V. Galindas. Pažvelgus į ekonomikos užkaborius (16)

Huffingtonpost.com nuotr.

Huffingtonpost.com nuotr.

Sovietinėje ekonomikoje veikė tik valstybinės įmonės, kurios buvo valdomos iš Maskvos ar Lietuvos centro. Joms buvo nustatytas socialinio draudimo mokestis – atitinkamas procentas nuo dirbančiųjų skaičiaus.

Kai Lietuva po truputį įsijungė į rinkos ekonomiką, ji nebuvo socialinės rinkos pirmeivė (anuomet Europoje dar veikė Socialinės rinkos ekonomika, nes ten dar nebuvo įsigalėję liberalai), jai nereikėjo kažko išradinėti, galėjo diegti kitų šalių pavyzdžius savo ūkyje. Tačiau įsigalėjo laukinio kapitalizmo ekonomika bei privatizacija – „prichvatizacija“.

Tai štai: privačioms įmonėms mūsų įstatymų leidėjai nustatė ganėtinai didelį 31 procentą mokesčių į Socialinio draudimo fondą nuo kiekvieno dirbančiojo atlyginimo, o pačiam dirbančiajam tik 3 proc. „Prichvatizuotojai“ ir naujieji verslininkai buvo sovietinės moralės asmenys, nes dauguma jų buvo pripratę vogti ir kitaip kombinuoti iš mums svetimos valstybės ir valstybinių įmonių. Šią būdo savybę jie pritaikė ir savo nepriklausomos valstybės ūkyje.

Norėdami mokėti mažesnę sumą mokesčių į SODRĄ, jie skyrė mažus atlyginimus savo samdomiesiems, o kai kuriems mokėjo net nelegalius pinigus vokeliuose. Tačiau verslininkai elgėsi pagal sukurtus įstatymus, kuriuose išliko pagrindinis sovietinis principas – didžiausiąją socialinio  draudimo dalį už savo darbuotojus moka įmonė, bet įmonė tapo laisva, o ne centralizuota sovietinė. Tokiu būdu naujieji verslininkai nebuvo skatinami samdomiesiems darbuotojams mokėti padorius atlyginimus.

Tada kyla klausimas: ar ne specialiai buvo priimtas toks įstatymas, kad augtų skurdas tarp samdomųjų bei didėtų socialinė atskirtis? Šio įstatymo padarinius visa Lietuva skaudžiai pajuto: didžiulė emigracija, 31 proc. visuomenės gyvena žemiau skurdo ribos ir išaugusi šešėlinė ekonomika. Net mūsų kaimynai aplenkė Lietuvą, nors starto pradžioje – 1990 m. Lietuva socialinėje-ekonominėje srityje buvo aukščiau už Latviją ir Estiją.

Kas gi autorius šio įstatymo?  Ar  jis nepasitarnavo svetimai valstybei? Štai kur nacionalinio saugumo klausimas, nes dėl  masinės emigracijos Lietuva egzistuos, bet liks be lietuvių. Regis ekonomiką reguliuojantys įstatymai turėtų būti tiek optimalūs, kad nenukentėtų verslas, o verslininkus skatintų samdomiesiems mokėti kuo didesnius atlyginimus. Tik tuomet rinkos ekonomika kyla, nes samdomųjų, kurie sudaro  didesnę visuomenės dalį, perkamoji galia auga, prekybinis verslas didėja, žmonės tampa laimingesni ir nepalieka Lietuvos.

Dabar esantys valdžioje, mūsų išrinktieji Valstiečiai – žalieji, savo programoje buvo numatę šį įstatymą keisti ir perduoti didžiausiąją dalį mokesčių į Socialinio draudimo fondą patiems samdomiesiems darbuotojams atitinkamai padidinant jiems atlyginimus. Jau praėjo metai ir Valstybės biudžetas suformuotas, tačiau kažkodėl delsiama.

Samdomųjų atlyginimai įskaičiuojami į įmonės sąnaudas, vadinasi, kuo didesni atlyginimai, tuo mažesnė pajamų suma lieka pelnui, nuo kurios mokamas pelno mokestis. Pelno mokestis valdant A. Kubiliaus vyriausybei buvo sumažintas iki 15 proc., ar tai padidino investicijas Lietuvoje? Abejotina. Šioje pelno ir samdomųjų atlyginimo santykyje taip pat reikia rasti balansą, kad darbuotojų atlyginimai taptų didesni. Gal didinti pelno  mokestį, kad verslininkas geriau rinktųsi skirti didesnį samdomajam atlyginimą, bet mokėtų mažesnę pelno mokesčio sumą. Ganėtinai geri, orūs didesnės visuomenės dalies atlyginimai yra rinkos ekonomikos variklis.

Štai du mokesčių sistemos punktai, pagal kuriuos verslininkai gali būti suinteresuoti ar paskatinti mokėti didesnius atlyginimus savo darbuotojams.

Žinoma, versle mokesčių bendras lygis turėtų išlikti toks pats arba net sumažėti, o valstybės biudžeto trūkumą  galima padengti nekilnojamojo turto mokesčiu ir kt. įplaukomis.

Seimas ir Vyriausybė, atstovaujantys Lietuvos piliečius, privalo surasti ekonominį- socialinį balansą tarp samdomųjų ir kapitalą valdančiųjų – tai yra jų priedermė ir pareiga.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , .

16 komentarų

  1. Tvankstas:

    Ką reiškia darbdavio 31 % socialinio draudimo fondui nuo darbuotojo atlyginimo, o darbuotojui 3 % ?
    Turime prisiminti, kad tiek žmogaus teisės, tiek konstitucijos deklaruoja lygybę.
    Tada gaunasi po 17 % ir darbdaviui nuo darbuotojo atlyginimo, ir darbuotojui nuo atlyginimo 17 %.
    Ką reiškia tas skirtumas 31 : 3 ir kokia iš to kam nauda ?
    Paėmus min. atlyginimą 300 eurų/ litų (sąlyginis skaičius dėl skaičiavimo patogumo), tai darbdavys moka 93 eur, darbuotojas 9 eur.
    Jei būtų lygu (po 17 %), tai abu mokėtų po 51 eur, tokiu atveju darbuotojas gautų 249 eur atskaičius soc. draud. mokestį.
    Šiuo atveju mes matome, kad darbuotojas gautų 291 eur pagal dab. mokesčio padėtį, tuomet jo atlyginimas turi siekti virš 350 su centais.
    Kam tada tie 3 %, o ne 17 % darbuotojo įmokos ? Kad kiek įmanoma sumažinti darbuotojų atlyginimus, išlaikant kuo žemesnį min. atlyginimą, antra, įmonių bankroto atveju ta 3 % nėra didelė padengti valstybei, o štai darbdavio dalis 31 % yra ženkli ir valstybė dengia mokesčių mokėtojų pinigais, aiškiai remdama bankrutuojančias įmones ir skandindama biudžeto pinigus uždengti skyles dėl nepriemokų.
    Nenoriu plėstis, bet 31 %, o ne 17 abiems pusėms ir nuvarė žmones nuo uždarbio į užsienį.
    Tas pat su pajamų mokesčiu, kai įmonėms jis yra 15 % (čia reikia žinoti – įvairios šalys pradėjo mažinti pelno mokesčius įmonėms, D. Trampas siekia 15 % JAV, o štai V. Orbano Vengrija visus perspjovė su 9 %).
    Bet kodėl žmonių pajamų mokestis turi būti didesnis, bet ne 15 % kaip įmonėms, pažeidžiant lygybę konstitucijai ?
    Kam reikalingas toks sudėtingas gyventojų pajamų mokesčio skaičiavimas ir administravimas ?
    Ne paprasčiau padaryti visiems 15 %, bet be jokių išlygų ?
    Nuo min. atlyginimo 300 eur darbuotojas turi mokėti 15 %, tai bus 45 eur, su šiandieniniais keliolika eurų, tai vėlgi min. atlyginimas turi pakilti (tebūnie) 330 eurų.
    Matome su soc. draudimo padidėjusiais 42 eur ir pajamų mokesčio 30 eur, tai min. atlyginimas šiandienos sąlygomis turi siekti 372 eur.
    Žinant, kad Lietuvoje vid. darb. užmokesčio valandos kaina yra 6 eur, o Lenkijoje ir Estijoje
    apie 9 eur, esant beveik lygiam BVP vienam žmogui, tai matome išlaikant tą patį atlyginimą į rankas, Lietuvoje pasiektų beveik 7,5 eur, arba tai skirtumas, kurį pasisavina darbdaviai dėl žemų mokesčių tarifų.
    Oligarchai praktiškai nemoka mokesčių jokioje šalyje arba labai jau mažus, įmonės turi daugybę landų apeiti pajamų mokesčius ir jų nemokėti.
    Vartotojai visi užmoka PVM pirkdami prekes ar paslaugas, įmonėms vėlgi eilė PVM lengvatų arba mokesčių apstatymų.
    Nesulyginus juridinių ir fizinių asmenų mokesčių bus neįmanoma susigrąžinti Lietuvos žmones dirbančius užsienyje arba dabartinė mokestinė padėtis tai užvilkins bent 20-30 metų, nes verslas yra visiškai nesuinteresuotas vystyti ne tik gamybą, bet ir gamybinius santykius, kurie šiandien yra gilios vergovės ar baudžiavos laikų, o švietimą gavę žmonės prieš tokį niekinimą balsuoja tyliai kojomis.

    • Getas:

      Tvankstai, Jūs maišote GPM su įmonių pelno mokesčiu, kurie yra 15 proc. abiems, tačiau gyventojai dar turi NPD – neamokestinamą pajamų dydį. Bet tai yra “kapeikinis žaidimas”, kuris buvo įvestas ir tobulinamas prie A. Kubiliaus apdumti gyventojams protą, kad neva tai progresinis mokesčių principas. Autorius gi kalba apie kenkimą nuo pat pradžių, kai įvedė 31 proc. Sodrai, kuris skatino verslininkus mokėti kuo mažesnį atlygį dirbantiesiems ir taip nualino daugumą žmonių. Tai apgalvotas kenkimas Lietuvai.

      • Tvankstas:

        Gerb. Getai, mano aiškiai pasakyta :
        “Kam reikalingas toks sudėtingas gyventojų pajamų mokesčio skaičiavimas ir administravimas ?
        Ne paprasčiau padaryti visiems 15 %, bet b e j o k i ų i š l y g ų ?”
        Aš nieko nemaišau, esu visada tikrosios lygybės šalininkas be jokių ten ‘išimčių’ ar verslui (juridiniams asmenims), ar žmonėms (fiziniams asmenims).
        Tas NPD yra socialistinis (marksistinis) ‘Trojos arklys’, sukuriantis regimybę, kaip ‘valstybė rūpinasi savo piliečiais’, stumiantis į socialinių pašalpų gerovę.

  2. Kęstutis:

    http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/george-akerlof-robert-shiller.-laisvos-rinkos-konkurencija-lemia-apgaules-i
    … tie keletas nuošimčių į vieną ar kitą pusę nieko nekeičia, esmė – išsigimę ūkiniai (ekonominiai) santykiai… Dabartiniai ūkiniai, valstybiniai santykiai UŽTIKRINA, jog visi žmonės, visos valstybės – gerai negyvens… Draugo baigusio ekonomika mitys apie “ekonomika” – “Pagrindinis ekonomikos dėsnis – kuo didesnis darbo našumas, tuo daugiau parazituojančių”.

    • Tvankstas:

      Sukurta socialinių pašalpų sistema sukuria išlaikytinių kastą, kuri balsuoja už socialistinius pažadus žarstančius politikus.
      K. Markso priesakas : ‘pirma pasiekime demokratiją, tada žmonės nubalsuos už socializmą’.
      Gal reikalingas valstybinis balso išpirkimas rinkimuose, pvz. min. atlyginimo dydžio (pvz. 300 eur) parduoda balsą, jis tampa bešališkas, o balsuotų pilietiškai sąmoningi piliečiai, turintys pakankamai savo uždirbamų lėšų.
      Lietuvoje tai kainuotų per Seimo rinkimus :
      1. Jei 1 mln. rinkėjų parduotų balsą – 300 mln. eur;
      2. Jei 2 mln. – 600 mln. eur.
      Suprantu, kad kairiosios pažadukų partijos neturėtų jokių vilčių, balsuotų už juos tik grupelės draugų.

    • Kęstutis:

      Kiek supratau nuorodos neskaitėt, nes kalba eina apie rinkos santykius, kurie išvertus į žmonių kalbą skamba kaip – apgauk artimą savo ir tai vyksta visuomenėje kurioje socializmu net nekvepia? O tie “parazituojantys” tai visai ne pašalpų gavėjai, be to ir straipsnio bendraautorius Nobelio premijos gavėjas, lietuvių kilmės… Apie 1980 metus puse pasaulio turto valdė 10 nuošimčių turtingiausiųjų, o 2015 metais jau tik 1 nuošimtis. 2014 metais 1 nuošimčio turtingiausiųjų gauto pelno būtų pakakę panaikinti skurdą pasaulyje, bet suprantama jie tokiais niekais neužsiima, jie savo turtą teisingai investavo, kad taptų dar turtingesni. 2016 metais 6 (ar 8) turtingiausi pasaulio žmonės buvo turtingesni už likusius pusę žmonijos 3,75 mljrd. neturtingiausiųjų. Tie turtingiausieji tikriausiai dirbo kiekvienas atskirai milijonus kartų daugiau, sunkiau ir našiau už likusius pasauliečius??? 2012 ketvirtadalį pasaulio ekonomikos valdė viena korporacija. 2008 metais JAV prezidento metinis atlyginimas buvo 400000 USD, o bankrutuojančio banko prezidento 2500 kartų didesnis – 1000 000 000 USD?… Kaip pavadinti tokią visuomenę kurioje valstybės vadovas vertinamas prasčiau už visuomenės atmatas kurios tą visuomenę naikiną ir jai kenkią? Visiški bepročiai tos valstybės gyventojai, beprotis prezidentas ir bepročiai visi kurie pritaria tokiam žmonijos pasirinkimui, pati tikriausia – durnių planeta.. skatinti vartojimą ir kovoti su klimato atšilimu??? Gal jau tada reikėtų pasirinkti kažko vieno nedaryti?.. Kad būtų suprantamiau visos žmonijos bėdos ir toliau nesispręs tol, kol dabartinę pelno “ekonomiką” – antiekonomiką, nepakeis nepelno ekonomika skirta visuomenės poreikiu tenkinimui mažiausiomis sąnaudomis. Ką reiškią pelnas išvertus į žmonių kalbą? Tai beprasmiškai suvartoti žemės ištekliai, žmonių darbas,ir tik tam, kad elektroninėje erdvėje (dabar jau) galima būtų įsirašyti daugiau nuliukų… “Skatinti vartojimą” – skatinti žmones pirkti jiems nereikalingus daiktus, skatinti valgyti per daug ir nesveiko maisto, dėl to susirgti, gultis į ligoninę, pirkti brangius vaistus, taip skatinti medicinos pramonę, statybas… ir patiems dėl to dirbti daugiau ir sunkiau… ir svarbiausia jog visiems “skatinimas” tai gerai?.. “Skatinimas” gerai tik tiems žemėje, pas kuriuos turtas padidėjo per paskutinius 35 metus 10 kartų, visiems likusiems tiek pat sumažėjo… Matyt ir toliau skatinsim vartojimą ir susinaikinimą???

      • Tvankstas:

        Nobelio premija ekonomikos srityje ir laureatai mane nuteikia savaime įtariariai – kokia dar klasta slypi po laureato teorija.
        Ekonomikoje tik buhalterija yra mokslas, o visa kita tik ‘pranašų teorijos’ apgauti žmones oligarchų naudai. Ekonomika yra pseudomokslas.
        Pasitikėti galiu tik buhalterija.

        • Kęstutis:

          … o straipsnis kaip tik apie tai, jog kažkas dabartinėje “ekonomikoje” netvarkoj… Buhalterija tik gali atsakyti – ar mes dabar turime už ką pavalgyti, ar ne, bet neatsakys – ar mes po metų būsime pavalgę, ar pavalgę bus visi, ar tik kai kas…

          • Tvankstas:

            Dabartinė ekonomika yra kreivų veidrodžių karalystė, mažai besiskirianti nuo SSSR ekonomikos, kurioje oligarchai dar labiau turtėja, o vidurinioji klasė nykstamai mažėja, perstumiama į socialinių išlaikytinių kastą, kuri nepaliaujamai didėja.
            Pavyzdys yra D. Mateschitz (Red Bull savininko) politiškai NEkorektiškame portale addendum org straipsnis “O’sterreich, zu zwei Dritteln Sozialstaat’ (Austrija : du trečdaliai socialinė vallstybė), kur labai aiškiai skaičiais parodomas augimas link išlaikytinių valstybės.
            Ką jau kalbėti apie Lietuvą, kai valdančioji kasta užsidirba Briuselio pinigus perleisdama per savas kišenes, kuria išlaikytinių visuomenę.
            Apie rinkos ekonomiką Lietuvoje gali kalbėti arba naivuolis, arba liberal-marksistas, arba visiškas kvailys – yra komandinė ekonomika, valdoma kelių oligarchų, kurie turtėja nesulyginamai greičiau, nei auga Lietuvos BVP.

          • Tvankstas:

            Gerb. Kęstuti, tai kas rašoma straipsnyje, man buvo žinoma dar 2002 m. (kitais duomenimis), parašiau straipsnį 2004 m., kurio niekas nespausdino.
            Negalvokite, kad Lietuvoje nėra žmonių, kurie 10 ar 15 metų anksčiau prašneka apie tai, o kai kas nors premijuojamas Vakaruose, dar geriau Nobelio premija, tada priimama kaip tikra tiesa.
            Paskaitykite ekonomikos prof. V. Terlecko straipsnius, knygas, ten tokių gilių išvadų apie bankininkystę ir ekonomiką, kurios tiks visiems laikams. Yra ir daugiau Lietuvoje žmonių išmanančių tikrąją ekonomiką. Dar geriau skaityti V. Jurgučio knygą “Pinigai” – nepaseno.

            • Kęstutis:

              V.Terlecką pažinau iš jo pamąstymų apie Bumblausko “istorinę knygą”, o Jurgučio knyga “Pinigai” greičiausiai jau paseno, nes jei ateityje žmonija dar mėgins ką nors keisti iš esmės, teks mąstyt apie ekonomika be pinigų… O šiaip norint pradėti pokyčius visuomenėje, reikėtų keisti ir visuomenės valdymą. Pokyčiai būtų labai nedideli, beveik nieko nekainuoti, o pasekmės esminės… Atkreipiau dėmesį į jūsų balso pirkimo pasiūlymą ar pamąstymą, bet pokyčiai turėtų būti neperkami ir neparduodami…

            • Tvankstas:

              Labai įdomus savo pasvarstymais yra straipsnis :
              Akif Pirinçci “Plädoyer für die Abschaffung des Frauenwahlrecht”.
              Nori nenori, bet tiesos yra, kad ir paskutiniųjų rinkimų Vokietijoje statistika : už AfD (pertvarkymus – ‘pabėgėlių’ išsiuntimas, jokio euro gelbėjimo Vokietijos mokesčių mokėtojų pinigais, …) balsavo taip : Vakarų Vokietijoje 7 % moterų, 13 % vyrų, Rytų – 17 % ir 24 %, viso AfD surinko 12,6 % balsavusiųjų balsų.
              Už kairiąsias, žaliąsias partijas vėlgi moterų nuošimtis aukštesnis, negu vyrų.
              Tai nesumeluota tiesa.
              Kurlink stumia moterys – balsuotojos Europą ?
              Gal tada balso išpirkimas ir nebe juokingai atrodo … Vis naują rūbą ar pavalgyti galės nusipirkti, negu rinks į pražūtį stumiančias partijas, užsiimančias banknotų spausdinimo spartinimu.

              • Kęstutis:

                … čia gal dėl to, kad pabėgėliai daugumoje vyrai, leisiu sau pajuokaut. Ir neaišku, kaip pasikeistų balsavimas, jei plūstų tik pabėgėlės moterys… Aišku, jog juokas pro ašaras, nors man ne liūdna. Atsimenu, kai dar vaikas apie aštuoniasdešimtuosius tėvo paklausiau – kiek gi dar tą TSRS išsilaikys. Tokia nesąmonė ilgai nesilaikys – gavau atsakymą. Su EU tas pats, na negali gi tokia nesąmonė ilgai tęstis, tik klausimas – Kas po to? Kokioje padėtyje liks Lietuva? Kyla klausimas ir ar išliks baltoji rasė? Ne taip svarbu, bet vis tiek įdomu… Nepanašu, kad vakariečiai dar turi savyje užtaiso susiimti ir apsiginti nuo pačios tikriausios okupacijos…

                • Tvankstas:

                  Gerbiamas Kęstuti, jei Jūs galite skaityti vokiškai, tai galite pradėti pi-news net, ten pasisakymuose be galo daug nuorodų, jei skaitote čekiškai (buvusio Prezidento klaus.cz, keliomis kalbomis), lenkiškai, vėlgi pilna mąstytojų, madjarų vėlgi (galima skaityti angliškai ar vokiškai), kur dar prancūzai, nyderlandai, austrai, tikrai Europoje ne vien klusnūs avinai, tokių atkaklių kaip mūsų prof. V. Radžvilas, tikrai nemažai.
                  Kokios knygos paskutiniais metais Vokietijoje leidžiamos, kokie autoriai (netgi nužudomas Udo Ulfkotte) – juos vadinti tektų ilgai, o ir AfD sukurta 5000 žmonių, kurių trys ketvirtadaliai su moksliniais laipsniais.
                  Žvelgiant iš Vokietijos, Austrijos, Čekijos, Lenkijos, Vengrijos, netgi Slovakijos pusės į Lietuvą – tai vos vienas kitas žiburėlis, tiesiog G. Soroso ‘pavergtas protas” Lietuvoje tesimato lyg gūdžiais L. Brežnevo laikais, bet turime ir aršių šiandienos disidentų, kuriems tik Tiesa terūpi.

  3. Taip, tikrai daug problemų mūsų ekonomikoje.Bet juk ir patys galime daug ką pakeist.

  4. Getas:

    Autorius kreipia dėmesį į mokesčių sistemos tik du punktus, kuri galėtų skatinti verslininkus mokėti didesnius atlygius. Juk rinkos ekonomikos senbuviai – V. Europos valstybėse samdomiesiems mokami dideli atlygiai, tai kodėl visa tai per 25 metus neperimti ir Lietuvoje įdiegti.
    Vartojimas yra rinkos ekonomikos variklis – teigia dabarties ekonomistai ir taip yra tikrovėje
    O vartojimas socialinės rinkos ekonomikos varikliu tampa tada, kai samdomieji darbuotojai gauna orų atlygį už darbą ir jų perkamoji galia yra pakankamai aukšta.
    Ar mūsų Lietuvoje samdomiesiems darbuotojams ir jaunimui mokamas orus atlygis? – NE.
    Ar mūsų Išrinktieji, Vyriausybė, verslininkai ir darbdaviai elgiasi taip, kad vartojimas didėtų? – NE, nes dėl godumo ir socialinės rinkos dėsnių nesuvokimo moka per mažus darbuotojams atlyginimus.
    IŠVADA: jie nesirūpina savo verslo, tautos ir valstybės ateitimi ir veda visuomenę prie neramumų. Jie kuria situaciją, kuri egzistavo XX a. pirmoje pusėje, laukinio kapitalizmo egzistavimo metu, vadinasi, jie stumia mūsų visuomenę į socialinių karų laikus. Šis elgesys skatina rinkos susitraukimą, emigraciją ir baido investicijas. Koks verslininkas gali ryžtis investuoti jei rinka susitraukia – gyventojų mažėja?! Lietuva gali išmaitinti apie 20 milijonų gyventojų. Žvelgiant filosofiškai, iš tiesų laisvas yra ne tas, kuris leidžia siautėti savo instinktams, godumui ir egoistiškiems naudos troškimams, o tas, kuris sugeba šiuos troškimus suvaldyti, užuot būdamas valdomas jų. Išvada čia viena – kiekvienas, imdamas iš gyvenimo daugiau negu reikia oriai jį nugyventi padoriose sąlygose, faktiškai riboja kitų laisvę ir teisę gyventi tokį gyvenimą.
    Ar didžiausią mūsų visuomenės dalį sudaro vartotojai – samdomieji darbuotojai? – TAIP.
    Ar samdomieji darbuotojai daugiausia emigruoja? – TAIP.
    Ar mūsų išrinktieji – Seimas, Vyriausybė, verslininkai ir darbdaviai pritraukia imigrantus iš kitų šalių ir kitokių kultūrų? – TAIP. Vadinasi, jie nauju būdu kolonizuoja Lietuvos valstybę, ugdo multikultūralizmą, kuris ateityje virsta net terorizmu – tai V. Europos valstybių tikrovė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: