Kovai su klimato kaita – norvegų patirtis (0)

Kovai su klimato kaita – norvegų patirtis | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Kovai su klimato kaita – norvegų patirtis | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Esant dabartinei ,  iki 2100 m. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje šoktelės 1,5-5,1 laipsniu, daugės kritulių, o Baltijos jūros lygis pakils iki 90 cm. Tokie grėsmingi duomenys paskelbti ketvirtadienį, Raudondvaryje vykusiame tarptautiniame susirinkime klimato kaitos klausimais.

Šis susirinkimas, kuriame dalyvavo Norvegijos ir Lietuvos žinovai bei savivaldybių atstovai, užbaigė Norvegijos fondų remiamą tarptautinį sumanymą „Klimato kaitos švelninimas ir pritaikymas vietos lygmeniu“.„Klimato kaitos padariniai kasmet sukelia vis daugiau grėsmių, todėl šią bėdą reikia spręsti visais lygiais – nuo pasaulio vadų susitarimų iki konkrečių priemonių savivaldybėse“, – kalbėjo Norvegijos Karalystės ambasados įgaliotoji reikalų patikėtinė Anė Sofija Bjeland (Anne Sofie Bjelland).

Susirinkimo dalyvius sveikinęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pastebėjo, kad dėl klimato kaitos sukeltų liūčių šiemet ypač nukentėjo Lietuvos ūkininkai: laukuose liko nenuimto derliaus, tapo sunku pasėti žiemines kultūras.

Kovai su klimato kaita – norvegų patirtis | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Kovai su klimato kaita – norvegų patirtis | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius gyrė Norvegijos vyriausybės požiūrį sprendžiant klimato kaitos  bėdas ir pasidžiaugė, kad ir Lietuvoje jau nemažai daroma – vis plačiau panaudojami atsinaujinančios jėgos šaltiniai, ypač vėjas.

Pranešėjų teigimu, naujai kuriama pramonė dažniausiai būna mažai tarši, o šiltnamio efektą labiausiai skatina trys skyriai: transportas(29,6 proc.), energetika (25,4 proc.), ir žemės ūkis (22,9 proc.).

Kovai su klimato kaita – norvegų patirtis | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Kovai su klimato kaita – norvegų patirtis | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Žinovai spėja, kad per artimiausius 80 metų išaugs vidutinis kritulių kiekis (3,7-13,5 proc.), ypač žiemą (iki 27,5 proc.). Žiemos bus šiltesnės, o vasarą padaugės itin karštų dienų. Dėl gausių liūčių kils bėdų ne tik žemdirbiams, bet ir miestų gyventojams, ypač tų, kuriuose neveiksmingį lietaus nuotekų įrenginiai.

Žinovai ragina ypač didelį dėmesį skirti darniai plėtrai, šilumos taupymui, teisingam atliekų tvarkymui.

Kovai su klimato kaita – norvegų patirtis | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Kovai su klimato kaita – norvegų patirtis | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Sumanymas, kurį įgyvendino Kauno regioninė energetikos agentūra, įgalino 10-ties Lietuvos savivaldybių atstovus lankytis Norvegijoje ir semtis patirties, buvo rengiami mokymai.

Sumanymo rengėjai, remdamiesi tarptautine patirtimi, parengė klimato kaitos švelninimo ir pritaikymo vietos lygmeniu gaires, kurios bus perduotos savivaldybėms.

Save

Save

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *