V. Rubavičius. Vienoje gretoje su Rūta Vanagaite – Tomas Venclova (31)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Poeto Tomo Venclovos nuopelnų laisvinant lietuvių tautą ir jos savimonę iš tamsumo, atsilikimo, nacionalizmo, žydšaudžiavimo, rusofobijos, polonofobijos ir kitų blogybių, nuo kurių iškiliam liberalios pasaulėjautos pasaulio piliečiui taip užima kvapą, kad jis net ima ir prasitaria – dūstu, jokioje jaučio odoje nesurašysi.

Tad nekeista, kad jis visu savo tarptautiniu laisvo žodžio gynėjo stotu puolė remti Rūtą Vanagaitę, susilaukusią visuomenės pasipiktinimo už savo plačiai skleidžiamus pramanus apie lietuvių pokario kovų didvyrį, gerą dešimtmetį sovietinių okupantų medžiotą pasipriešinimo kovos vadovą Adolfą Ramanauską-Vanagą. Suimtą, žiauriai sadisto Dušanskio ir jo sėbrų kankintą, nuteistą ir sušaudytą kovotoją „rašytoja“ pavertė NKVD bendradarbiu, išdaviku, sovietinės sistemos pagarbintoju, galop – palūžusiu žmogumi. Suprantama, su užuominomis apie jo galimą dalyvavimą žydų žudynėse. Be tokių užuominų „palūžėlio“ portretas nebūtų toks išraiškingas ir tinkamas tarptautinei žiniasklaidai.

Kaip galima kartoti, esą Vanagas pats bandęs nusižudyti, perskaičius šiurpinantį anuometinių sovietinių gydytojų detalų aprašymą, kokios buvusios kankinio žaizdos po tardymo ir kokias operacijas reikėję atlikti. Tik nepaprastai kūrybinga viešųjų ryšių specialistės vaizduotė pajėgi kildinti pasakojimą apie profesionalų kariškį, kuris bando nusižudyti badydamasis akių obuolius ir traiškydamasis sėklides. Tad stebime ir dalyvaujame lietuvių tautą ir valstybę juodinančios kampanijos, pradėtos didelį atgarsį susilaukusia knyga Mūsiškiai, antrame veiksme. Jų turėtų būti ir daugiau – juk sutartinai veikia pagarsėjusių viešųjų ryšių praktikų pora, atsidavusi tarptautinei kovai su lietuvių tautoje glūdinčiu antisemitizmu, o gal ir „fašistinėmis nuotaikomis“. Toje kovoje skambus ir Kremliaus „prieš fašizmą“ kovojančių internacionalistų balsas bei pinigai.

Kam jau kam, o Venclovai derėjo susilaikyti. Apie tai jam jau buvo priminta. Tačiau širdžiai neįsakysi. Ir ne tik širdžiai, bet ir įpročiui į viską žvelgti tų pačių viešųjų ryšių požiūriu – kaip vienas ar kitas skandalas bei visuomeninį rezonansą įgavęs įvykis padeda kurti asmeninio reikšmingumo „kapitalą“. Paremdamas Vanagaitę, Venclova ir savo lietuviams gerbėjams, ir tarptautinei publikai pasirodo tinkamuose pavidaluose, kuriais jau yra įpratęs prisistatyti. Tų pavidalų keletas. Lenkų publikai – polonofilas, kovojantis su atsilikėlių lietuvių menkaraštiška polonofobija, neseniai lietuvių publikai atskleidęs didžią „istorinę tiesą“, esą A. Smetona sugalvojęs lenkus priešus, rusų draugams – kaip rusų kultūros puoselėtojas, kovojantis su gajais lietuviškaisiais rusofobiniais prietarais.

Pasirodymas E. Zuroffo režisuojamuose renginiuose teikia ypatingų tarptautinio garso balų. Venclovos rašytą ir vietinės žiniasklaidos paslaugiai paskleistą Vanagaitės palaikymo raštelį nepaprastai įdomu skaityti. Trumpas, gausu prasmių ir niuansų, tačiau svarbiausia žinia – visi besipiktinantys ar kaip kitaip smerkiantys Vanagaitės pasisakymus esantys Kremliui „naudingi idiotai“. Ne Vanagaitė su savo daugybe lietuvius juodinančių interviu Rusijos žiniasklaidai, o patys tokiais jos pareiškimais besipiktinantys lietuviai. Beje, tarp besipiktinančių nemažai ir Venclovos gerbėjų, taip pat pažangaus ir liberalaus jaunimo. Kodėl toks negailestingas lietuvių apibūdinimas? Matyt, dėl to, kad Vanagaitė nėra ir negali būti idiotė, nes ji tik puikiai dirba savo gerbtiną, didelio tarptautinio atgarsio susilaukiantį darbą.

Venclova gerai valdo plunksną, tad pirmiausia apsidraudžia, sakydamas nesiimąs „spręsti jo (Vanago – V. R.) biografijos klausimų“. Tačiau kas glūdi tokiame pasakyme? Venclovai šmeižikiški pasisakymai apie iškilų lietuvių tautos sūnų, yra tik biografijos klausimai. Tačiau juk žmonių pasipiktinimą ir sukėlė tie „klausimai“. Kita vertus, kam kam, o jau rašytojui derėjo tais biografijos klausimais bent jau pasidomėti prieš platinant ginamąjį raštelį. Didele panieka dvelkia ir didvyriškos Vanago kovos, jo kankinimų ir nužudymo apibendrinimas – „biografijos klausimai“… Skaitytojas tuoj nuvokia, kad toks tad jau tas lietuvių „istorinis veikėjas“, kad tarptautinio pripažinimo sulaukęs rašytojas iki šiol taip ir nerado laiko tais klausimais pasidomėti. Dar vienas apsidraudimas, tačiau su tam tikra objektyvistine potekste ir sykiu Vanagaitės pasisakymų svarbos pripažinimu – „galimas daiktas, kai kurie Rūtos Vanagaitės tvirtinimai klaidingi“. Kaip čia nepritarsi Venclovai – juk jis nemanąs, kad viskas teisinga. Tačiau – „galimas daiktas“. Ir tik – „kai kurie“. Išvada – kai kurie neabejotinai teisingi, o gal net visi. Tokia tad gilioji potekstė. Po jos pereinama prie Vanagaitę ištikusių baisybių – „pjudymas“.

Vargšė autorė, kuriai už žodžio laisvę ir tiesos paieškas tenka tiek daug išgyventi. Kaip čia prie jos neprisijungsi ir neparodysi pasauliui, kad dar yra parako poeto parakinėj: „Tačiau jos pjudymas man primena sovietinius laikus. Beje, jis daug sėkmingiau pasitarnauja Vladimiro Putino propagandai, negu bet kokie Rūtos Vanagaitės teiginiai“. Patriotiškai nusiteikusiems „naudingiems idiotams“ skirti reikšminiai žodžiai „sovietmetis“, ir „Putino propaganda“. Koks lietuvis norėtų su tomis baisybėmis sietis?.. Dabar Vanagaitė tampa esminiu lakmuso popierėliu, padedančiu išryškinti Lietuvos visuomenėje glūdinčias blogybes. O pats Venclova atlieka didelį herojišką darbą: drąsiai ir negailestingai įvardydamas lietuvius „naudingais idiotais“ kviečia juos to „idiotizmo“ atsisakyti – nereaguoti į jokius Vanagaitės, o su ja Zuroffo ir kompanijos pasisakymus apie lietuvių tautą ir jos didvyrius. O kad tie „naudingi idiotai“ kuo greičiau susiprotėtų, pridedamas ir numanomas jų „fašistiškumas“ – pasirodo, jie „teikia puikios medžiagos Putinui, bandančiam įtikinti pasaulio viešąją nuomonę, jog Lietuvoje reiškiasi fašistinės nuotaikos“. Juo labiau visuomenė piktinsis Vanagaite, juo daugiau bus tos „fašistinės nuotaikos“, kuri taip reikalinga Putinui. Toks yra Venclovos nuosprendis.  Venclova puikiai supranta, ką rašo, ir teigia, dorų žmonių pasipiktinimą įvardydamas fašistinėmis nuotaikomis ir šitaip pritardamas tai pačiai Putino propagandai, tačiau mano, kad lietuviai „naudingi idiotai“ jo minties nepagaus, o rusai, gal net ir platesnieji pasaulio viešosios nuomonės sluoksniai, – kuo greičiausiai pritars kovotojui su lietuviškuoju nacionalizmu ir fašizmu.

Prisipažindamas esąs iš tų „naudingų idiotų“ vis dėlto svarstau, kokiu „idiotu“ buvo pats poetas, prieš gerą dešimtmetį aršiai kovojęs su lietuvių „rusofobija“, įvairiausiuose pasisakymuose aiškinęs, kaip sudemokratėjo Rusijos valdžia ir visuomenė, apgailestavęs, kad mes taip ir nesuvokiame, kaip pergalingai vakarietiškos vertybės įsitvirtina politiniame ir kultūriniame tos šalies elite, ir raginęs prezidentą Valdą Adamkų neprarasti istorinės galimybės kartu su kitais Vakarų šalių lyderiais sudalyvauti to paties Putino rengtame karo užbaigos 60-mečio minėjime. Prezidentui užteko sveikos nuovokos nevykti, nes vietiniams „idiotams“ jau aiškiai matėsi agresyvūs imperiniai naujosios Rusijos politikos ypatumai.

Tačiau Venclova nebuvo „idiotas“ – rusų publikai, o sykiu ir tam tikram europinio elito sluoksniui, rodė savo, kaip kovotojo su vietinių rusofobija, pavidalą, neužmiršdamas tuo vietinius dar ir paauklėti liberaliomis pasaulio piliečio vertybėmis. Šiuo metu kuo puikiausia proga netiesiogiai pasauliui parodyti ir savo, kaip Zuroffo draugo, pavidalą – juk tam ir tarnauja „fašizmas“. Nenustebčiau, jei šis sumanymas suveiktų ir Rusijos kanaluose, taip pat ir Izraeliui skirtuose, išvystume garbųjį poetą, pavargusiu nuo didvyriškų kovų balsu samprotaujantį apie tiesiog neišgydomas ir demokratizavimui nepasiduodančias prigimtines lietuvių ydas, kurias savo „drąsiais šiuolaikiškais klausimais“ ir „sudirginanti“ didžioji kovotoja už žodžio laisvę ir istorinės tiesos ieškotoja Vanagaitė. 

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , , .

31 komentaras

  1. jacob:

    ir visa įvairialypė šio “didžio lietuvio” veikla valstybės vadovės įvertinama ordino už nuopelnus Lietuvai didžiuoju kryžiumi – išties gražu, ir graži ateitis turėtu laukti tokios šalies – lauksime apdovanojimų zurofui ir vanagaitei ateinančiais jubiliejiniais valstybei metais

    • Pikc:

      Na šalia lietuvius žudžiusios raudonosios teroristės brancovskajos venclovos nuopelnai dar kuklokai atrodo – bet “į kontekstą”. O zūhofui su jo šliundra (dar ir kacą į kompaniją pridėjus) – jo, reiktų, reiktų. Tuo pačiu “Už nuopelnus Lietuvai”. 🙂

  2. Pritariu gerb. Vytautui, nes laisvės kovų istoriją nagrinėju nuo pat Atgimimo laikų. Turiu sukaupęs didžiulę biblioteką šiuo klausimu, baigiau rašyti leidinį, skirtą Lietuvos 100-mečio Jubiliejui “Šimtas širdžių – ant Tėvynės laisvės kovų aukuro,” kur pateiktos laisvės kovų vadų biografijos, kovų epizodai, ištraukos iš dienoraščių ir paskutiniai žodžiai okupantų “teismuose.” Žodžiu, tapau savamoksliu istoriku, nors mano specialybės kitos.Tapau ne spontaniškai, nes su laisvės kovotojais teko susidurti. Mane nelabai stebina pono T. Venclovos pozicija, nes aš jį atsimenu dar nuo Vilniaus berniukų 1-os vidurinės mokyklos laikų.Tik mes mokėmės skirtingose klasėse. Nors ir jaunesnis už mane 3 metais, Tomas mokėsi vyresnėje klasėje. Aš buvau daug laiko sugaišęs kaime ganydamas karves. Sunku apsakyti, kaip mane piktina ne tiek Tomo, kiek Vanagaitės elgesys.Šitaip elgtis gali tik visiškas neišmanėlis arba parsidavėlis.

  3. Žemyna:

    Nuoširdus ačiū Autoriui – po T. Venclovos, buvusio VU dėstytojo, pasisakymo ne vienas jo studentų neteko žado. Ypač tie, kieno artimieji „viešėjo” KGB rūsiuose ar žuvo miške. Beliko tai teisinti sparčiai prastėjančia seno žmogaus atmintimi. Gyvenimas nelengvas dalykėlis. Ne pirmas tai kartas, kai mūsų jaunystės dievukai pasuka nesuvokiamais keliais ir užmiršta, iš kur kilę. Tik kažkodėl nepraleidžia progos purvo gniūžtę tautiečiams į veidą sviesti…

  4. Žemyna:

    Lietuvos žydų bendruomenė atsiriboja nuo kaltinimų partizanų vadui A. Ramanauskui – Vanagui
    „Šiuo metu LŽB nėra žinoma esant patikimų, istoriniais dokumentais pagrįstų duomenų, patvirtinančių A. Ramanauskui – Vanagui mestus kaltinimus prisidėjus prie Lietuvos žydų Holokausto“, – rašoma pranešime.

    delfi.lt/news/daily/lithuania/lietuvos-zydu-bendruomene-atsiriboja-nuo-kaltinimu-partizanu-vadui-a-ramanauskui-vanagui.d?id=76226867

  5. Nežeminkit Lietuvos:

    Kaip šventa Lietuvos žemelė nešioja tokias vanagaites ir venclovus, kurie tik šmeižia lietuvių tautą ir pačią Lietuvą. Nieko švento tokiems nėra.

  6. mociute:

    niekda netikejau ir netikesiu kad islepintas privilegijuoto “stalino saules” vezejo sunus yra ir nuosirdus…….O ir tas ano isvykimas i Vakarus yra legendomis apipintas. Kaip ir veikla iki to. Obuolys nuo obelies netoli nurieda…… Rytu fronte nieko naujo…..

    • Tvankstas:

      “Išvykimas į Vakarus” – išvažiavo kartu su žyde žmona į Izraelį, pervažiavo į JAV ir paleido legendą …
      Pats Tomas yra prisipažinęs, kad jį domina moterys žydės (kelios žmonos) ir nedomina lietuvės.
      Nenuostabu, kad pritaria vanagaitei.

      • mociute:

        berods, ne tik vedybos su zyde – sito as nezinau taciau jokia paslaptis kad daugelis privilegijuotu kolaborantu vaiku ypac mego laisva (palaida) gyvenima visom prasmem o kai ne kurie is ju yra prisidirbe taciau buvo nebaudziami . Todel priezastis galejo buti ypac rimta ir todel teko nesti kudasiu? Ir kas galetu paneigti?. Viliuosi, kad dar yra gyvu to meto liudininku ir jie atsilieps……

        • Tvankstas:

          Josifas Brodskis, poetas, Nobelio premijos laureatas, kai dar gyveno SSSR, labiausiai mėgdavo baliavoti T. Venclovos bute Vilniuje – taip pats liudijo.
          J. Brodskio aplinkos žmonės pasakoja, kad jis, gyvendamas dar SSSR, pasižymėdavo triukšmingomis homoorgijomis.

  7. Kemblys:

    Vis tik Rūta Vanagaitė padarė gerą darbą – perpildė LIETUVIŲ kantrybės taurę!
    Dabar jau nekęsime visų juodinančių Pokario Pasipriešinimo Kovų Dalyvius!

  8. Konstantinas:

    Komentatoriai, matosi, kad gerai jus isprovokavo. Dabar vis komentatoriai tampa naudingais idiotais, tik skirtingu uzsakovu poziuriu: Rusijos, JAV, Lenkijos, Izraelio ir t.t. Nurimkite, nes absoliucios tiesos nera ir jos negalima surasti (dauguma vienos tautos didvyriu yra kitos tautos poziuriu nieksai). Nebent mes visi esame kompiuterines simuliacijos dalis ir tada visa praeitis ir ateitis yra absoliuciai tiksliai zinoma tos programos kurejams.

    • !!!:

      Pritariu,čia kažkas ne taip,kaip staiga pakeitė plokštele visi medijos liberastai,volotko,jekelaitis, tapkinas,užkalnis ir nęt eiliniai diktoriai.

    • mociute:

      gal nereiketu visu vardu kalbeti? Ir nereikia spresti pagal save kad,atseit, visus komentarus kazkas uzsako. Ir tiesa visuomet yra tik viena o ne parsidaveliu kolaborantu perrasoma. Ilgokai maitvanagynas lukuriavo pulti manydami kad visi liudininaki jau ismire…….. Kaip matome Lietuvos zmones puikiai pasirenge apginti savo istorija bei didvyrius

  9. Pilietis:

    Atimti Lietuvos pilietybę ir deportuoti lauk iš Lietuvos Vanagaitę ,kaip daro kitos šalys su savo šalies šmeižikais

  10. LosAngeles:

    Labai gerai parasytas straipsnis. Aciu… Kas del minimos sutves , tai reikia suprasti paprasta dalyka. Sitas visas minimas internacionalas su Lietuva teturi tik tiek bendro, kad gime Lietuvoje. Tik tiek, ne daugiau. Jie visada, kurioje tautoje bebutu gime, ziuri viena tiksla: jokiu budu neleisti tautoje tarpti sveikoms tautinems mintims ir siekiams. Kuo sveikesne tauta, tuo greiciau ji tokius padugnes identifikuoja ir izoliuoja. Kuo silpnesne- tuo atviriau jie reiskiasi. Todel ju tikslas visada tera vienas: kuo labiau susilpninti tautos ir samonigu jos zmoniu ‘imuniteta’, taip uztikrinant savo sekminga tarpima. O tam naudojami ivairus budai: smeiztas, mazo isputima i dideli, pastovus maisymasis ‘ant akiu’ su savo pamokymais ir pamastymais, prisidengimas neaiskiais autoritetais ir to pasekoje savo itakos pletimas ir pan. ir t.t.

  11. kaunietė:

    Ačiū už straipsnį ir teisingas mintis.

  12. Vilnietis:

    Su šituo Venclova kaip ir su jo tėvu, “Stalino saulės vežėju”, viskas aišku. Kaip sakoma, obuolys nuo obels… Man neaiškus tik vienas dalykas. Kas leido kitos valstybės piliečiui iš Seimo tribūnos kaltinti Lietuvą??? Juk jei kažkas kažką nori kažkuo apkaltinti, tam yra policija, VSD, STT, teismai, prokuratūra, bet ne įstatymų leidžiamoji institucija!!! Ar aš neteisus? Mėginu susieti kažkokį nevisprotį Zurrrroffffą su Lietuvos Respublikos Seimu, bet man niekaip nesigauna… Tam, kas man padės tai padaryti, būsiu baisiai dėkingas.

  13. O iskur R.Karbauskis ima trąšas ir kas uzstojo R.Vanagaitę?:

    Pastaroji – viena didžiausių trąšų gamintojų kaimyninėje valstybėje ir visame pasaulyje. Ją valdo vienas iš turtingiausių Rusijos verslininkų Večiaslavas Kantoras (2,6 mlrd. JAV dolerių vertės turtas, 33-ia vieta „Forbes“ turtingiausiųjų sąraše). Šis su Kremliumi siejamas oligarchas neseniai trečią kartą išrinktas Europos žydų kongreso prezidentu

    Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kaip-r-karbauskis-tapo-milijonieriumi.d?id=70979320

  14. Vilma:

    Tikrai nereikia čia stebėtis. Iš tikro obuolys nuo obels toli nerieda. Ir žinom, kad prezidentė ne vienam ir ne pirmam tokiam valsybinius apdovanojimus dalina. Viskas čia dėsninga.

  15. Rūta:

    Vanagaitė viename interviu rėmėsi istoriko M Pociaus iknyga apie pokarį. Taip, to pačio M.Pociaus, kurio ‘faktus’ argumentuotai paneigia (ir vadina tai Lietuvos istorijos perrašinėjimu) V.Terleckas savo paskutinėje knygoje apie 1944-1953m Lietuvos pokarį. Kažkodėl istorikai šios puikios V. Terlecko knygos nemini vanagaitės skandalo kontekste.

  16. Žemyna:

    Tą pačią dieną du pareiškimai: Lietuvai – beveik atsiprašymas už savo žodžius, Izraelio rusakalbių televizijai – pakartojimas, kad partizanas Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo KGB agentas ir išdavikas. Toks įspūdis susidaro peržiūrėjus Rūtos Vanagaitės interviu, kuris buvo paviešintas sekmadienį – tą pačią dieną, kaip ir jos viešas paaiškinimas, kad ji nesiruošė mesti kaltinimų A. Ramanauskui-Vanagui.
    /lzinios.lt/lzinios/Lietuva/ruta-vanagaite-toliau-laikosi-savo-tiesos-/253314#komentarai

  17. Pats sau ponas:

    T.Venclova ne Vanagaitę gina, jis pasisako prieš tai kaip ji puolama! T.Venclova pasisako prieš puolimo būdą kurstantį neapykantą ir skaldantį Lietuvos žmones. Diskredituojantį Lietuvą.
    O Vytautas Rubavičius to neįžvelgia. Nenori ar negali kas dabar pasakys.

    • Vilnietis:

      Pats sau pone, ar pats supratai, ką parašei?! Gal dar kartą persiskaityk savo “opusą”?!

      • Vilnietis:

        P.S. “… pasisako prieš puolimo būdą, kurstantį neapykantą…” O kažin kas tą tautos neapykantą sukėlė?! A.Puškinas?! Gal tą vištaitę reikėtų pristatyti valstybiniam apdovanojimui “Už kovą prieš pokario banditizmą”?! Kažin, ar pats, ponuli, esi girtas, ar “žolės” prisirūkęs?

        • Pats sau ponas:

          Pristatyti apdovanojimui tikrai nesiūlau, čia tamstos Vilnietis idėja. Šaudyti, atimti pilietybę, naikinti jos knygas, didvyrius paversti stabais, teisinti žydšaudžius ar ideologiškai pateisinti žydšaudystę laikau kenksmingu dalyku.
          Atviras atskleidimas istorijos kokia ji buvo, Anušausko, kitų istorikų publikacijos, archyvų medžiagos pateikimas ir atviri paaiškinimai – tvirčiausias paminklas Vanagui Ramanauskui! Tuo pačiu tai labai stiprus pasmerkimas Vanagaitės išmislams.
          Bet ar tai gali būti suprantama tūlam Vilnietis, kuriam kaip kokiam sovietų ideologinio fronto veikėjui visi kas prieš tarybų valdžią buvo psichiniai ligoniai, o Vilnietis – kas prieš jo šventus nusiteikimus – yra apsirūkę. Ar sugebės Vilnietis suprasti kas pas jį negerai?

    • Žemyna:

      Na, asmuo iš intelektualų Olimpo turėtų būti tiek intelektualus ir inteligentiškas, kad jaustų pareigą kalbėti taip, kad jo žodžius nedviprasmiškai suprastų bet kokio išsilavinimo šalies pilietis bei žemės žmogus, taip pat ir tas, kas toliau pradinio mokslo neturėjo galimybės mokslų krimsti (nes intelektualai, nežiūrint viso intelektualumo, visgi dar bejėgiai sugalvoti ir pasiekti, kad kiekvienas žemės vaikas bent jau kokybišką vidurinį gautų.
      Tai, kas įkandama tik Olimpui, dera ne viešinti, o už uždarų durų aptarti tarpusavyje. Grynai iš inteligentiškumo, kad kiti nepasijustų menkaverčiai.

  18. Getas:

    Pirmiausiai skaldo mūsų visuomenę vanagaitės besiremdamos kgbistine propaganda ir jų sukurptais “dokmentais”. Visus šiuos tautų žudymus ir žydų žudymus pradėjo bolševikai ir tęsė naciai, kurie atnešė į Lietuvą, kurios tuo metu nebuvo, nes buvo okupuota bolševikų, o po to nacių. LDK ir Smetoninėje Lietuvoje jokių nei pogromų nei skriaudų žydams nebuvo daroma. Basta. Tokias vanagaites reikia teisti už šmeižtą ir nesantaikos kurstymą.

  19. Žemyna:

    Tikslus apibūdinimas:
    Yra knyga, skirta ir tautinę nesantaiką kurstančiai R.Vanagaitei. Baudžiamasis kodeksas
    „Respublikos“ savaitės persona – rašytoja, viešųjų ryšių specialistė Rūta Vanagaitė. Dėl abejotino populiarumo pašokinėjusi ant kagebistų nukankinto Adolfo Ramanausko-Vanago kaulų.
    Viskas čia: respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/yra_knyga_skirta_ir_tautine_nesantaika_kurstanciai_rvanagaitei_baudziamasis_kodeksas/
    O. Striukienės tekstas. Verta paskaityti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *