V. Radžvilas. Nyčė, Vytis ir šiandienžmogio buvimo beprasmybė (14)

Vytis | „Ūkininko patarėjo“ nuotr.

Vytis | „Ūkininko patarėjo“ nuotr.

„Pažvelk į bandą, kuri ganosi šalia: ji nežino, ką reiškia „vakar“, ji strikinėja, žiaumoja žolę, ilsisi, virškina maistą, vėl strikinėja, ir taip nuo ryto iki nakties, diena po dienos. Jos džiaugsmas ir jos kančia tvirtai pririša ją prie akimirkos kuolo, todėl ji nepažįsta nei melancholijos, nei nuobodulio. Šis reginys žmogų nepaprastai slegia – mat jis didžiuojasi prieš gyvulį tuo, kad jis žmogus, ir sykiu pavyzdžiai žvelgia į gyvulio laimę, nes žmogus, kaip ir gyvulys, nori tik vieno: gyventi be nuobodulio ir skausmo, bet jo norai bergždi, nes nori jis to ne taip, kaip nori gyvulys. Žinoma, žmogus kartais klausia gyvulį: kodėl tu man nieko nesakai apie savąją laimę ir tik žiūri į mane? Gyvulys galėtų atsakyti: taip yra todėl, kad aš tuojau pat užmirštu, ką norėjau pasakyti – bet pamiršta ir šį atsakymą, o šitai ganėtinai stebina žmogų.

Tačiau žmogus stebisi ir pats savimi – tuo, kad jis neįstengia išmokti pamiršti ir kad jis visuomet prikaustytas prie praeities <…> Tada žmogus sako: aš prisimenu, – ir pavydi gyvuliui, kuris tuojau pat pamiršta ir kuriam kiekviena akimirka tikrai miršta, grimzdama į rūką ir naktį, ir užgęsta amžiams“.

Būtų gerai, jeigu abejojantieji ir klausiantieji, kam Vilniuje reikia Valstybės aikštės ir joje stūkstančios Vyčio figūros, atidžiai perskaitytų ir apmąstytų šiuos Nyčės (Nietzsche) žodžius. Šie žodžiai ragina nors truputį įtempti vaizduotę ir paklausti savęs: o kas nutiktų, jeigu Lietuvą užplūstų ir užgrobtų dar vieni pavergėjai? – Neabejotina, kad jie tikrai žinotų, kaip sutvarkyti Lukiškių aikštę. Jos lankytojus ramintų melodingas čia įrengtų margaspalvių fontanų ošimas. Jaukiose kavinukėse ar ant gražių suolelių sėdėtų nerūpestingos įsimylėjėlių porelės. Atsipalaidavusius tėvelius džiugintų linksmas karuselėse ir supynėse krykštaujančių atžalų klegesys. Visiems šiems lankytojams kasdien būtų rengiama gyvenimo šventė. Būtų paslaugiai parūpinta viskas, ko reikia, kad jie pamirštų esą Tauta ir net nebeįtartų, jog kadaise čia buvo ir tokia Lietuvos valstybė. Nebesuprastų, kad gyvena krašte, kurį jiems dovanojo – apgynė ir iškovojo – tie, kurie gyveno prieš juos, ir nebetrokštų šį kraštą dovanoti – perduoti dar gražesnį ir geresnį tiems, kurie čia gyvens po jų. Aikštė būtų sutvarkyta taip, kad neleistų jiems suvokti, jog Lietuvą – kalaviju praskindamas kelią iš Praeities į Dabartį – dovanojo Vytis ir kad gali nutikti taip, kad tik jis ir vėl tik kalaviju turės praskinti kelią iš Dabarties į Ateitį.

Jeigu tai bus pamiršta, ši kelionė nutrūks. Ji pasibaigs nepabaigiamame šiandien. Panardintas į „gyvenimo džiaugsmo“ sukūrį aikštės lankytojas turi būti įkalintas biologinio gyvenimo ciklo – gimti, maitintis, daugintis, pramogauti ir galop mirti – tuštumos beprasmybėje.

Kuo taptų ir kas dar galėtų būti nebepajėgiantys atsiminti Praeities ir nebedrįstantys įsivaizduoti Ateities absoliučios Dabarties kaliniai, jei ne šiandienžmogių minia, kuriais taip lengva paversti laisvus žmones?

Nyčė sako žiaurią, bet neabejotiną  tiesą: atimkite iš jų atmintį, ir jie neišvengiamais taps tokie.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , .

14 komentarų

  1. ” ” Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinė grupė, išrinkta 1988 m. birželio 3 d. susirinkime Mokslų Akademijos salėje. Ingei Lukšaitei atsisakius dalyvauti, Iniciatyvinėje grupėje liko 35 nariai:

    Regimantas Adomaitis
    Vytautas Bubnys
    Juozas Bulavas †
    Antanas Buračas
    Algimantas Čekuolis
    Virgilijus Čepaitis
    Vaclovas Daunoras
    Sigitas Geda †
    Bronius Genzelis
    Arvydas Juozaitis
    Julius Juzeliūnas †
    Algirdas Kaušpėdas
    Česlovas Kudaba †
    Bronius Kuzmickas
    Vytautas Landsbergis
    Bronius Leonavičius
    Meilė Lukšienė †
    Alfonsas Maldonis †
    Justinas Marcinkevičius †
    Alvydas Medalinskas
    Jokūbas Minkevičius †
    Algimantas Nasvytis
    Romualdas Ozolas †
    Romas Pakalnis
    Saulius Pečiulis †
    Vytautas Petkevičius †
    Kazimiera Prunskienė
    Vytautas Radžvilas
    Raimundas Rajeckas †
    Artūras Skučas
    Gintaras Songaila
    Arvydas Šaltenis
    Vitas Tomkus
    Zigmas Vaišvila
    Arūnas Žebriūnas †

    …ištrauka iš Žiniatinklio (bendrapasaulinio TINKLO);
    taigi gerb. ir nepaneigiamai vienas iškiliausiųjų Lietuvoje Vytautai, –
    esate nuo pat pirmų akimirkų, gal netgi iš esančio Sąjūdžio 23-jų
    šiandienos sąrašo (aišku neįskaitant prieš išvardinimą įrašo, o
    įskaitant įrašą ir po /…nesvarbu, kad dar neįrašytą/ į va r d i n i m o)
    pirmame Kūrėjų Lietuvos, – pirmųjų v i e š ų politikų nuo pat Birželio 3 d.
    dešimtuke. Nesistebim, ir gerb. Z. Vaišvila kokiu 12-tu jame, ar net
    gerb. V. Landsbergis su A. Kaušpėdu “pasivaržyti” galėtų kas gi tas
    laimingasis šiandienos (2017-10-14) …tryliktasis politikas, – v i e š a s.

    Šeštadienis, į pramogas ar jumorus leistis lyg ir nebūtina (čia Alke netgi t.p.)
    tai tą vienuolikto, keturiolikto ir kt. klausimus paliksime. Jie: tą Birželio 3 d.
    atsakyti (ir su visais visais jau Anapilin išėjusiais). Atsakymas esame MES.

    MES čia, – laisvoje, Laisvę paties begalinio ryžto bei mokslinių gabumų pagrindu
    įgytos gyvenimiškos patirties be išminties dėka atkurtoje Lietuvoje. Tai puiku.

    Ir nuo pat Birželio 3 d., per pat Kovo 11-osios lemtingąjį stebuklą lemiame, lėmėm
    bei lemsim ūgį, raidą, klestėjimą ir plėtrą savosios Tautos. tas Birželio 3 d. d u o t a
    (ir Pačiam).
    Tad kam tie (šie “tokie”) virkavimai aukštai bei nepaneigiamai gerbiamojo Tamstos;
    kam tas drumzles iš po Birželio 3 d. “išliejate” ant Kovo 11-osios Lietuvos, negi dar
    vis JOS nematote, dar nepasiekėte, – gyvenat lyg kovo 10-ąją (1990-tų), ar veik
    grėsmiau, – Vasario 16-osios Lietuvoje (iki 1940-06-15) …juk ne; gyvenate ŠIANDIEN,
    ir rašote drąsiai, – primigtinai žodį šį – ŠIANDIEN.

    Tikrą, gyvą, ir dabar
    (o skaitom lyg darbo ir pajamų netekusio ypatos iš
    kokios tai mandrystinės pro-pat landynės a i m a n ą…)
    ir… ir… na ką RYTOJ aukštai gerb. Sąjūdžio pirmeivi rast,
    – kokį kelią sau – t i k i e s …kai

    …na čia nesiplėsiu (juk savaitgalis), vien atkreipsiu gerb. skaitytojų domę
    bent į vieną, vieną vienintelį mūsų visų iškiliausios pasaulyje kalbos ž o d į
    – drumžlinos…
    taip, – tiesiog taip – aiškiai, ryškiai bei itin įtaigiai (su linksniu) į mūsų Žodyną
    iš praeities, iš gelmių, bei visuotinai asmeninės patirties įvestą
    (kas patingės dirstelt – apie putų atsiradimą įrašas).

    Tad – n e s i p u t o k i m, ir savos valstybės sostapilę, su visu joje atsainiai
    pamirštu Vytenio piliakalniu (ant kurio vien Gedimino ir vėlesnių mūrų liekanos,
    įskaitant ir modern-monstrinės ratukinės išvietės išvaizdos “patogumą”,
    išlikusios ŠIANDIEN …beje ar deja, net baugu teikt; žodžiu), sutelktai kaip
    tą lemtingą Birželio 3 d. imkime po 1795 m. žiaudrių žiaudriausios mūsų (bei
    Lenkijos sykiu) valstybingumo praradimo nelaimės a t s t a t i n ė t i.

    Juk “perspaudus” tokie modern-monstrizmai ir paties A. Kaušpėdo ar kitų
    kūrėjų kaip V. Landsbergis, A. Brazauskas, A.Terleckas, P. Cidzikas ar
    dar iš bet kurių garbiausiųjų Tamstos laikmečio bendražygių a t s i r a s t
    gali (kai akimirkos nauda, bei koks puskapio grašių atlygis, kaip dabar kvailai
    be d e r a m o sprendimo vos ne į karosų ar auksinių žuvelų balelių “pro-
    jekcijas” žarstoma, t.y. žarstoma ŠIANDIEN: s a v a v a l i a u j a n t
    aiškai šimašiams su paluckais),

    Todėl įsivardinus jau du stebuklus mūsų Tautai (po tų 1795 m.), Vasario 16-tos
    su Kovo 11-osios ir vadovautis vien stebukline santalka bendruonenės
    švenčiausiame iš švenčiausių pasaulyje miestų galima.

    Vytis – ne žaisliukas, ne forma (kaip tie ant Vytenio piliakalnio, iš Vilnios prakaso gudų
    ir mūsų susipilto, matomi viešai likučiai, gražūs ir bjauroki; na “vištidė” ant bokšto t.p.)
    ar kūrybos “subjektyvusis objektas”, nes kažkas kažkam kažkaip kažkur juk laimės
    s u b j e k t y v i a i, tai yra žmogiškai pateikus tinkamiausią sprendimą …B Ū T I N I A U S O J E
    vietoje jį Pasaulio Šventovių mieste, Vilniuje, kuriame dar vis yra visų gausiausiai šventovių
    …visų visų tikybų, ir mūsų, – savosios ikikrikščioniškosios tikybos p a l i k t ų šventyklų.

    Čia buvęs Žodis – kad Vyčio tempimas, tampymas ir tampymasis dėl didžiosios miesto Rinkos
    u ž ė m i m o yra netgi grėsmė – visam Vilniaus šventumos išlikimui.
    Tam prisimename Didį architektą Sigitą Lasavicką, ir tam aplankyt Vėlių metą jo amžino
    poilsio vietą Rasų kapinėse, keliolika, na keliasdešimt žingsnių užkopus ant kalvelės ties
    pat Jono Basanavičiaus kapu kuri, greta, praeinam visi mūsų Valstybės p i r m ą j į
    vadovą (vis kaip ir Vilniaus įkūrėjas Vytenis primirštą po Vasario 16-osios perdavimo
    Valstybės (Tarybos) vadovavimą kitam, jau antram …Valstybės vadovui.

    Atmink (ir Vytautai), kad mintys būtų ne-drumžlinos, yra tokia tiesa – “Saulės Lietuvos šviesa”,
    kuri juk nuo pat ikivalstybiškojo meto per skubumą (ar monst-moderniškai) “sustumta” himne
    į “…Lietuvoj”, taip ir vargstam, tebeklaidžiojam. O galim rasti ir vietą VYčiui. Juk taip!
    Na, kai galų gale bent Lietuvos, laisvos valstybės rūmams – ir Seimo, ir Vyriausybės, net
    Prezidentams vietas mūsų sostapilėj išsirinksim. Štai kiek po Birželio 3 d. ir nuo Kovo 11-tos
    net n e p r a d ė t ų darbų uolusis Vytautai. Sėkmės!

    • EJ:

      Na savaitgalis. Zadejai neissiplesti- o prirasei ilga tirada nesamoniu…

      • Kaltas (be pasiteisinimo teisės);

        kaip tad rast vietą ir VYDŪNUI,
        KANTUI, BYTAUTUI su Pamfiil Danilovič
        JURKEVIČIUMI – visiems Širdies filosofijos
        ir aukščiausiojo Žmonijos ūgio žinios pasauliui
        nešėjams ..nuo Lietuvos, lietuvybėje… per visa
        Tvankstoj, Poltavoj, Tilžėj ar Maskvoj,
        kas iš lietuviškojo prado, Pramžiaus globos
        nuo tūkstantmečių atverta viešai, ir…kiek
        t e b e s l a p s t o m a.

        Bet ar įpaminklinimas ta tiesa, ta Žinios gyvybė?

  2. Diedas:

    Referendumininkai ku- kū
    Kur prapuolėt ???
    Tauta nori pasakyti savo nuomonę apie Vytį, o jūsų kaip nebūta.
    Demokratiškame Pasaulyje būtent tokiais klausimais rengiami referendumai.
    Žmonių atsiklausiama tai kas jų kompetencijoje,
    Apie rūkymą viešose vietose, apie musulmoniškų burkų nešiojimą, apie alkoholio prekybos valandas, apie šiokio ar anokoi paminklo statybą ir t.t.
    Referendumuose neklausiama apie tai ko liaudis neišmano. Nebūna klausimų apie karinę straregiją, apie povandenibių laivų pirkimus, kosmines raketas ir atomines elektrines.
    Lietuva išimtis. Referendumai rengiami spręsti išskirtinai kremliaus reikalus. Ant vyčio referendumininkams nusispjaut. Už tai rublių negausi.
    Ryškiausias, nepakartų pakaruoklių, kremlinių svoločių niekšiškos išdavystės pavyzdys paskutinis referendumas.
    Po buldozerinio psichinio teroro, bobutės nubalsavo,kad vietoj svetimais pinigais pastatytos japoniškos eletrinės, regioninės įtakos,milijoninių pelnų, darbo vietų, padorių allyginimų, geriau pirkti “pigią” taikaus rusiško atomo elektrą iš Vilniaus pašonėje renčiamos uždelsto veikimo bombos.

    • Diedai, ko šūkaujate – imkitės veikti – P. Šliužo jau nebėra.

      • Diedas:

        Kad veikti taip kaip veikė Šliužas, turi būti matomas.
        Norit būti matomu, reikalingas smarkiai piniguotas užnugaris su įtaka žiniasklaidoje.
        Gerbiamas Jonai. Pamastykit, kiek galimybių valdžios sprendimus įtakoti turi ant bačkos užlipęs, apie paminklą Vyčiui šūkaujantis 8 klases baigęs ir kalėjime sėdėjęs vienišas diedas???
        Visiems raudoniems ir bespalviams Lietuvos priešams tai būtų puiki proga pasišaipyti iš patriotų.
        Pašūkauju kiek galiu, pasirašau kur galiu, su tautiečiais padiskutuoju ir manau kad to užtenka.
        Kas liečia užsienyje dirbančių lietuvių nuomonę apie paminklą Vyčiui, dauguma šiuo klausimu kaip niekad vieningi.

    • LosAngeles:

      Tik jau, nepersistenkite… Pradziai, tai paskutinis referendumas buvo apie ka? ‘pastatyta uz svetimus pinigus’ kazka ar del zemes???? Antra: ‘regionines itakos, milijoniniu pelnu, darbo vietu ir padoriu atlyginimu’ galimybe jau turejome, kazkodel ja reikejo SKUBIAI uzdaryti 🙂 Kodel? klausimas subtilus, bet zinant musu valdzios ‘sposus’ su independence, nafta ir t.t., kyla labai ne kokia nuojauta. O kai ‘demagogas’ pradeda aiskinti kiek kainuos 1kWh kaina po 20 metu (pragyvenome nepriklausomybeje jau >25 ir puikiai zinome ‘kainu pasiutpolkiu’ kiek buvo, uztenka net ir sitos po valdzios garantuotos ‘kainu nekilimo’ svetimos valiutos ivedimo), tai kvapelis visai ne koks pakyla…. Kaip sake vienas autorius nesenai spausdintame straipsnyje: jei nesikeikti, tai nera ka sakyti. Vat ir suprask zmogau is kur ta smarve…. Bijau, kad viskas tikrai nera taip paprasta kai cia tamstele isdestete, bet sprendziant is patoso tai kvepia ‘naujaisiais vasiukais’

  3. EJ:

    Nuosirdziai pergyvenantiems del Lietuvos ateities pilieciams nenuostabu buti tokioje pesimistineje busenoje. Taciau nepamirskime, kad tamsa ir sviesa, potvynis ir atoslugis nuolat keicia vienas kita- tai gamtos tvarka. Todel bukime optimistiski ir palaukime kol isaus naujas rytas.

  4. Č.Z.:

    Ateities nėra be praeities.

  5. Karolis:

    Šimtai komentarų, dešimtyse straipsnių apie mūsų skriaudžiamą Vytį ir mus…
    Brangieji, aš matau tik vieną problemą – persona, kuri dabar sėdi kultūros ministro soste. Versti ją lauk, kuo greičiau. Be to, kas ją delegavo, ar Skvernelis už ją guldo galvą. Viena globalistė šokdina tūkstančius tautiečių, kas per nesamonė. Negi mūsų tarpe nėra kompetetingų žmonių, kas galėtų organizuoti civilizuotą netinkamos personos pakeitimą.

  6. Atsipeikėkit:

    Vytautas ir Mindaugas yra didžiausi Lietuvos anegdotai. Garbinami du tautos išdavikai ir menkystos… Apsurdiška nūdiena

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: