Lietuva sėkmingai pasirodė Frankfurto knygų mugėje (0)

Frankfurto knygų mugė | šventės rengėjų nuotr.

Frankfurto knygų mugė | šventės rengėjų nuotr.

Autoriai, knygų leidėjai, spaustuvininkai ir kultūrinių industrijų atstovai baigė metų pasiruošimo ir penkių intensyvių dienų darbus Frankfurto knygų mugėje. Nors atrodo, tik vakar Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sveikino iš viso pasaulio suskridusius 69-osios mugės dalyvius. Praėjusi savaitė knygų leidėjams praūžė svarbiausiame šio sektoriaus renginyje. Daugiau nei 7000 mugės dalyvių iš maždaug 100 šalių atvežė į Frankfurtą 400 000 knygų naujienų ir autorinių teisių literatūros vertimams.Nuo 1976 m. Frankfurto knygų mugė kviečia šalį dalyvauti išskirtiniu Garbės viešnios statusu. Šiais metais tai buvo Prancūzija, atvykusi į Frankfurtą su 1200 išverstų į vokiečių kalbą kūrinių ir 160 prancūzų autorių.

Sveikinimo kalboje Angela Merkel atkreipė dėmesį į glaudžius Vokietijos ir Prancūzijos ryšius, politinį ir kultūrinį dialogą bei abipusį supratimą. Jį tarp tautų šimtmečius ugdo literatūra.  

Prancūzijos prezidento E. Makrono kalbą pasaulio žurnalistai cituoja ir šiandien. Tai nėra lengva, nes prezidentas kalbėjo be pasiruošimo. Laisvą ir emocingą kalbą atidarymo ceremonijos dalyviai apdovanojo ovacijomis. „Be kultūros nėra Europos“, – pabrėžė Prancūzijos lyderis ir kalbėjo apie žodžio ir kūrybos laisvės svarbą kovoje su populistinėmis grupėmis, kurios nenuilstančiai skleidžia neapykantą, baimę ir fanatizmą tarp tautų bei kultūrų. Ir tik literatūra bei knygų lapuose sugulusios istorijos, net jei jos atrodo keistos ir verčia jaustis nejaukiai, ugdo supratimą ir pagarbą. Literatūros vertimai ir kalbų žinojimas yra raktas į bendravimą ir diskusiją, teisingą Europos šalių politiką.  

Tradiciškai mugės dalyvius pasveikino ir Frankfurto knygų mugės vadovas Juergenas Boosas, Vokietijos leidėjų ir knygų platintojų asociacijos prezidentas Heinrichas Riethmuelleris bei Frankfurto miesto meras Peteris Feldmannas. Savo kalbose jie visi pabrėžė raiškos ir kūrybos laisvės svarbą, ragindami ginti nepriklausomą žodį ir smerkti „cenzūrą“, kuri žlugdo ir kankina kūrėjus Turkijos, Kinijos, Rusijos kalėjimuose. Todėl su šūkiu „Žodis – mūsų“ buvo dirbama šių metų Frankfurto knygų mugėje.

Europos leidėjų federacija (FEP) Frankfurto knygų mugėje koordinavo uždarą ES kultūros ministrų sąskrydį ir paskelbė „Frankfurto deklaraciją“. Joje ypatingas dėmesys yra skiriamas autorių teisėms ir intelektinei nuosavybei, – knygų leidybos industrijos pamatui. Apie tai leidėjai diskutavo, nepatogius klausimus dėl kultūros ir skaitmeninimo politikos uždavė ir ES politikams, – komisarui Tibor Navracsics, EP nariui Christian Ehler ir EK direktoriui Giusepe Abamonte.

Nenuostabu, kad didžiausia Europoje Frankfurto knygų mugė yra ir svarbi politinė arena. Knygų leidyba Europoje yra viena iš didžiausių kūrybinių ir kultūrinių industrijų. Sektorius Europoje generuoja 22–24 bilijonus eurų apyvartos per metus. Pasaulio literatūros turinys kuriamas čia, senajame Europos žemyne. Net šeši iš dešimties pasaulio didžiausių leidėjų yra Europos knygų leidyklos, o pagrindinės pasaulio profesionalų knygų mugės vyksta Frankfurte, Londone ir Bolonijoje. Knygų leidyklose dirba 150 000 specialistų. Iš viso sektoriuje kartu su kūrėjais ir redaktoriais, dailininkais ir IT specialistais dirba daugiau nei pusė milijono europiečių. Kasmet leidėjai Europoje išleidžia 575 000 naujų pavadinimų knygų, o prekiauja 22 milijonais skirtingų leidinių (iš jų elektroniniame formate – 4 milijonai). Knygos leidžiamos ne tik oficialiomis 24 ES kalbomis.

Tačiau šiuose įspūdinguose skaičiuose didžiausią dalį sudaro populiarių kalbų knygų rinkos, – anglų, vokiečių, ispanų, italų ir kt. Nepopuliarių kalbų šalyse, tarp kurių yra ir Lietuva, knygų leidybos sektorius traukiasi. Todėl leidėjai kalba apie Europos literatūros įvairovę ir ateitį, literatūros sklaidą ir prieinamumą. Be skrupulingos vertimų programos politikos,  skaitymo skatinimo, kalbų mokymo ir tarptautinių studentų mainų, kaip kalbėjo Prancūzijos prezidentas, rezultatų nebus. 

Langą mūsų kūrėjams į anglakalbės knygų leidybos rinką Lietuva bandys atverti jau kitais metais.  Frankfurte Londono knygų mugės organizatoriai paskelbė 2018 metų „Market Focus“, kuria tapo Baltijos šalys – Lietuva, Latvija ir Estija. Renginyje Lietuva pristatė ir vieną iš autorių, kurie kitais metais sulauks išskirtinio dėmesio Londono knygų mugės renginiuose ir Jungtinės Karalystės literatūros festivaliuose. Tai tarptautiniu bestseleriu tapusios tetralogijos „Silva Rerum“ autorė Kristina Sabaliauskaitė.

Pirmosios trys Frankfurto knygų mugės dienos buvo skirtos profesionalams. Kiekvienas dalyvis turėjo savo susitikimų tvarkaraštį, nes be išankstinio susitarimo negalima tikėtis penkių minučių pokalbio net su seniai pažįstamu užsienio leidėju. Čia perkamos ir parduodamos autorių teisės. Knygų leidėjai, puikiai pažįstantys savo skaitytojus ir jų lūkesčius, ieško istorijų vertimams. Tik žinančiam pasaulio literatūrą ir kasmet sekančiam literatūros naujienas mugėje neapsvaigsta galva nuo tūkstančių mirgančių viršelių ir pavadinimų.

Lietuvos jungtiniame ir individualiuose stenduose šiais metais lietuvių autorių teises pristatė 10 leidyklų. Kiti leidėjai teises pirko ir žvalgėsi naujienų. Kas gi naujo ir kuo stebino šiais metais pasaulio literatūra? Moterys literatūroje ir moteriška literatūra, – galbūt taip galima būtų trumpai apibūdinti. Ne meilės romanai, kaip vienas kitas pagalvotų. Būtent šį stereotipą griovė moteriškos literatūros tekstai. Kita aktuali literatūra, nors ir ne mūsų šalies skaitytojams, buvo emigrantų ir imigrantų istorijos bei patirtys.

Į jungtinio Lietuvos stendo atidarymą suplūdo užsienio leidėjai ir žurnalistai, taip pat Frankfurto knygų mugėje šiemet dalyvaujantys ar ją tiesiog lankantys Lietuvos leidėjai, spaustuvininkai, Lietuvos kultūros instituto (LKI) atstovai, užsienio partneriai ir žurnalistai. Lietuvos stendą aplankė  Europos leidėjų federacijos (FEP) prezidentas Henrique Mota ir direktorė Anne Bergman Tahon.

Frankfurte Lietuvos leidėjų asociacija (LLA) koordinavo lietuvių knygų leidybos, literatūros ir knygos meno pristatymą, populiarino Vilniaus knygų mugę, dirbo su kontaktų ir leidinių katalogais, pažindino užsienio leidėjus ir autorių teisių agentus su internetiniu Lietuvos autorių teisių katalogu.

Frankfurto knygų mugė – tai  viena  didžiausių  tarptautinio  lygio  knygų mugių  pasaulyje, į kurią kasmet suplūsta ne tik aibė leidėjų, rašytojų ir leidybos specialistų iš viso pasaulio, bet ir didelis skaičius Vokietijos gyventojų. Pastariesiems skiriamos dvi paskutinės knygų mugės dienos.

Kategorijos: Kultūra, Literatūra, Šventės, Visi įrašai | Žymos: , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *