Trečiadienis, 27 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

Č. Iškauskas. Nors žydai man buvo geri…

Česlovas Iškauskas, www.alkas.lt
2017 11 04 14:28
19
0
SHARES
Česlovas Iškauskas | Alkas.lt koliažas.

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt koliažas.

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt koliažas.
Česlovas Iškauskas | Alkas.lt koliažas.

Blogų žydų gyvenime aš nesutikau. Girdėjęs, kad miesteliuose išbambindavo jų namų langus, piktai pašiepdavo, rėkaudavo kažkokias dainuškas. Pas žydą krautuvininką neturtėlis galėdavo dykai gauti kokią silkę, „bargan“ – saują uknolių („ui, ponulis atidos vėliau“) ar žiupsnį druskos. Kai kas ant jų grieždavo dantį, kad nešvarūs, nuolat dvokia naftalinu ar supelijusiais drabužiais, kad „sėdi ant lietuvio kupros“, atsiskyrę, kad turi savo keistus papročius…

Mama prieš vestuves, būdama gal 14-15 metų (ištekėjo 16-kos), tarnavo pas miestelio žydą ir per tą trumpą tarnybą išmoko keletą jų žodžių, geresnių manierų. Sakydavo, kad jie tarnaitei buvo geri…

Paskui buvo rašoma, kad daug žydų mėtė gėles po Raudonosios armijos tankų vikšrais, žlegėjusiais Kauno Laisvės alėja 1940-aisiais, nes joje jie matė išsigelbėjimą nuo Europą užtvindžiusios „rudojo maro“ bangos. Daug jų buvo ir 16-oje lietuviškoje divizijoje, ir sovietinių partizanų būriuose, ir pokarinėje valdžios nomenklatūroje…

Rašant straipsnius „žydiška“ tematika, mane perspėdavo: būk atsargus, pasverk kiekvieną žodį, tai labai jautrūs reikalai… Kodėl? Juk buvo šaltiniai, argumentai, nuorodos. Vis tiek 2011 m. pasirodžius straipsniui „Žydai A.Hitlerio tarnyboje“ arba, kaip atsvarai, straipsniui „Žydai – bolševikų tarnyboje“ bei po kelerių metų publikacijai „Ar lietuviai – atsiprašinėtojų tauta?“ buvo prikišama, tokie straipsniai, nei daugiau, nei mažiau, kenkia Lietuvos ir Izraelio santykiams.

Pirmą kartą su žydišku įniršiu susidūriau per išleistuvių iš VU balių: tuometiniuose „Bočiuose“ linksminosi studijas baigusios žmonos kursas, o pirmame aukšte vyko žydų vestuvės. Išėjusius prasivėdinti vaikinus ir merginas ėmė įžeidinėti apgirtę vestuvininkai, aš puoliau ginti saviškės, na ir pasipylė smūgiai. Pasijutai begulįs ant grindinio, apsuptas įkaušusių žydukų, iš kurių baigiantis egzekucijai vienas kilniai sušuko: „Vyrai, gulinčių nemuša…“ Ir už tai, kaip sakoma, dėkui. Nežinau nei šio buitinio konflikto priežasčių, nei pasekmių, bet gumbus gydžiausi rimtai. Nemanau, kad iš to galima daryti toli siekiančius apibendrinimus.

LRT dirbę žydai irgi nebuvo priešiški. Vyresnieji kolegos turėjo globėjiškų polinkių. Ypač jaunus specialistus užtarė patyrusi žurnalistė Zlata (Zina) Erbšteinaitė-Gurvičienė. Po karo šiuos radijo rūmus užplūdo žydiška pamaina. Kaip atsiminimuose rašė P. Lipeika, 1944-ųjų liepą iš Maskvos į Vilniaus radiją atvyko nauji šeimininkai. Radijo komiteto pirmininke tapo Lietuvos komunistų vadovo Antano Sniečkaus žmona Mira Bordonaitė, redaktoriais – Zina Erbšteinaitė, R. Levinas, muzikos redaktoriais – Chaimas Potašinskas, Julius Špygelglazas, orkestro vadovu – Abelis Klenickis. Z. Erbšteinaitės globa buvo reikalinga dar ir todėl, kad, konfliktui iškilus, neįkliūtume tuometiniam Glavlito viršininkui Borisui Gurvičiui. O progų buvo. Kartais konfliktai nutildavo LRT komiteto pirmininko Jono Januičio kabinete…

Radijuje buvo keletas linksmų vyrukų žydiškomis pavardėmis. Prisimenu Anatolijaus Velerio savikritiškus anekdotus, Eduardo Potašinsko sąjūdietišką aktyvią veiklą. Pikti liežuviai plakė, kad jie veikė savanaudiškai, nenuoširdžiai, bet, man rodos, tai tebuvo kalbos.

Kas atsitiko, kad atkurtos nepriklausomybės eroje lietuvių ir žydų santykiai vėl tapo purvino turgaus lygio? Kai kas tai kildina nuo senų senų laikų, kiti gi – nuo XX a. pradžioje pasirodžiusių Siono išminčių protokolų, kuriuose esą aprašomi žydų planai užvaldyti pasaulį. Tyrimuose paaiškėjo, kad tai tebuvo carinės Rusijos slaptųjų tarnybų klastotė (Leonidas Donskis rašė, kad tekstai buvo sufabrikuoti iš XIX a. vokiečių ir prancūzų antisemitinių pamfletų, o jau kito amžiaus I pusėje jie pateko į A. Hitlerio rankas)…

Niekas neslepia, kad Lietuvoje antisemitizmas jau toli gražu ne buitiniu lygiu sustiprėjo 4-ojo dešimtmečio antrojoje pusėje, kilus pasaulinei ekonominei krizei. Nors Antanas Smetona slopino antižydiškas nuotaikas (tarpukario Lietuvoje nebuvo nė vieno pogromo, kur būtų nužudytas žydų tautybės žmogus), nusižiūrėjus į nacius, jie pradėti stumti iš ekonominio ir politinio gyvenimo. Sovietinės okupacijos metais žydų ir lietuvių santykiai ypač paaštrėjo. Beveik perpus sumažėjo žydiškų vidurinių mokyklų. Hebrajų kalba buvo netoleruojama. Šeštadieniai neteko švenčių dienos statuso. Turto nacionalizacija skaudžiausiai palietė būtent žydus. Tašką padėjo vokiečių okupacija: įsisiautėjo holokaustas…

Apie jį daug žinome. Kaip ir tai, kad daug lietuvių dalyvavo žydų pogromuose. Daug jų stovėjo prie žudynių duobių. Bet žinome ir tai, kad buvo daug žydų gelbėtojų nuo teroro. Pasak prof. Geniaus Procutos, nacistinės okupacijos metais Lietuvoje buvo gelbėjama ir slepiama apie 2500-4000 žydų, tame dalyvaujant maždaug 25 000 žmonių. Kiekviename miestelyje, neišskiriant nė manojo Balbieriškio, vyresnieji gali papasakoti, kaip tas ar anas slėpė žydus, jų vaikus, gelbėjo juos nuo mirties, tiesė paskutinę duonos abišalę…

Bet mažai apie juos žinome, jie TV laidose reti svečiai. Prezidentė užkabina medalį ir – į užmarštį. Kiek tokių beliko? O juk yra jų vaikai, anūkai, galintys perduoti tėvų ir senelių atmintį. Tai garbinga atmintis.

Vertinant šiuos lietuvių poelgis, disonansu nuskambėjo žydų tautos atsiprašymo – už lietuvių dalyvavimą holokauste – gaida. „Tėvui vizitas į Izraelį buvo, ko gero, pats sunkiausias“, – prieš keletą metų LTV laidoje prisiminė Algirdo Brazausko dukra Audronė Usonienė, 1995 m. lydėjusi Prezidentą į legendinę kelionę, kurios metu Kneseto narių akivaizdoje anuometinis Lietuvos vadovas nulenkė galvą prieš 250 tūkstančių Antrojo pasaulinio karo metais nužudytų Lietuvos žydų atminimą ir paprašė atleidimo už tuos lietuvius, kurie trėmė, žudė, plėšė. Tais pačiais metais už Komunistų partijos padarytus nusikaltimus Lietuvos žmonių atsiprašė ir ilgametis jos narys Česlovas Juršėnas. Tolygi atsiprašymų vertė? Vargu. Ar tai padaryta ne per „lengva ranka“? Ar turėti tautos įgaliojimai tam atsiprašymui? Turbūt ne.

Dar 2003 m. monsinjoras Alfonsas Svarinskas straipsnyje „XXI amžiuje“ kaip visada tiesiai šviesiai retoriškai klausė: „Kodėl A. Brazauskas neatsiprašė Lietuvos žmonių už savo ir savo bendraminčių nusikaltimus? Ir iki šiol nė vienas okupantų bendrininkas neatsiprašė. Keista, Lietuvoje – baisūs nusikaltimai, o kaltininkų nėra.“ Ir atsakydamas į žurnalisto klausimą tęsė: „Ar lietuviai dar turi jausti kaltę dėl žydų tragedijos Lietuvoje? Teatsako tie du tūkstančiai ar daugiau lietuvių, kurie gelbėjo žydus, rizikuodami savo gyvybe. O jei kas ir nusikalto, teatsako prieš vietos, kurioje nusikalto, teismą. Lietuva, kaip valstybė ar tauta, nepadarė nė vienai tautai blogo. O kiekvienoje tautoje yra nusikaltėlių.“

Šių laikų rašytojėlės ir vėl kelia lietuvių kaltės klausimą. Kartu juodindamos pokario pogrindį, rezistencinę kovą ir jos lyderius, visokios vanagaitės kartoja už savo nugarų stovinčių įtakingų žydų organizacijų vadovų žodžius: lietuvis kaltas kaltas kaltas… Visi kalti. Net tas, kuris baisiose kančiose krito didvyrio mirtimi. Bet paskui staiga atsiprašo: mat, klydo. Be iš esmės klydo smulkmenose, et, tokiose kaip partizanų vado Vanago bandymas nusižudyti ar sandėris su KGB. Ir mes patikėsime? Atrodo, lyg vyras, eilinį kartą parėjęs namolio girtas, atsiprašo žmonos, o rytoj vėl girtas ir vėl atsiprašo…

Įskiepyti lietuviui amžiną tautinę kaltę už padarytus ir nepadarytus nusikaltimus – reiškia jį pažeminti, priversti nusilenkti taip žemai, kad ant sprando vėl galėtum uždėti okupanto apynasrį.

Iš tiesų, žydai man buvo geri, nes niekur jų neužkliudžiau. Nebent kiek savo rašiniuose… Tačiau nuolankumas („Tas prakeiktas nuolankumas…) suės mus negyvai. O graužti iš vidaus pradeda savas kirminas. „Savas“ – kabutėse.

Kaip tas vanagas, vaikystėje akmeniu kritęs ir negyvai užkapojęs mano ganomą žąsiuką. Oj, kaip aš jį laidojau paupio smėlyje, oj, kaip verkiau…

O vanagas pakilo į žydrą dangų ir toliau žvalgėsi eilins aukos…

Susiję straipsniai:

  1. Č.Iškauskas. 1953-ieji: buvo sužibusios nepriklausomybės viltys
  2. Č. Iškauskas. Knygų mugė – tai gyvenimo mugė… (pirmadienio mintys)
  3. Č. Iškauskas. Kada prašviesėja akys… (pirmadienio mintys)
  4. Č. Iškauskas. Apie asmenybes… (pirmadienio mintys)
  5. Č. Iškauskas. Kaip LKP Sąjūdį į pergalę vedė
  6. Č. Iškauskas. Kaip jie mus gelbėjo… (pirmadienio mintys)
  7. Č. Iškauskas. Kaliningradas – Lietuvos sudėtyje. Vilioja?
  8. Č. Iškauskas. Kodėl esame tokie liurbiai? (pirmadienio mintys)
  9. Č. Iškauskas. Kaip sovietai ir Armija krajova Vilnių „vadavo“
  10. Č. Iškauskas. Ar lietuviai – atsiprašinėtojų tauta?
  11. Č. Iškauskas. Mums – pripažinimas, jiems – kryžius…
  12. Č. Iškauskas. Stalinas nukarūnuotas, tegyvuoja Putinas!
  13. Č. Iškauskas. 16-oji lietuviškoji divizija: J.Stalinas nepasitikėjo lietuviais…
  14. Č. Iškauskas. Nacių okupacija: kaip lietuviai užtarė žydus
  15. „Jaunimo balsas“: Lietuviai ir žydai – mes nežudėme (video)
  16. Č. Iškauskas. Žydra – nenatūrali spalva (pirmadienio mintys)
  17. Č. Iškauskas. Gyvas Sausio 13-osios nervas (pirmadienio mintys)
  18. Č. Iškauskas. 1940–ieji: kas mėtė gėles po rusų tankais?
  19. Č. Iškauskas. Istorijos grimasos Sausio laužų šviesoje (pirmadienio mintys)
  20. Č. Iškauskas. Karaliaučiaus krašto statusas vėl svarstytinas
  21. Č. Iškauskas. Kaip ir kodėl A. Hitleris tapo musulmonu…
  22. A. Zolubas. Nuo nepelnyto heroizavimo iki kulto
  23. T. Baranauskas. Užmėtymas akmenimis. Kaip tai vyksta?
  24. G. Songaila. Negi sutiksime su EŽTT sprendimu dėl partizanų naikinimo?
  25. A. Zolubas. Kaltinimai – iš klastočių
  26. E. Šiugžda. Smagus gyvenimas
  27. V. Sinica. Istorijos perrašymas: būtina skubiai pasmerkti Vincą Kudirką
  28. L. Kolosauskaitė. Kodėl jie nori atimti Užgavėnes?
  29. V. Vasiliauskas. Pralaimėtas mūšis: okupacinė kariuomenė išvesta, bet slaptoji liko* (video)
  30. V. Sinica. Per toli, per vėlai

Comments 19

  1. jurgis says:
    3 m. ago

    žiūrint buitiškai, žydai tikrai mums netrukdė, bet globališkai – eina peklon…

    Atsakyti
  2. Žemyna says:
    3 m. ago

    Dėl: „Apie jį daug žinome. Kaip ir tai, kad daug lietuvių dalyvavo žydų pogromuose. ”
    Labai įdomu tai, kad V. Petkevičius, kai Sąjūdžio dar nesigirdėjo (bet jau plačiai diskutuota apie NSO), sovietmečiu turėjęs gilesnę ir platesnę, nei kiti prileistieji, prieigą prie archyvų (taip pat ir šia tema), viename iš susitikimų su pasididžiavimu pareiškė, jog Lietuvoje nebuvo pogromų, kad iš visos SSSR mes tuo išsiskyrėme!
    Kam kam, o jam būtų buvę net labai paranku per susitikimus su skaitytojais „demaskuoti” prieškarinius „fašistinius buržujus” – ką nors „tokio” pasakyti ir tuo pasidėti sau pliusiuką grafoje apie auklėjamąjį savo susitikimų poveikį… (Reikia manyti, jog dėl už susitikimus mokėtų honorarų autoriai buvo suinteresuoti, kad lėšos tam nebūtų mažinamos).
    Primenu, jog Irena Tumavičiūtė, labai daug dirbusi Vokietijos archyvuose holokausto tema, išsiaiškino daug klastočių – ir dokumentų, ir nuotraukų. (Kaip ir klastote „dokumentuotą” Vanagaitės knygpalaikę!).
    Išstudijavusi dokumentus ir nuotraukas, ji nustatė ir skelbė faktus apie tai, kaip žydus šaudę vokiečiai klastotėmis permetė savo „žygdarbį” lietuviams, sudarydami masiškumo įspūdį. Tai yra, ji įrodė, jog žudynės buvo pačių vokiečių primestos jose nedalyvavusiems, ir taip buvo apšmeižti nekalti žmonės, tikrai buvę ten prieš šaudymą, tačiau dar iki jo išsiųsti kitur kitos užduoties vykdyti! Tai įrodo jų pačių dokumentai, užfiksuotas laikas 🙂 Taigi, jų autoriai lygiai taip „švarūs”, kaip švari ir ?Austrija, ne pas save vykdžiusi egzekuciją, bet išsiuntusi ešelonus į Lietuvą, ir tuo būdu ne tik padidinusi Lietuvoje nužudytų skaičių, bet ir „peradresavusi” Lietuvai egzekucijos vykdytojos vardą!
    Žinoma, mūsų didieji portalai nesusidomėjo straipsniais, profesionaliai parengtais puikios kalbos žinovės, ilgus metus ir giliai studijavusios šią temą ne vienos šalies archyvuose!

    Atsakyti
  3. Skalvis says:
    3 m. ago

    ” Mama prieš vestuves, būdama gal 14-15 metų (ištekėjo 16-kos), tarnavo pas miestelio žydą …” – pagaliau sužinojome kas yra šis, tarybų lietuvos žurnalistas?

    Atsakyti
    • jurgis says:
      3 m. ago

      na ir kas jis – žydukas?

      Atsakyti
  4. Skalvis says:
    3 m. ago

    Bet tas jo pasakojimas apie žąsiuką – mane užgavo. Rimtai. Pagarba.

    Atsakyti
  5. ww says:
    3 m. ago

    Gerb. Česlovai,
    Jūs patyręs ir išmanantis žurnalistas, bet kaip jūs švaistotės tokiais pasakymais “daug lietuvių dalyvavo žydų pogromuose. Daug jų stovėjo prie žudynių duobių”. Kiek tas daug – 10 000 ar 100000 tūkstančių? Ir su kuo lyginate, sakydamas daug? Juk žinomas apytikslis žydšaudžių skaičius, kodėl jo nenurodžius?

    Atsakyti
    • Vilnietis says:
      3 m. ago

      Kažkokios Šiaurės tautelės skaičiuoja taip: “1, 2, 3 , o toliau… daug”. Kaip matome, žodis “daug” nepasako nieko konkretaus. Iš tikrųjų, patyrusiam žurnalistui tai neatleistina!!!

      Atsakyti
  6. Alantas says:
    3 m. ago

    Panašu labai jau įdomiai didinami vienų žuvusių skaičiai, kai buvo 160 tūkst., po to 200 tūkst, o dabar jau 250 tūkst., ir mažinami tremtinių skaičiai, nuo 500 tūkst, iki 130 tūkst.(?!), žuvusių partizanų nuo 30000 iki 20000 ir pan.

    Atsakyti
    • Vilnietis says:
      3 m. ago

      Matyt, viena rūšis dauginasi, o kita nyksta (?!)… 😂 Atsiprašau, bet gaunasi kažkokia politinė bliatstva…

      Atsakyti
  7. jurgis says:
    3 m. ago

    būkim biedni , bet teisingi – buvo žydšaudžių, ne 1, ne 2, ne 3, o – “daug”…ir neužsigaukim dėl to…

    Atsakyti
    • Vilnietis says:
      3 m. ago

      O “daug” tai kiek? 4? 5? 6? … Gal, sakau, vieną kartą baikime užsiiminėti žodine masturbacija ir operuokime konkrečiais skaičiais? Nežinome tų skaičių? Tada ir nelįskime į viešumą su savo idiotiškais pamąstymais! Labai įdomus žodis – “daug”… 😰

      Atsakyti
      • jurgis says:
        3 m. ago

        tenkinu tavo kaip bukučio smalsumą: pernai birželį Seime vykusioje diskusijoje „Klausimai ir atsakymai po 75 metų: žydų genocido vykdytojų skaičiai“ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojas, istorikas Alfredas Rukšėnas sakė, kad, jo vertinimu, buvo daugiau kaip 3000 žydšaudžių… Viskas? ar tai vienetai ar “daug”?

        Atsakyti
        • Vilnietis says:
          3 m. ago

          Ir aš tave myliu, zuikuti!!!

          Atsakyti
          • Vilnietis says:
            3 m. ago

            P.S. O, beje, kas yra tas Alfredas Rukšėnas? Zurrrofffo buhalteris?

          • Vilnietis says:
            3 m. ago

            P.P.S. Atleiskite, ponios ir ponai, už įkyrumą, bet man neduoda ramybės vienas klausimas. Kodėl “prie diktatoriaus Smetonos” lietuviai žydų nei šaudė, nei kitaip represavo, o atėjus į Lietuvą nacionalsocialistams, tūkstančiai (?!) lietuvių staiga tapo žydšaudžiais??? Kaip sakoma, galai nesueina…

          • s.m. says:
            3 m. ago

            2017 m. sausio 1d. Pasaulio teisuolių sąraše 891 lietuvis(-ė). http://db.yadvashem.org/righteous/search.html?language=en
            Galima drąsiai kelti prielaidą, kad gelbėjusių karo metais žydus lietuvių buvo gerokai daugiau. Kas nustatys kiek iš jų tiesiog neafišavo savo žygdarbio, kiek jų nematė reikalo ieškoti ir surasti po karo patys išgelbėtieji?… Gal ir ne alko portale, gal kitame, bet tikrai šįvakar mačiau (deja be nuorodų į šaltinį) skaičių, nesu tikras, ar 25000, ar 2500…
            Būtų labai žingeidu sudėlioti dėlionę – kiek realiai paliudytų gelbėtojų, o kiek realiai įrodytų žydšaudžių. Spėju, kad gelbėtojų gerokai daugiau. Kodėl tada mūsų tautai klijuojama tokia net logiškai ar tiesiog aritmetiškai nepateisinama šlykšti etiketė?…

          • Vilnietis says:
            3 m. ago

            👍👍

          • Žemyna says:
            1 m. ago

            Jei kaime ar miestelyje buvo 1 aktyvus gelbėtojas, tai gelbėjo ne tik jo šeima (nes tikrai negalėjo nė piršto nepajudinti, kažkaip visgi prisidėjo!), o pasyviai gelbėjo VISI tos vietovės gyventojai, nes neįmanoma nepastebėti pokyčių vienoje jų bendruomenės šeimoje – perka tai, kas ir kiek nebūdinga, judėjimas kieme ne įprastinis (ne tomis kryptimis, ne tuo laiku, per dažnai į šulinį vandens laksto, naktipuodį nešioja ir t.t.). Įtarti, nujausti ir tylėti buvo BAUDŽIAMAS nusikaltimas! Ne vienas, o visa šeima atsakys – bent jau artimiausi kaimynai, vaistininkas, pardavėjas, kunigas. Taigi, 1-as gelbėtojas = visas miestelis tampa įkaitais, visiems grėsmė būti išvežtiems ar sušaudytiems..

  8. wikswa says:
    1 m. ago

    Apropos, daug.
    Niurnberge buvo teisiami 3000 Vokietijos nacių, tiesiogiai dalyvavusių holokauste. Lietuvoje buvo daugiau? Pritariu komentarams, kad daug kas yra laužta iš piršto, pagal motto, koks skirtumas 3000 ar 1000, vis tiek daug. Ir dėl I. Tamulevičiūtės tyrinėjimų reikėtų susimąstyti, nes faktai kaip ne kaip – iš archyvo, o ne emociškai sufabrikuoti “vistiek daug”.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Č. Iškauskas. Tarp Lenkijos ir Lietuvos Taikos sutarties vis dar nėra…

Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?

2021 01 19
Kunigas R. Grigas. Prarasdami šventumo, išskirtinumo nuojautą, mes prarandam esminį žmogiško gyvenimo dėmenį

Č. Iškauskas. UNI-tazų problemos Seime

2021 01 10
V. Juraitis. Napaleonas Kitkauskas: Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą

V. Juraitis. Napaleonas Kitkauskas: Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą

2021 01 09
Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus

2021 01 04
Los Andžele pagerbti žydus gelbėję lietuviai

Los Andžele pagerbti žydus gelbėję lietuviai

2020 12 31
Č. Iškauskas. V. Dekanozovas – susitepęs Stalino emisaras

Č. Iškauskas. V. Dekanozovas – susitepęs Stalino emisaras

2020 12 28
Lietuvos kino apdovanojimai nukeliami – vyks gegužės 29-ąją

Lietuvos kino apdovanojimai nukeliami – vyks gegužės 29-ąją

2020 12 25
Č. Iškauskas. Ar reikia Nepaprastosios padėties?

Č. Iškauskas. Ar reikia Nepaprastosios padėties?

2020 12 22
LRT Lituanica televizija – į Lenkijos lietuvių namus

Visuomeninis transliuotojas LRT negali užsidaryti nuo visuomenės (video)

2020 12 21
Kazys Misius | vda.lt nuotr.

K. Misius: Man skauda dėl savo krašto

2020 12 14
Rodyti daugiau

Naujienos

Lietuvių kalbos išsaugojimas išeivijoje kelia susirūpinimą – būtina keisti padėtį
Kalba

Lietuvių kalbos išsaugojimas išeivijoje kelia susirūpinimą – būtina keisti padėtį

2021 01 27
Vaikams patinka žiema, tik leiskite ja tinkamai mėgautis
Gamta ir žmogus

Seimo narys L. Jonauskas: Žmonės neturi būti baudžiami už prigimtinę teisę būti gamtoje

2021 01 27
Socialiniai tinklai: ar gali jie būti naudingi?
Lietuvoje

„Facebook“ eros pabaiga? Paaugliai renkasi „Youtube“, „Instagram“ ir „Snapchat“

2021 01 27
Užimtumo tarnyba | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Užimtumo tarnybos apklausa atskleidė darbdavių nuotaikas

2021 01 27
ŽPV infekcija: vėžį sukelia ne tik moterims, bet ir vyrams
Gamta ir žmogus

ŽPV infekcija: vėžį sukelia ne tik moterims, bet ir vyrams

2021 01 27
Prezidentūroje surengta M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija (video)
Istorija

Prezidentūroje surengta M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija (video)

2021 01 26
Apie asmens dokumento galiojimo pabaigą – priminimas ir trumpąja SMS
Lietuvoje

Lietuvos pilietybę atkurti siekiantys asmenys tai galės atlikti ir diplomatinėse atstovybėse

2021 01 26
Žmonės ir miškas | gyvasmiskas.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuvai – EK įspėjimas dėl miškų nuosavybės ribojimo

2021 01 26


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kęstutis apie M. Kundrotas. Kas mums primeta kaukes?
  • Risuses Jav apie Sudie, svajonių Amerika
  • Tamstai mokytojui apie M. Kundrotas. Kas mums primeta kaukes?
  • Žemyna apie Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvių kalbos išsaugojimas išeivijoje kelia susirūpinimą – būtina keisti padėtį
  • Seimo narys L. Jonauskas: Žmonės neturi būti baudžiami už prigimtinę teisę būti gamtoje
  • „Facebook“ eros pabaiga? Paaugliai renkasi „Youtube“, „Instagram“ ir „Snapchat“
  • Užimtumo tarnybos apklausa atskleidė darbdavių nuotaikas

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus peržiūrėta: 915; komentarų: 6
  • Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams peržiūrėta: 840; komentarų: 27
  • Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video) peržiūrėta: 786; komentarų: 15
  • Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus peržiūrėta: 776; komentarų: 6
  • Kuo skiriasi užrašai „Geriausias iki…“ ir „Tinka vartoti iki…“? peržiūrėta: 585; komentarų: 1
  • Itin kokybiškiems lietuviškiems gaminiams žymėti keičiami ženklai peržiūrėta: 583; komentarų: 0

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 19
12
Č. Iškauskas. Tarp Lenkijos ir Lietuvos Taikos sutarties vis dar nėra…

Baigėsi švenčių laikotarpis. Tyliai, susikaupę ir susigūžę sakėme virtualias kalbas, deginome laisvės laužus, namuose žiebėm žvakutes, taip pagerbdami Sausio 13-osios...

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. UNI-tazų problemos Seime

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 10
2
Kunigas R. Grigas. Prarasdami šventumo, išskirtinumo nuojautą, mes prarandam esminį žmogiško gyvenimo dėmenį

Sausio 8 d. per Delfi TV laidoje „Jūs rimtai?“ su Seimo nariu Tomu Vytautu Raskevičiumi buvo aptartos pasaulinės ir/arba Seimo...

Skaityti toliau

V. Juraitis. Napaleonas Kitkauskas: Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą

by Kristina Aleknaitė
2021 01 09
2
V. Juraitis. Napaleonas Kitkauskas: Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą

Gerai pamenu, kai šventėme, pažymėjome Napaleono Kitkausko 80-metį, buvo gražus renginys Vilniaus rotušėje, buvo daug gražių žodžių ir įvertinimų sukaktuvininkui....

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Kęstutis apie M. Kundrotas. Kas mums primeta kaukes?
  • Risuses Jav apie Sudie, svajonių Amerika
  • Tamstai mokytojui apie M. Kundrotas. Kas mums primeta kaukes?
  • Žemyna apie Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti
  • Pajūrietis apie Išleistas Merkio rinktinės štabo dienoraštis

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
VU mokslininkai – pirmieji lietuviai, iššifravę bakterijos genomą

VU mokslininkai – pirmieji lietuviai, iššifravę bakterijos genomą

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai