Seimo Švietimo ir mokslo komitetas į VLKK vadovus siūlo Audrį Antanaitį (11)

Audrys Antanaitis | Alkas.lt nuotr.

Audrys Antanaitis | Alkas.lt nuotr.

Spalio 11 d. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas (ŠMKK) išrinko kandidatą į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) vadovus  – juo siūlomas Lietuvos žurnalistų sąjungos vicepirmininkas, portalo Alkas.lt redaktorius Audrys Antanaitis. A. Antanaitį į VLKK narius pasiūlė Lietuvos žurnalistų sąjunga.

Slaptame balsavime dėl kandidato į VLKK vadovus Audrys Antanaitis surinko šešis balsus, o jo varžovė, dabartinė VLKK vadovė Daiva Vaišnienė – keturis komiteto narių balsus. Valstybinės kalbos komisijos vadovą, taip pat ir visą naują komisijos sudėtį dar turės patvirtinti Seimas.

Naujoji VLKK buvo išrinkta rugsėjo pradžioje. Komiteto vadovas  Eugenijus Jovaiša primena, kad komisijos sudėtis pasikeitė reikšmingai. Iš 16 išrinktų naujų narių penki šiuo metu yra VLKK nariai. VLKK nariais perrinkti Albina Auksoriūtė, Lina Murinienė, Bonifacas Stundžia, D.Vaišnienė ir Rasuolė Vladarskienė. Naujais nariais išrinkti Daiva Aliūkaitė, A.Antanaitis, Vilija Dailidienė, Daiva Daugirdienė, Laimantas Jonušys, Jūratė Katinaitė, Rūta Kazlauskaitė, Andrius Utka, Vidas Valskys, Jolanta Vaskelienė ir Vilma Zubaitienė. Iš viso VLKK sudaro 17 narių, tačiau vienas išrinktas anksčiau. VLKK nariai skiriami penkeriams metams.

D.Vaišnienė VLKK vadovo nuo 2012-ųjų.

Audrys Antanaitis – žurnalistas, literatūrologas, žurnalistų tarybos vadovas, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko pavaduotojas, Lietuvos žurnalistų sąjungos esperantininkų klubo pirmininkas, Pasaulio esperantininkų žurnalistų sąjungos prezidentas, internetinio naujienų portalo Alkas.lt redaktorius.

A. Antanaitis gimė 1959 m. Palangoje. Vidurinę mokyklą lankė Telšiuose, vėliau Klaipėdoje. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultete baigė lietuvių literatūros ir žurnalistikos studijas. Buvo pirmosios sąjūdinės Lietuvos jaunimo organizacijos Lietuvių jaunimo bendrijos „Lituanica“ įkūrėjas ir ilgametis pirmininkas. Ilgą laiką dirbo Kultūros ir švietimo ministerijos Ryšių su užsienio lietuviais skyriaus viršininku. Kaip aktyvus visuomenininkas kūrė lietuvių bendruomenes Sibire, Uzbekijoje ir Ukrainoje, organizavo penkias ekspedicijas į Rusijos lietuvių bendruomenes Altajuje, Tomske, Novosibirske, Krasnojarske, Omske, statė kryžius lietuviškuose kaimuose Saratovo srityje – Čiornaja Padinoje, Litovkoje, Talovkoje.

1973 metų pabaigoje Audrys Antanaitis būdamas Telšių 3-os vidurinės mokyklos mokiniu, su keliais draugais sukūrė pogrindinę bendriją „Laisvės vyčiai“. Šios bendrijos tikslas buvo siekti Lietuvos nepriklausomybės! 1974 m. vasario 17 d. organizacija vieno iš jos narių buvo išduota ir susekta saugumo. A. Antanaitis buvo pašalintas iš mokyklos ir nuteistas kalėti nepilnamečių kolonijoje. A. Antanaičio motina buvo atleista iš darbo „Masčio“ fabrike. Šeimai buvo nurodyta išsikelti iš Telšių. Tuomet A. Antanaitis su šeima persikėlė į Klaipėdą, kur tuometinėje K. Donelaičio vidurinėje mokykloje jam buvo leista išlaikyti aštuntos klasės egzaminus, bet pareikalauta rasti kitą mokyklą mokslui tęsti. Priimti sutiko Klaipėdos IX-ji (vėliau „Saulėtekio“) vidurinė mokykla.

1982 m. baigęs  VU Filologijos fakultetą A. Antanaitis išvyko dirbti Poškonių lietuviškos mokyklos direktoriumi. Tuo metu tai buvo vienintelė lietuviška mokykla Šalčininkų rajone tad niekas čia dirbti nesiveržė…

1988 metų liepos mėnesį, praėjus vos mėnesiui po Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įsikūrimo, buvo įsteigta Lietuvių jaunimo bendrija (LJB) „Lituanica“. Vienas iš jos kūrėjų buvo A.Antanaitis. LJB „Lituanica“ buvo pirmoji sąjūdinė jaunimo organizacija, atsiradusi anksčiau už skautus, ateitininkus ir kitas jaunimo organizacijas ir varžėsi su tuometine komjaunimo organizacija. LJB „Lituanica“ skleidė Sąjūdžio idėjas ne tik Lietuvoje, bet ir lietuvių bendruomenėse Baltarusijoje, Karaliaučiaus srityje, Latvijoje. 1989-1990 metais buvo surengtos penkios ekspedicijos į lietuvių telkinius Sibire (Barnaule, Novosibirske, Tomske,Omske, Bijske, Gorno Altajske – šios ekspedicijos buvo šiuolaikinių „Misija – Sibiras“ pirmtakės) bei trys į lietuviškus Saratovo srities Čiornaja Padinos, Litovkos ir Talovkos kaimus, kur tuo metu tebegyveno lietuviškai kalbančių 1863 metų sukilėlių palikuonys. Visur buvo skatinamas lietuvių bendruomenių kūrimasis, platinama lietuviška spauda, informuojama apie istorinius procesus, kurie tuo metu vyko Lietuvoje.

LJB „Lituanica“ leido savo leidinį „Lietava“. Jos vyriausiuoju redaktoriumi dirbo A. Antanaitis. Šiame, panašiame į „Sąjūdžio žinias“ leidinėlyje buvo rašoma apie tuometinio laisvėjančio jaunimo veiklą bei įkurtas organizacijas, raginama keipti dėmesį į Rytų Lietuvą, kurią „Lituanica“ vadino „Liūdnąja Lietuva“.

Nuo 1982 metų A. Antanaitis rašė literatūrines recenzijas „Pergalės“ (vėliau „Metų“), „Nemuno“, o literatūrinio pobūdžio straipsnius dar ir „Mokslo ir gyvenimo“ žurnalams. Buvo išrinktas „Mokslo ir gyvenimo“ jaunųjų mokslininkų konkurso nugalėtoju.

Nuo 2000-jų metų A.Antanaitis – radijo žurnalistas. Dirbo „Vilniaus televizijoje“, „5 kanale“ vedė laidas „Pulsas“, „Europulsas“, „Dviguba tiesa“. Dirbo „Žinių radijuje“, nuo 2012-jų – „Laisvojoje bangoje“.

Vedė pokalbių laidas svarbiausiais politiniais, ekonominiais, kultūros klausimais. Kalbėjo su beveik visais Lietuvos kūrėjais, ypatingą dėmesį skirdamas kultūrinei, istorinei, dvasinei Lietuvos realybei nušviesti. Gerai žinomos jo laidos „Žinių radijuje“ – „Raktas“, „Avilys“, „Sėkmės olimpas“, „Laisvojoje bangoje“ – „Visraktis“, „Korys“, „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“.

Šiuo metu A. Antanaitis sėkmingai darbuojasi internetinio portalo Alkas.lt redaktoriumi.

2003 m. A. Antanaitis  buvo apdovanotas Lietuvos pramonininkų konfederacijos premija, 2004 m. Lietuvos Respublikos Prezidento ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu, 2004 m. Tautinių mažumų ir išeivijos departamento apdovanotas garbės žymeniu „Už nuopelnus lietuvių išeivijai“, 2006 m. Amerikos lietuvių „Teisingumo čempiono“ apdovanojimas už ilgametį visuomenės švietimą teisiniais klausimais, 2008 m. vienas iš kūrybinio konkurso „Žiniasklaida prieš korupciją“ Televizijos ir radijo kategorijoje laimėtojų, 2011 m. apdovanotas Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos medaliu „Žalgirio mūšiui – 600 m.“ už veiklą, įprasminant Lietuvos istoriją ir skatinant jai pagarbą.

Antanaitis-su. G.Petkevicaites apdovanojimu-alkas-sartanaviciaus-nuotr

2016 m. Audrys Antanaitis apdovanotas G.Petkevičaitės-Bitės medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ | A.Sartanavičiaus, alkas.lt nuotr.

2016 m. Audriui Antanaičiui buvo įteiktas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“. Šis Seimo valdybos sprendimu įsteigtas apdovanojimas skiriamas už darbą Valstybės labui ir jos gerovei, teigiamų sumanymų, brandinančių visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą, sklaidą ir įgyvendinimą.

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *