Šeštadienis, 23 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

R. Jasukaitienė. Atsigręžus pasiklausti kelio

Regina Jasukaitienė, www.alkas.lt
2017 10 04 13:43
5
0
SHARES
R. Jasukaitienė. Atsigręžus pasiklausti kelio

?

?
Baltų vienybės diena Ožkiniuose | R. Jasukaitienės nuotr.

Parduotuvėje „IKI“ užtikau nematyto, juolab neragauto brendžio, mįslingu pavadinimu „Daos“. Priminė rytiečių „Dao“, kuris reiškia Kelią. Etiketėje  emblema, kurioje vaizduojamas ratas su hieroglifais, primenančiais runas.  Rate – keturi vilkai. Nudžiugau (ir, prisipažinsiu, nustebau) radusi kitoje butelio pusėje išsamų paaiškinimą: brendis – moldavų, Daos – dakų kalba reiškia vilką. Dakų tauta – dabartinės Moldovos tautos protėviai, garsėję savo narsa ir stiprybe. Drąsos ir pasitikėjimo dakai sėmėsi iš savo toteminio gyvūno vilko Daos. Emblemoje – saulėgrąžos ratas, kuriame 4 vilkai žymi pavasario ir rudens lygiadienius bei vasaros ir žiemos saulėgrąžas.

Ar norėčiau, kad apie Baltų gentis ir jų tikėjimą būtų rašoma ant brendžio butelio? Ne, nenorėčiau.  Bet informacija, kurią perskaičiau apie Daos, paskatino pasamprotauti. Nors dakai gyveno toli nuo baltų, visgi tikėjimo panašumų, susijusių su gamtiškąja pasaulėjauta (kaip ir kitų tais laikais gyvenusių tautų, nesvarbu prie Baltijos ar Juodosios jūros, Keltų ar Azovo jūros ir t. t. ) – daug.  Dievybes, šventes, tradicijas, apeigas tokia pasaulėjauta modeliuoja, atsigręždama į Saulę kaip energijos šaltinį, išgyvenimo garantą. Tik gerokai vėliau imta ieškoti Kūrėjo, Pasaulio tvėrėjo, sukūrusio ir pačią gyvybės versmę – Saulę.  Ši samprata atsekama visuose prigimtiniuose tikėjimuose, kurių pagrindu formavosi tautiškasis identitetas.

Kodėl monoteistinės religijos neigiamai vertina senąjį panteistinį tikėjimą, iškeliantį pagarbų  žmogaus santykį su Gamta ir Dorą, su kitu žmogumi? Ar vis dar jaučiama konkurencija? Elnio, Lokio, Šerno epochos turėjo savo totemus. Kiekvienas, bent kiek praprusęs žmogus, žvelgia į tai. kaip į tam tikrą tikėjimo raidą. Nesidomėti, nepažinti, juolab šaipytis iš savo protėvių tikėjimo – mažų mažiausiai nekultūringa. Tarsi bijotume prisipažinti, kad visi (visos tautos) esame atėję iš akmens amžiaus.

Tad, kodėl 21-ojo amžiaus žmogus vis dažniau atsigręžia į savo protėvių istoriją, neatskiriamai susijusią su tautiškuoju tikėjimu? Per daug sudėtingas klausimas, kad galėčiau atsakyti. Neturiu tokios kompetencijos. Galiu tik nujausti: grįžimas prie savo tautos šaknų, jos tikėjimo, iš pirmo žvilgsnio atrodančio vaikiškai naivaus, bet tyro, tampa atsvara žiauriam šių laikų nihilizmui, visuotiniam nudvasėjimui, kuris gudriai slepiamas po tolerancijos, demokratijos ir visokiais kitokiais ‚humaniškais“ lozungais. 21-ojo amžiaus žmogus pasiilgo tikrumo, nuoširdaus santykio su savimi ir pasauliu.

Niekaip negaliu perprasti (ir savo sąmonėje į Vienį sulydyti) vienas kitam prieštaraujančių reiškinių: tautiškumo kaip vertybės ir daugelio žmonių paniekos senajam tautiškajam mūsų tikėjimui, kuris yra esminė tautiškumo raiška. Baltų vienybės dieną vaikštinėdami Ožkiniuose prie pat Punsko (dabartinė Lenkija), po Petro Lukoševičiaus atkurtą prūsų – jotvingių gyvenvietę (su pirmaisiais žmonių nameliais ant vandens, su įsivaizduojama pilimi ir pakeliamuoju tiltu, su stebėjimo bokštais, su šventaisiais akmenimis, atkurta šventviete…) – tarsi muziejų, pastebėjau pašaipius kai kurių lankytojų žvilgsnius, pajuokiančias replikas: „mitai“, „legendos“,  mokslu nepagrįstos sapalionės“… nuteikė nesmagiai. Galbūt ne viskas, ką romantizuodamas praeitį pasakoja P. Lukoševičius, pagrįsta mokslu. Galbūt ne viskas tiesa, ką savo „Būde“ rašo Simonas Daukantas ar Antanas Baranauskas „Anykščių šilelyje“… Ir jau visai neįtikimai tokiam skeptikui atrodys  Marijos Gimbutienės įžvalgos. Kas mūsų tautos žmonėms įskiepijo nevisavertiškumo jausmą? Kam šitai buvo patogu? Visiems, kurie norėjo pavergti, ištrinant tautos atmintį.

?
Ožkiniuose lankoma Jotvingių gyvenvietė | R. Jasukaitienės nuotr.

Nenuostabu, kad akmenų su iškaltais ženklais – runomis (runa-rana-šventas sužeidimas) mūsuose išlikę vienetai. Pirmieji krikščionys negailestingai juos daužė, vadindami stabais, naikino įrašus…

Stebimės, kodėl paskutinieji Europoje apsikrikštiję, tiek nedaug težinome apie savo senąjį tikėjimą. Punskietis Sigitas Birgelis, Punsko „Aušros“ redaktorius, poetas, aktyvus visuomenininkas, visus, atvykusius svečiuosna į šį kraštą, pirmiausia veda prie Alksnėnų akmens. Kadaise šis akmuo žymėjo dviejų genčių (lietuvių ir jotvingių) susitikimo vietą. Akmenyje dar žymu iškirsti raštai. Išliko jis laimingo atsitiktinumo dėka. Saugant nuo sunaikinimo, iš Lietuvos buvo „permestas“ į čia pat esančias jotvingių kapinaites. Tokioj uždaroj zonoj akmuo išgulėjo apie 70 metų. 1995-aisias pagal žmonių perduotus pasakojimus jo imta ieškoti. Atrastas! Bet neatnaujinti raštai vos žymūs. Guli jis savo senojoj vietoj, saugodamas čia palaidotų jotvingių ramybę…

?
Akmuo su runomis | R. Jasukaitienės nuotr.

„Galima ištrinti tautą. Sunaikinti ir tai, kaip ji buvo sunaikinta“, – sako švedų poetas Kjelis Erikas Espmarkas. – „Argi mes neturėjome dainų, kurios smelkėsi į mus iš mūsų žemės? (…) „ar mūsų tėvų pamokymai nebuvo kaip uola? Atplaukė iš rytų atėjūnai, sunaikino tai, kas buvo mūsų, praeitį pakeitė savom pasakom“. Visi tikėjimai iš esmės yra mitai, žmonių sukurti pagal savą gyvenimo būdą ir pasaulėjautą. Esmė viena: „Argi svarbu Praamžiui, kokiu vardu jį vadiname? „ –  sako V.Krėvės dramos „Skirgaila“ personažas. Mąstau apie šitas pasakas kartu su kitais, atvykusiais į Punsko kraštą, į senąją baltų žemę iš Didžiosios Lietuvos.     

Baltų vienybės dieną ant Eglinės (tarmiškai Aglinės) piliakalnio dega laužas. Kodėl čia, šitoje žemėje, pasijuntame labiau lietuviais? Pasijuntame arčiau savo šaknų? Gal širdingai dainuojamos „Alnos“ ansamblio dainos, jaunimo kapelos „Šalcinukas“ melodijos, sutartinės, giedamos „Saulalės“ moterų, sukuria pasiilgtą bendruomeniškumo jausmą? Gal poetų: Viktoro Rudžiansko, Sigito Birgelio, Reginos Katinaitės-Lumpickienės, Linos Navickaitės, Viktoro Gulbino, Vytauto Kazėlos, Kristinos Poderytės – Bačiulienės, aktorės Olitos Dautartaitės išraiškingas žodis sujudina pasąmonėje glūdinčią atmintį? O gal išėjusiųjų, išžudytų jotvingių vėlės  atodūsiais, šnabždesiais pažadina praeitį, įsisunkusią į šitą žemę? „O mūsų paliktos pėdos vis dar šviečia“, – apie amžinybėn išėjusius sako poetas K.E. Espmarkas. Kiek būta tos baltų vienybės anuomet? Kaip būtų pasisukęs istorijos ratas, jei ne savos tautos išdavikai?

Baltu vienybes diena Seinuose_R.Jasukaitienes nuotr
Baltų vienybės diena Seinuose | R.Jasukaitienės nuotr.

Šiurpilų pilį kryžiuočiai laikė apsupę net 8 mėnesius, bet jotvingių narsumo negalėjo palaužti. Tačiau atsirado išdavikų, parodžiusių slaptus kelius… Paskutinis mūšis čia, ant šito piliakalnio, įvyko 1283-aisias. Visi pilies gynėjai buvo išžudyti, išdavikai pakarti. Jotvingiams, narsiai, sumaniai genčiai, kuri pirmoji iš baltų genčių išmoko austi, lipdyti puodus, gaminti įrankius, išplatino bronzos ir geležies deginimo bei apdirbimo būdą, deja, taip ir  nepavyko susivienyti.

Kitą dieną, saulelei švelniai glamonėjant jotvingių žemės kalveles, girias ir piliakalnius, kurių čia gausu, kopiame į aukščiausią – Gulbiniškių piliakalnį, dar vadinamą Aukų kalnu. Jis tarnavo kaip signalinis: uždegtų laužų ugnis buvo matyti net 30-yje piliakalnių. Apie Jotvos žemės kovas ir išdavystes pasakoja mus lydintis Sigitas Birgelis. Trumpam susivieniję jotvingiai buvo nuėję net iki Liublino, deja, nepaskaičiavo savo jėgų. Buvo apsupti, atkirsti nuo savo žemės ir priešų žiauriai išpjauti. Grįžo tik dešimtys. Tačiau didžiausias pavojus atėjo iš vidaus. Raigardo pilyje buvusi Jotvos vyriausiojo vado Skomanto rezidencija. Iš vakarų ją supo nepraeinamos pelkės. Kūlgrindą žinojo tik nedaugelis. Istorija pasakoja, kad pats Skomantas  mainais už savo vaikų gyvybę parodęs slaptakelius per pelkynus.

?
R. Jasukaitienės nuotr.

Jotvingius – narsią gentį – dabar mena tik upių, ežerų, piliakalnių išlikę pavadinimai. Čia, Punsko krašte, užgimsta dvi upės, tekančios Lietuvon. Tai Ančia ir Šešupė. Dvi seserys. Tą byloja Šešupės pavadinimas: jotvingiai neturėję garso š, lietuviai Sasupę pervadinę Šešupe… Netoli nuo Ančios tyvuliuoja du ežerėliai: Egluvos ir Šiurpilų. Egluvos (arba Eglės) vanduo žalias, Šiurpilų (Žalčio) – juodai raudonas… Manoma, kad būtent šie ežerai davė pradžią pasakai-mitui apie Eglę ir Žaltį… Gražus šis kraštas, primenantis kalvotąją Dainavą. Gražiausia Lietuvos dalis atriekta svetimiems…

„Koks sužeistas laikas..
Kaip žiauriai jis sukapotas
Plėšriųjų –
Už gentį, dausosna išėjusią,
Prakeiksmus šnabžda čia akmenys“

                                    R.Keturakis. iš poemos  „Jotvingiai“

Kodėl tąkart, prie laužo, nepaskaičiau šių poeto Roberto Keturakio eilučių? Įsižiūrėjusi į laužo liepsnas, jų skrendančioj šviesoj mačiau juos ateinančius: švietė pailgi veidai, kiekvienam ant peties budėjo sakalas… Ką jie bylojo? Kokią žinią atnešė mums? „Išeinu priešais – pasiklausti kelio“ – mintiju poeto žodžiais. – „Netiesa, kad likimas tausoja pralaimėjusius“. Istorija turi polinkį kartotis. Keičiasi tik dramos veikėjai: tautos, dievai, papročiai, prigimtinė, mums pačios gamtos duota kalba – esaties ženklai, tampantys pamatu ateičiai, nes viskas tėra pirmapradžių archetipų kartojimas. Savyje nešame išnykusiųjų kraują… Vien todėl privalome išlikti.

Susiję straipsniai:

  1. R. Jasukaitienė. Ko liūdi Karo muziejaus liūtai?
  2. J. Trinkūnas. Vasario 25-oji – Pilėnų diena (audio)
  3. A. Patackas. Giria – mūsų protėvynė
  4. A. Butkus. Nevienadienė baltų vienybė
  5. I.Šatkauskas. Įspūdžiai iš Europos etninių religijų kongreso Odensėje
  6. V.Rutkūnas. Kas kalama per Kalėdas?
  7. R. Matulis. Ptolemėjo geografija ir baltų tautos
  8. G. Žilys: Gyvų tautų globalizuoti neįmanoma (video)
  9. A. Mikus. Baltų vienybė: praeitis ir dabartis
  10. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  11. Susitikimas su lietuviais gyvenančiais Seinų ir Punsko krašte
  12. Sukurkime baltų dvasinę Tėvynę
  13. J. Trinkūnas. Mintys žiemos saulėgrįžoje
  14. N.Marcinkevičienė. Kūčių avižinis kisielius: arkliai, vėjai ir vėlės
  15. M. Jučas. Gedimino laiškai
  16. Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“
  17. A.Anušauskas. „Vesna“ nereiškia pavasario
  18. Baltų vienybės dienos renginiai pristatyti Rygoje
  19. Rudens lygiadienis Kuršių nerijos nacionaliniame parke
  20. J. Užurka. Okupacinės mąstysenos ir istorijos klastočių voratinklyje
  21. Š. Laužadis. Ko mūsų nespėjo išmokyti Jonas Trinkūnas?
  22. P. Maksimavičius. Tarp sacrum ir profanum
  23. V. Juozapaitis. Kelias be pabaigos…
  24. G. Songaila. Vėluojanti istorija ar pavėlavę istorikai? (I)
  25. Klaipėda tampa kuršių gyvosios istorijos citadele
  26. Latvijoje atidengiamas paminklas karaliui Mindaugui
  27. „Baltų genas“: V. Vaitkevičius apie legendines Lietuvos vietas (video)
  28. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Garšva. Lietuvių kalbos substratas gretimose valstybėse
  29. Lietuvių liaudies siaubo pasakos atgis ant Migonių piliakalnio
  30. Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai susitarė įsteigti Baltų apdovanojimą

Comments 5

  1. Taip says:
    3 m. ago

    ,, Gražiausia Lietuvos dalis atriekta svetimiems …” – tai iki šiol labai lietuviškai dvasingas ir gyvybingas Punsko -Seinų -Suvalkų kraštas. O Jį atsiriekė jėga artimieji lietuvių kaimynai…

    Atsakyti
  2. Žemyna says:
    3 m. ago

    „Koks sužeistas laikas..
    Kaip žiauriai jis sukapotas
    Plėšriųjų –
    Už gentį, dausosna išėjusią,
    Prakeiksmus šnabžda čia akmenys“

    Lyg šiai dienai rašytos eilutės apie sužeistą laiką. Ir taip skaudžiai paliečia…

    Atsakyti
  3. Sauliux says:
    3 m. ago

    Kompleksuotos moteriškės straipsnis ir tiek. Nors man kaip suvalkiečiui irgi gaila,kad dalis Suvalkijos, šiandien priklauso ne mums, bet Vilniaus krašte gyvenantiems lietuviams turbūt irgi gaila, kad didelė dalis, Vilniaus krašto, šiandien priklauso Baltarusijai. Bet dabar jau nieko nepadarysi – reikia su šiais praradimais susitaikyti ir toliau gyventi. Juk nebus taip,kad Lietuva paskelbs karą Lenkijai ar Baltarusijai ir atsiims tas žemes. Šiais laikais viskas daug sudėtingiau ir aplinkybės daug sudėtingesnės nei buvo tarkime Vytauto laikais. Tai viskas.

    Atsakyti
    • Amelija says:
      3 m. ago

      Šaunuolis, Sauliau. Mano močiutė Anna-Ona Valinčiūtė buvo kieta lietuvė iš Punsko parapijos Valinčių kaimo. Ji visą gyvenimą (mirė sulaukusi 83-ejų) išlaikė lietuvybę, nors atitekėjo į šeimą, kalbančią lenkiškai. Turim pripažinti, kad teritoriniai perdalijimai negalimi, kad ponios Reginos svaičiojimai neturi jokios prasmės, kad metams einant Punsko lietuviai taps lenkais (ten juk visi mano močiutės giminės, su kuriais palaikome ryšį ligi šiol), kad pasaulis nebegyvena XX a. pasirinkimais, o žengia visai kitu keliu. Ačiū Tamstai už jautrų ir logišką komentarą. Alke tai nedažnai atrasi…

      Atsakyti
  4. > Sauliux says:
    3 m. ago

    Tamsta nusišnekėjai,-tiesiog neapkenti tų,kurie pasisako už tautiškumą ir valstybingumą. O straipsnio autorė yra teisi ir įžvalgi.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Juozas Lukša-Daumantas ir Kazimieras Pyplys-Audronis (pirmoje eilėje priklaupę) prieš žygį į Vakarus atsisveikina su Tauro apygardos partizanais. 1947 m. gruodžio 16 d. | Genocido aukų muziejaus nuotr.

R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms (I)

2021 01 21
„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

2021 01 20
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

2021 01 15
Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

2021 01 13
D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

2021 01 13
Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

K. Masiulis. Ar Sausio 13-osios žudynių dalyviai saugūs Ukrainoje?

2021 01 13
R. Pauliukaitienė ir R. Pauliukaitytė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai

R. Pauliukaitienė ir R. Pauliukaitytė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai

2021 01 12
Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo fondus papildė XIX–XX amžiaus dokumentai | Klaipėdos reg. archyvo nuotr.

Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo fondus papildė XIX–XX amžiaus dokumentai

2021 01 12
Punsko kraštas | punskas.pl nuotr.

Reto grožio kraštovaizdžiai Punsko-Seinų krašte

2021 01 10
R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

2021 01 10
Rodyti daugiau

Naujienos

Pokarvių mūšiui – 760
Baltų žemėse

Pokarvių mūšiui – 760

2021 01 22
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba | vvtat.lt logo
Lietuvoje

Vartotojų teisių apsaugą gyventojai vertina vis geriau

2021 01 22
Policijos reidas | policija.lt nuotr.
Lietuvoje

Už papildomą darbą pareigūnams numatyta 1 112,6 tūkst. eurų

2021 01 22
Lietuvos šiltnamio dujų emisijos vis dar auga
Gamta ir ekologija

Lietuvos šiltnamio dujų emisijos vis dar auga

2021 01 22
Petras Gražulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seime verda aistros dėl padėjėjų

2021 01 22
Egzaminų baimė. Kaip ją įveikti?
Lietuvoje

Abiturientams šiemet laikyti lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos nereikės

2021 01 22
Verslas | ukmin.lt nuotr.
Lietuvoje

Kauno rajono verslininkams – nemokami teisininkų patarimai

2021 01 22
Aušrinė Armonaitė | lrs.lt, Dž. G. Barysaitės nuotr.
Lietuvoje

A. Armonaitė: Svarbu pasirengti geram ekonomikos startui po karantino

2021 01 22


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Astronomas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Gal verta pažiūrėti apie Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
  • Suremkime galvas! apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūrietis apie Seime verda aistros dėl padėjėjų

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pokarvių mūšiui – 760
  • Vartotojų teisių apsaugą gyventojai vertina vis geriau
  • Už papildomą darbą pareigūnams numatyta 1 112,6 tūkst. eurų
  • A. Šimeliūnas. Navalno sugrįžimas – rusiška ruletė, kai visa revolverio dėtuvė užtaisyta (video)

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2329; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1981; komentarų: 21
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1696; komentarų: 32
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo peržiūrėta: 1417; komentarų: 4
  • Visuomenininkai toliau muša pavojaus varpais dėl Panevėžyje griaunamo kino teatro „Garsas“ (nuotraukos) peržiūrėta: 1325; komentarų: 1
  • A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę peržiūrėta: 1297; komentarų: 13

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms (I)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 21
0
Juozas Lukša-Daumantas ir Kazimieras Pyplys-Audronis (pirmoje eilėje priklaupę) prieš žygį į Vakarus atsisveikina su Tauro apygardos partizanais. 1947 m. gruodžio 16 d. | Genocido aukų muziejaus nuotr.

Lietuvos Respublikos Seimas 2021-uosius paskelbė dešimties asmenybių, sukakčių ir reiškinių metais. Tarp šių asmenybių yra ir Juozas Lukša-Daumantas. 1921-08-04 –...

Skaityti toliau

„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 20
0
„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

Pasirodė istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“ (Jotvingių kraštas) XII tomas – pirmoji ir antroji dalys. Tai gera žinia. Bloga yra...

Skaityti toliau

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 15
13
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

Gerbiamieji Vyriausybės nariai ir narės! Kaip Lietuvos pilietis norėčiau kreiptis į naująją Vyriausybę. Nors pradedate darbą itin sudėtingu laikotarpiu, noriu...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Astronomas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Gal verta pažiūrėti apie Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
  • Suremkime galvas! apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūrietis apie Seime verda aistros dėl padėjėjų
  • Beviltiškai žiopla apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
dentistnorwest.wordpress.com nuotr.

Gydytojai sunerimę: daugėja vaikų, kurių dantų būklė nėra gera

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai