žmogaus darbai tomis dienomis, kurios buvo duotos ir mums

Comments 2

  1. dainuojanti says:
    3 m. ago

    daugiau tokių dvasingų meistrų šiame tokiame skubos amžiuje..

    Atsakyti
  2. prijaučianti says:
    3 m. ago

    jaunimas kartais skundžiasi,kad nėra ką veikti,šis pavyzdys aiškiai parodo,kad yra ką veikti,tik noro reikia .Jauno vaikino tikslai žavi,jis domisi savo senolių kurta kultūra,dainomis,šokiais,rekonstrukcija,pats aktyviai dalyvauja įvairioje mūsų etnokultūrą puosėliančioje veikloje.Tiesiog gera,daugiau tokių.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

„Vykinto keliai“ paskelbė įsimintiniausias 2020-ųjų metų baltų paveldo vietas | rengėjų nuotr.

„Vykinto keliai“ paskelbė įsimintiniausias 2020-ųjų metų baltų paveldo vietas

2021 01 02
M. Tomkevičiūtė: Tauta be savo tautinio paveldo yra kaip žmogus be veido

M. Tomkevičiūtė: Tauta be savo tautinio paveldo yra kaip žmogus be veido

2020 12 29
Tradicinio dainavimo mokymai 2019 m. | M. Guščios nuotr.

Lietuvių tradicinio dainavimo pamokos atkeliauja į jūsų namus!

2020 12 20
Lietuvių tradicinio dainavimo pamokos – jūsų namuose!

Lietuvių tradicinio dainavimo pamokos – jūsų namuose!

2020 12 18
Skirmantas Barkauskas | laidos stop kadras

„Saulė sodą sodino…“ apie meistrus, kurie girdi medžius (video)

2020 12 05
B. Puzinavičius. Dar vienas Vilniaus savivaldybės akibrokštas – šį kartą Kalėdų proga

J. Vaiškūnas. Dainių tauta prisikelia dainuodama

2020 11 18
Žemyna Trinkūnaitė ir Donatas Bielkauskas (Donis) | rengėjų nuotr.

Klaipėdiečiai kviečia į Ž.Trinkūnaitės ir D.Bielkausko koncertą (video, tiesioginė transliacija)

2020 11 13
Raudondvario kultūros centro folkloro ansamblis ,,Piliarožė", vadovas Vilius Marma | rengėjų nuotr.

Veliuonoje surengtos pirmosios respublikinės Antano ir Jono Juškų varžytuvės

2020 10 28
Skambinkime tradicinėmis kanklėmis

Skambinkime kanklėmis (video)

2020 09 27
Vasara Juodkrantėje palydėta folkloro švente „Pūsk, vėjuži!“

Vasara Juodkrantėje palydėta folkloro švente „Pūsk, vėjuži!“

2020 09 05
Rodyti daugiau

Kiti Straipsniai

„Vykinto keliai“ paskelbė įsimintiniausias 2020-ųjų metų baltų paveldo vietas

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 02
2
„Vykinto keliai“ paskelbė įsimintiniausias 2020-ųjų metų baltų paveldo vietas | rengėjų nuotr.

„Vykinto keliai“ paskelbė įsimintiniausias 2020-ųjų metų baltų paveldo vietas | rengėjų nuotr. Archeologo, žygeivio Vykinto Vaitkevičiaus...

Skaityti toliau

M. Tomkevičiūtė: Tauta be savo tautinio paveldo yra kaip žmogus be veido

by Kristina Aleknaitė
2020 12 29
5
M. Tomkevičiūtė: Tauta be savo tautinio paveldo yra kaip žmogus be veido

Ansamblio „Nemunas“ meno vadove Margarita Tomkevičiūtė | Kauno technologijos universiteto nuotr. Žiūrovų gausios koncertų salės, iki...

Skaityti toliau

Lietuvių tradicinio dainavimo pamokos atkeliauja į jūsų namus!

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 20
1
Tradicinio dainavimo mokymai 2019 m. | M. Guščios nuotr.

Tradicinio dainavimo mokymai 2019 m. | M. Guščios nuotr. Advento laikotarpis – puikus metas susikaupimui, tobulėjimui...

Skaityti toliau

Lietuvių tradicinio dainavimo pamokos – jūsų namuose!

by Kristina Aleknaitė
2020 12 18
0
Lietuvių tradicinio dainavimo pamokos – jūsų namuose!

Lietuvių tradicinio dainavimo pamokos – jūsų namuose! | Rengėjų nuotr. Advento laikotarpis – puikus metas susikaupimui,...

Skaityti toliau

„Saulė sodą sodino…“ apie meistrus, kurie girdi medžius (video)

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 05
2
Skirmantas Barkauskas | laidos stop kadras

Skirmantas Barkauskas | laidos stop kadras Skalmantas Barkauskas, gyvenantis Babtuose, gamina muzikos instrumentus. Skulptorius Algimantas Sakalauskas...

Skaityti toliau

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Gintautas apie I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Pajūrietis apie 2021-aisiais minimas poeto Vytauto Mačernio gimimo šimtmetis
  • jo apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Viltis? apie Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės
  • Bože, Bože, apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Daugiau negu paprasta apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus
  • Itin kokybiškiems lietuviškiems gaminiams žymėti keičiami ženklai
  • 2021 metų buveinė – medžiais apaugusios ganyklos
  • VSAT: pernai koronavirusas kontrabandininkų neišgąsdino
  • Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą
  • Per daug išleidžiate? Apsipirkimo įpročius galima pakeisti

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Trimakas. Laplaso demonas. JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija peržiūrėta: 3841; komentarų: 89
  • Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti peržiūrėta: 1778; komentarų: 3
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1634; komentarų: 37
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1448; komentarų: 12
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1361; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1334; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-19 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Naujausi komentarai

  • Gintautas apie I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Pajūrietis apie 2021-aisiais minimas poeto Vytauto Mačernio gimimo šimtmetis
  • jo apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Viltis? apie Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės
  • Bože, Bože, apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Daugiau negu paprasta apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūrietis apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Kažin apie V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video)
  • Rimgaudas apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Kažin apie Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
aaa
Kitas straipsnis
Vyks R. Čepaitienės ir Ž. Mikailienės knygos apie paveldą „Pasaulis prasideda čia“ pristatymas

Vyks R. Čepaitienės ir Ž. Mikailienės knygos apie paveldą „Pasaulis prasideda čia“ pristatymas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai