Kultūros ministrė kviečiama pasiaiškinti iš Seimo tribūnos (3)

Liana Ruokytė-Jonson (Jonsson) | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonson (Jonsson) artimiausiame Seimo posėdyje turės atsakyti į kultūros bendruomenei aktualius ir visuomenėje atgarsio sulaukusius bei iki šiol neatsakytus klausimus. Vadovaudamiesi Seimo Statutu, aiškiai atsakyti į klausimus ją į Seimo tribūną kviečia Seimo nariai.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys prof. Vytautas Juozapaitis primena, kad TS-LKD frakcijos posėdžio metu paklausta, kur ir kokiu būdu surado kandidatą į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) generalinio direktoriaus pareigas, ministrė viešai pareiškė, kad kreipėsi į „verslo visuomenę“, kuri patarė bankininką Sigitą Žutautą.

„Paprašyta įvardinti, kokia tai „verslo visuomenė“, ministrė kategoriškai atsisakė pateikti atsakymą, motyvuodama savo duotu pažadu paslaptingiems verslininkams jų pavardžių neviešinti. Mums neliko nieko kito, kaip tik dar kartą to paklausti ministrės viešai, Seimo posėdžio metu“, – vieną iš klausimų įvardijo prof. V. Juozapatis.

Seimo nariai dar kartą prašo paaiškinti, kokiu būdu buvo rengiamas konkursas į 2017 m. birželio 12 dieną atsilaisvinusias LNOBT generalinio direktoriaus pareigas, į kurias jau birželio 13 dieną buvo įdarbintas „verslo visuomenės“ rekomenduotas p. S. Žutautas.

Pabrėžtinai klausima, kokiu būdu buvo įvertintas pretendento į LNOBT vadovus kvalifikacinių reikalavimų atitikimas, pavyzdžiui, ar jis susipažinęs su Vyriausybės nutarimais ir su kitais teatrų ar koncertinių įstaigų administravimu susijusiais teisės aktais bei geba taikyti juos praktikoje; ar turi įgūdžių strateginio planavimo, kultūros politikos įgyvendinimo, išteklių ir personalo valdymo srityse; ar moka vertinti, analizuoti kūrybinės veiklos programas-projektus; ar moka vertinti esamą kultūros ir meno aplinką ir kt.

Klausimų autoriai atkreipia dėmesį į galimą įstatymų reikalavimų neatitikimą, kadangi priėmimo į darbą metu buvo remiamasi ne tik Darbo kodeksu, bet ir pačios L. Ruokytės-Jonson nutarimu patvirtintu Konkursų aprašu, tarsi specialiai išleistu susidariusiai situacijai išspręsti.

Vienas iš klausimų autorių Seimo narys Vytautas Kernagis teiraujasi, kokia Kultūros ministerijoje vykdomos reorganizacijos eiga ir reikalingumas.

„Ministrė ėmėsi reorganizacijos Kultūros ministerijoje, visiems darbuotojams įteikdama atleidimo lapelius. Paklausta, ko siekiama tokia radikalia ministerijos pertvarka ir koks likimas laukia atleidimo lapelius gavusių žmonių, ministrė taip ir neatsakė. Daugelis veiksmų, susijusių su reorganizacija, prasilenkia su Lietuvos Respublikos įstatymais arba neatitinka jų. Todėl dar kartą prašome pateikti tikslius atsakymus dėl reorganizacijos, ar jos tikrai reikėjo, nes tokia užsitęsusi nežinia paralyžiuoja ministerijos veiklą“, – sako V. Kernagis.

Ministrės klausiama, kokiais įstatymais ar Vyriausybės nutarimais ministrė rėmėsi, nuspręsdama atsisakyti kanclerio pareigybės Kultūros ministerijoje, kas konkrečiai sudaro naujai sukurtą struktūros dalinį – Ministro kabinetą.

Seimo nariai turi klausimų ir dėl L. Ruokytės-Jonson biografijos faktų išsilavinimo skiltyje. Prašoma patikslinti išsilavinimą patvirtinančio dokumento – diplomo gavimo vietą, metus, seriją ir numerį, nurodant įgytą profesinę kvalifikaciją.

Primindami statybas Misionierių vienuolyno ansamblyje, seimo nariai ministrės teiraujasi, kokių veiksmų ji ketina imtis, kad kultūros paveldą saugančios institucijos pradėtų veiksmingai vykdyti joms patikėtas funkcijas, kol Vilniaus Senamiesčio paveldo niokojimas nepasiekė dar didesnio masto.