Šeštadienis, 16 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

S. Juknevičius. Radžviliados tęsinys, arba kur eina Lietuva

Stanislovas Juknevičius, www.propatria.lt
2017 10 12 00:17
13
0
SHARES
Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.
Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPI) profesoriaus Vytauto Radžvilo byla, gavusi skambų ir šiek tiek pretenzingą „radžviliados“ pavadinimą, tęsiasi. Atrodytų, jog administracijos nutarimas vieną iš šio profesoriaus skaitomų kursų iš privalomo padaryti pasirenkamu – grynai instituto vidaus reikalas. Taip ir būtų, jei šį nutarimą apipynusių nuomonių, interesų, idėjų raizginyje neatsispindėtų kai kurios pamatinės Lietuvos ir Vakarų visuomenės raidos tendencijos bei problemos.

Radžvilui kaip dėstytojui ir asmenybei metami trys pagrindiniai kaltinimai: jo kursas per sudėtingas; euroskeptiškos dėstytojo pažiūros iškreipia supratimą apie Europos Sąjungą; jo paskaitose skleidžiama homofobija. Bene paprasčiausia atsakyti į pirmą kaltinimą. Visais laikais ir visuose universitetuose buvo studentų, kuriems kurie nors kursai buvo per sudėtingi. Dažniausiai tai ir traktuojama kaip studentų, o ne dėstytojų problema. Tai gi, kad Radžvilo skaitomas kursas nėra per sudėtingas visiems, patvirtina grupės šį kursą klausiusių alumni laiške administracijai išsakyta nuomonė.

Tam, kad galėtume kalbėti apie „iškreiptą“ Europos Sąjungos supratimą, reikia žinoti „teisingą“. Taip jau susiklostė, kad beatodairiška integracija į socialines ir ekonomines Vakarų struktūras, savarankiškos nacionalinius interesus atstovaujančios politikos nebuvimas neigiamai paveikė tautinę tapatybę. Kaip dar prieš keletą metų rašė profesorius, „vargu ar yra prasmė įrodinėti, jog toliau žengiant dabartiniu keliu tauta gali tiesiog išnykti“. Būtent šiame kontekste ir būtina vertinti Radžvilo pažiūras. Didžioji jo gyvenimo, kūrybinės energijos dalis skirta kovai už lietuvybę, prieš tautos išlikimui grėsmę keliančias jėgas. Negali tai neatsispindėti ir jo paskaitose.

Galima pamanyti, kad Radžvilas, skelbdamas pavojų dėl tautos likimo, perdeda. Deja, taip nėra. Pateiksime tik dar vieną pavyzdį. Sigitas Geda iškalbingai „Mirusiųjų tauta“ pavadintame „Dienoraščių“ skyrelyje rašo: „Kol inteligentija ir padoresnieji žmonės aiškinosi, kas „baltas“, kas „raudonas“, į viršų išėjo padugnės. Padugnių hierarchija – kiekvienam žingsny, kraštas supuvo mūsų akyse. Niekas jo negalės išgelbėti. Keista, kad dar laikosi pavieniai žmonės. Beveik pavieniai“ (Sigitas Geda. Žydinčių bulvių sapnai/Dienoraščiai. P. 19). Be abejo, ne visi „išėję į viršų“ – padugnės. Kai kurie iš jų – paprasčiausios vidutinybės, pasitaiko ir padorumo likučių nepraradusių žmonių. Bet Lietuvai dėl to ne lengviau.

Tokiu būdu, prie Radžvilo kurso nesugebančių įsisavinti tinginių prisideda dar dvi oponentų grupės – karjeristai ir racionalistai. Daugelis instituto studentų ruošiasi politinei ir diplomatinei karjerai, kuri sunkiai įsivaizduojama be teigiamo požiūrio į ES. Dalis gi vadovaujasi vadinamu sveiku protu, ir Radžvilo užsidegimas, neretai į nuožmumą pereinanti aistrą jiems kelia nuostabą, jei ne pasibaisėjimą: „Ko tas Radžvilas taip draskosi? Pirmiausiai, gal lietuvių tauta dar ir neišnyks … Na o jei ir išnyks – kas čia tokio? Svarbu, kad mes turėtume gerą darbą, o vaikai – ką valgyti…“

Ir, pagaliau, nepasitenkinimą Radžvilo paskaitomis pareiškė netradicinės seksualinės orientacijos žmonės. Čia būtina pabrėžti, jog homoseksualizmo problema neatsiejama nuo Vakarų likimo problemos. Apie Vakarų visuomenės ir kultūros krizę kalbėjo daugelis iškilių mąstytojų, pradedant Džambatista Viko (Giambattista Vico), dar aštuonioliktame amžiuje įspėjusį apie Europos laukiantį „racionalų barbarizmą“, baigiant „Vakarų saulėlydžio“ autoriumi Osvaldu Spengleriu. Demografinė krizė – viena iš skaudžiausių ir akivaizdžiausių Vakarų visuomenės krizės apraiškų. Atsisakydami dalyvauti žmonių giminės pratęsime, homoseksualistai neigiamai veikia ir taip varganą Vakarų demografinį balansą.

Anglų poetas ir filosofas Tomas Karlailas (Thomas Carlyle) savo laiku apie žmoniją pasakė, kad beveik visi – kvailiai (žr. G.K. Čestertonas. Esė. P. 98). Tik stebėtinu daugumos žmonių kvailumu galima paaiškinti faktą, jog terminas „homofobai“ taikomas ne lesbiečių ir gėjų, o jų oponentų apibūdinimui. Homofobija – žmonių baimė. Kas gi bijo žmonių – ar tie, kurie gimdo, augina vaikus ar tie, kurie atsisako tai daryti? Be abejo, ne visi gėjai ir ne visos lesbietės yra homofobai – kai kurie iš jų žmonių paprasčiausiai nemėgsta, kai kurie galbūt juos net savotiškai myli, bet faktas lieka faktu – jie sąmoningai atsisako dalyvauti žmonių giminės pratęsime. Jų oponentai gi užsikrauna vaikų gimdymo, priežiūros, auklėjimo naštą, ir daro tai meilės, atsakomybės, galų gale paprasčiausio padorumo skatinami, bet niekada – iš baimės. Nenuostabu, jog kai kurios susirūpinimo tradicinių šeimos vertybių, o tuo pačiu ir Vakarų visuomenės likimu gaidelės suskambėdavo ir Radžvilo paskaitose.

Kaip ir įprasta akademinėse bendruomenėse, Radžvilo kaip dėstytojo ateitis priklausys ne tik nuo administracijos, bet ir nuo jo kolegų. Be abejo, idealizuoti profesoriaus negalima – kai kurie jo pasisakymai šokiruoja ne tik priešininkus, bet ir draugus. Šiuo, kaip ir kitais panašiais atvejais, kalbėti galima tik apie prioritetus. Kas svarbiau jo likimą – bent jau atestacijos metu – pašauktiems spręsti žmonėms: asmeninės simpatijos, antipatijos ar visuomenės interesai, meilė Lietuvai ar vienadienės politinės ambicijos, pamatinės Vakarų kultūros vertybės ar įsižeidusių lesbiečių rauda?

Autorius yra humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas.

Susiję straipsniai:

  1. L.V. Medelis. Radžvilomachija. Pavojus Lietuvai, ES ir TSPMI
  2. V. Sinica. Traukis, Radžvilai!
  3. Z. Vaišvila. Romualdas Ozolas – Sąjūdžio ir sąžiningumo simbolis
  4. Iš tikrųjų puolamas ne Poetas
  5. Profesoriui Zigmui Zinkevičiui – 86
  6. B. Kuzmickas. Lietuviška savimonė
  7. B. Kuzmickas. Šiuolaikinė lietuvių savimonė
  8. R. Jasukaitienė. O ąžuolai išlieka
  9. G. Burneika. Kuo mažiau seki Biblijos mokymu, tuo daugiau išsaugai tautinės tapatybės
  10. V. Vyšniauskas. Sustabdyti nacizmą gali tik nacionalizmas

Comments 13

  1. EJ says:
    3 m. ago

    Aciu uz labai gera, subalansuota straipsni. Labai teisingas homofobijos apibudinimas. Na, o Radzvilas yra tik vienas is tukstanciu mokytoju, nukentejusiu nuo tikruju homofobu (geju, lesbijieciu ir kitokiu butybiu, seksualiai iprasminusiu savo egzistencija).

    Atsakyti
  2. !!! says:
    3 m. ago

    Manau kad šioje istorijoje yra daug pavydo,nes jiems iki Radžvilo kaip iki mėnulio.

    Atsakyti
  3. Tvankstas says:
    3 m. ago

    “Be abejo, idealizuoti profesoriaus negalima – kai kurie jo pasisakymai šokiruoja ne tik priešininkus, bet ir draugus. ”
    Gražus pripažinimas, kad prof. V. Radžvilas yra pranašas.

    Atsakyti
  4. Petras says:
    3 m. ago

    Homofobija nėra žmonių baimė. Jei homo- reikštų lotynišką lotyniškos kilmės žmogų, tuomet homogenizuotas pienas būtų žmogaus pienas. O homogeniniai tinklai – žmonės sukibę į tinklus. O tuomet ir homoseksualas reikštų tiesiog mylintis žmogų. Jei jau taip nuosekliai. Deja homo- šaknis šiuo atveju yra graikiškos kilmės, kuri reiškia tapatus, toks pat. Jei vartotume lotynišką kilmę, ką tuomet reikštų hetero-?

    Homoseksualai (ne visi, žinoma) mielai užsikrautų vaikų ugdymo naštą – tų, kuriuos heteroseksualieji palieka vaikų namuose. Tik štai, negalima – bet galima paraudoti ko jie blogi, kad vaikų neaugina.

    Labai jau autoriaus bulvienė ir kiaušinienė suplaktos į bendrą krūvą.

    Atsakyti
    • Pikc says:
      3 m. ago

      Na, kad nuokrypos nieko prieš vaikus patvirkinti, tai mes žinom. 😉
      O dėl to idiotiško “homofobo”, tai autorius išties suklydo: tas “homo” – ne lotynų (“žmogus”), o graikų (“toks pat”) kilmės. Suprantama, dėl to tas žodelis netampa nei pagrįstas, nei apskritai logiškas: pirmiausia, jei bijoma tokių pačių, tai normalūs žmonės turėtų baidytis normalių, o visokie homo/pedo/zoo/trans ir pan. nuokrypos – vieni kitų. Antra “fobija” reiškia liguistą nepagrįstą baimę, tad šiuo atveju visiškai “nei į tvorą, nei į mietą” – užtat puikiai “susiškaukia” su Chruščiovo laikų komunistų politika psichiniais ligoniais paskelbti visiškai normalius, bet komunistinei ideologijai nepritariančius žmones. Dabartiniai homunistai nieko naujo neišrado – jie tiesiog sėkmingai “perėmė vyresniųjų brolių estafetę”.

      Atsakyti
  5. Kažin says:
    3 m. ago

    Beje, “homo” čia greičiau yra graikų, o ne lotynų žodis, reiškiantis “vienodas, tas pats” – priešingas – žod. hetero reikšmei, taigi autoriaus išvedžioti priekaištai, laikant, kad “homofobija – žmonių baimė”, pakimba ore. Prasmė šios sąvokos kita. Čia ne baimės, o vienodalyčių erotinių santykių nepriimtinumo, jų šlykštumo klausimas. Šis faktas tik patvirtina tai, kaip yra būtini tikslūs svetimžodžių vertimai.

    Atsakyti
  6. Noretusi suzinoti says:
    3 m. ago

    Kas sokiruoja filosofo Radzvilo pasisakymuose net jo draugus.Is to kas teko matyti ir girdeti-niekas nesokiravo.Jei kas pasirode negirdeta ar su tuo nevisai sutikciau-tai tik nuomoniu nedideli skirtumai Argi nebegalim nesuisokiruoti su bet kokiu nuomonniu skirtumu detalese ? O Radzvilo isstumimas butu netektis ne tiek jam kiek patiems studentams.Jei nesugebama isklausyti profesoriaus nuomones-gal ne vieta siose studijose…

    Atsakyti
    • !!! says:
      3 m. ago

      Tikrai norėtūsi sužinoti,galėtų autorius komentarų skyriuje tai padaryti.

      Atsakyti
  7. Artojas says:
    3 m. ago

    Kai kurių komentarų aiškinimasis apie žodžio ” homo” kilmę primena nora nukreipti nuo esminio dalyko ir Krylovo pasakėčia, kai vaikščiodamas apie dramblio kojas klausia kur dramlys. Esmė ta, kad profesorius Radžvilas atkreipia dėmesi į tragišką Tautos likimą, kuris visiškai nerūpi “išrinktiesiems”. Kita problema, kodėl dar šiek tiek mąstantys studentai rimtai nepaprieštaravo tai menkai samdomai grupeliai, kuri matyt vykdo kažkeno nurodymus.
    P.S. Vertėtų pasidomėti ir rektoriaus lojalumu lietuvių tautai.

    Atsakyti
  8. Tvankstas says:
    3 m. ago

    Kam naudoti ‘homo’ vyrų mažumai, gal vadinti ‘nuokraipaikštis, nuokraipaikščiai’ su nuoroda į ‘kunigaikštis, kunigaikščiai’, nes jų galios įrodymui neegzistuoja nei Konstitucija, nei žmogaus teisės, jie yra virš žmonių.

    Atsakyti
  9. SOCIOLOGAS says:
    3 m. ago

    Klausykit, o kodėl negali būti pasirinkimo? Tegul studentai renkasi. Kam patinka Radžvilo paskaitos – tegul klausosi jų, o kam nepatinka – kitų dėstytojų.

    Atsakyti
    • Tvankstas says:
      3 m. ago

      Studentai nustatys sau dėstytojus ir studijų programas ? Tai Jūs rekomenduojate Kinijos chunveibinų praktiką – lauk senus archaiškus profesorius ?

      Atsakyti
  10. Pikc says:
    3 m. ago

    Teip teip! Reike pasirinkimo, ir kuo daugeu! Studentai turi turėti TEISĘ rinktis! Studijų programos sudėtį, dalykų skaičių ir pobūdį, paskaitų turinį ir dėstymo manierą, o galų gale – ir įrašą diplome! O “patinka-nepatinka” yra visiškai pagrįstas ir aukštą kompetencijos lygį liudijantis kriterijus. Ir apskritai, studentai turi turėti TEISĘ spręsti, kas gali dėstyti, o kas – ne. Vienžo, dajoš dar daugiau liberastijos! 🙂

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

2021 01 10
Prof. Juozas Pikčelingis | epaveldas.lt, A. Ulozevičiaus nuotr.

Profesoriui Juozui Pikčilingiui sausio 3 d. būtų sukakę 95-eri

2021 01 03
Archyvų metų atidarymas nepaprastame renginyje

Archyvų metų atidarymas nepaprastame renginyje

2021 01 03
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Aristokratija ir demokratija: istorija ir šiandiena

2020 12 18
Tarp geriausių mokslinių disertacijų išrinktas ir dr. M. S. Poškaus tyrimas apie paauglių elgesį gamtoje

Tarp geriausių mokslinių disertacijų išrinktas ir dr. M. S. Poškaus tyrimas apie paauglių elgesį gamtoje

2020 12 09
Pavlikas Morozovas | rbth.com nuotr.

D. Razauskas. Jėzuitai Lietuvoje: Pavliko Morozovo precedentas ir kita

2020 12 09
Viktoras Orbanas | miniszterelnok.hu, K. Silardo nuotr.

Kaimynai gina Europos civilizaciją

2020 11 28
Pixabay.com nuotr.

M. Kundrotas. Kas svarbiau: kūniška ar dvasinė giminystė?

2020 11 22
Konstitucinis Teismas | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Konstitucinis Teismas atsisakė priimti Seimo paklausimą dėl galimų Seimo rinkimų pažeidimų

2020 11 12
Balsavimas | tm.lt nuotr.

LLRA-KŠS pateikė dar vieną skundą – prašoma perskaičiuoti užsienio rinkėjų balsus

2020 10 30
Rodyti daugiau

Kiti Straipsniai

R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

by daiva
2021 01 10
3
R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

Yra kūrinių, aktualių visam pasauliui. Jų temos – amžinos, problemos – svarbios visiems Žemės gyventojams. Yra kūrinių, kurie pasakoja apie vienos...

Skaityti toliau

Profesoriui Juozui Pikčilingiui sausio 3 d. būtų sukakę 95-eri

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 03
5
Prof. Juozas Pikčelingis | epaveldas.lt, A. Ulozevičiaus nuotr.

Prof. Juozas Pikčilingis 1978 m. | epaveldas.lt, A. Ulozevičiaus nuotr. Sausio 3 d. minime žymaus XX...

Skaityti toliau

Archyvų metų atidarymas nepaprastame renginyje

by daiva
2021 01 03
0
Archyvų metų atidarymas nepaprastame renginyje

archhyvai.lt nuotr. 2021-ieji – neeiliniai metai. Praėjo šimtmetis nuo pirmojo archyvo įkūrimo Lietuvos Respublikoje. Minint šią...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Aristokratija ir demokratija: istorija ir šiandiena

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 18
132
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr. Aristokratija kaip „geriausiųjų valdžia“ ir demokratija kaip „liaudies valdžia“ – sąvokos,...

Skaityti toliau

Tarp geriausių mokslinių disertacijų išrinktas ir dr. M. S. Poškaus tyrimas apie paauglių elgesį gamtoje

by daiva
2020 12 09
1
Tarp geriausių mokslinių disertacijų išrinktas ir dr. M. S. Poškaus tyrimas apie paauglių elgesį gamtoje

Mykolas Simas Poškus | mruni.lt nuotr. Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga kasmet organizuoja „Geriausios disertacijos“ varžytuves, kurį...

Skaityti toliau

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Moteris apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūrietis apie Draudikai įvardijo, kokie automobiliai labiausiai domina ilgapirščius
  • Pajūrietis apie Sunaikinus savo taršų automobilį numatyta išmoka už naują dviratį
  • Pajūrietis apie FNTT ruošiasi „Revolut“ atėjimui: laukiama 10 mln. naujų sąskaitų
  • Violeta apie Sunaikinus savo taršų automobilį numatyta išmoka už naują dviratį
  • stasys apie Prezidentas paskyrė naujus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Užsienyje dirbę lietuviai jau gali susigrąžinti mokesčių permokas
  • Draudikai įvardijo, kokie automobiliai labiausiai domina ilgapirščius
  • Apklausa: kas ketvirto vartotojo išlaidos elektrai pernai augo
  • Ugniagesiai primena, kada saugu lipti ant ledo
  • Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis
  • 2021-aisiais minimas poeto Vytauto Mačernio gimimo šimtmetis

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Trimakas. Laplaso demonas. JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija peržiūrėta: 3744; komentarų: 89
  • D. Trampo šalininkai įsiveržė į Kapitolijų (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 2176; komentarų: 68
  • Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti peržiūrėta: 1760; komentarų: 3
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1616; komentarų: 37
  • Virtualioje galerijoje – prieš 30 metų kurti piešiniai, vaizduojantys Sausio 13-ąją vaikų akimis peržiūrėta: 1352; komentarų: 3
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1307; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-17 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Naujausi komentarai

  • Moteris apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūrietis apie Draudikai įvardijo, kokie automobiliai labiausiai domina ilgapirščius
  • Pajūrietis apie Sunaikinus savo taršų automobilį numatyta išmoka už naują dviratį
  • Pajūrietis apie FNTT ruošiasi „Revolut“ atėjimui: laukiama 10 mln. naujų sąskaitų
  • Violeta apie Sunaikinus savo taršų automobilį numatyta išmoka už naują dviratį
  • stasys apie Prezidentas paskyrė naujus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius
  • Vilna apie Įvardyti svarbiausi 2021 metų Lietuvos užsienio politikos uždaviniai
  • Gintautas P. apie I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Artautas Rimbutas apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Kęstutis apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
aaa
Kitas straipsnis
J. Zvonkuvienė. Meniška siela nenusigyvena… (nuotraukos)

J. Zvonkuvienė. Meniška siela nenusigyvena... (nuotraukos)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai