P. Urbšys: Kiek Seimo narių taps išdavikais? (35)

Povilas Urbšsys | Respublika.lt, S. Žumbio nuotr.

Povilas Urbšsys | Respublika.lt, S. Žumbio nuotr.

Lemtingas smūgis valstybiniam lietuvių kalbos statusui gali būti kirstas netrukus – tereikia Seimui patvirtinti jau užregistruotą projektą, pagal kurį raides W, Q ir X bus leidžiama naudoti asmens tapatybę liudijančio dokumento pagrindiniame puslapyje, taip sukuriant precedentą, t.y. atveriant vartus tolesniam valstybinės kalbos darkymui. Seimo narys Povilas Urbšys mano, kad tai būtų Pandoros skrynios atidarymas.

– Vardų ir pavardžių rašymo originaliais rašmenimis pasuose diskusija trunka jau kone dešimtmetį. Galima daryti išvadą, kad nėra valios priimti sprendimą: Seimo nariai jau pasirengę nebegerbti Konstitucijos, tačiau vis dar bijo ar nedrįsta išduoti?

– Man atrodo, nebebijo. Galbūt delsimą lemia tai, kad tokie Seimo nariai kaip Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė bei Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša daro viską, kad nebūtų priimti skuboti sprendimai. Bet baisiausia yra tai, kad inicijuojant įstatymus, kurie iš tikrųjų žaloja lietuvių valstybinę kalbą, nesuvokiama, kad tai yra išdavystė. Viena didžiausių XXI amžiaus problemų yra tapatybės problema ir kaip kiekviena tauta spręs tautinės, šeimos, žmogaus tapatybės klausimus, nuo to priklausys jos egzistavimas ir tolesnis išlikimas. Toji Tauta, kuri fiksuoja masišką žmonių nukraujavimą, kaip tik ir turėtų iš paskutiniųjų daryti viską, kad išsaugotų, kas yra svarbiausia toje valstybėje.

Galbūt Seimo nariai nepakankamai gerai išmano Lietuvos Respublikos Konstituciją?

– Mūsų Konstitucija prasideda ne nuo žmogaus ar pilietinių teisių – ji prasideda žodžiais „Lietuvių Tauta“; jos preambulėje aiškiai pasakyta: valstybę kuria lietuvių Tauta, prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę, šimtmečius atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę, išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius… Priiminėdami Konstituciją referendumu mes save suvokėme kaip Tautą (ne kažkokią bendruomenę ar abstraktų visuomeninį darinį) ir kalbą laikėme viena pagrindinių sąlygų būti Tauta. Prisimenu, prieš kiek laiko ES valstybėse buvo atliekama apklausa, kas yra svarbiausia kiekvienai tautai, ir mes vieninteliai pasakėme: kalba. Mums, ne kartą praradusiems savo valstybingumą, būtent kalba padėjo formuoti tautinės savimonės pagrindus ir aiškiai apibrėžti, kas mes esame. Deja, šiandien žodį „tauta“ labai retai išgirsi politiniame žodyne, – man atrodo, kad tokiu būdu mes bandome tarsi išsižadėti savęs.

– Tokiu atveju galbūt Seimo nariams stinga istorijos žinių, jei jie nesusimąsto apie galimas tokio sprendimo pasekmes?

– Įdomu pastebėti, kaip evoliucionavo ne tik politinis, bet ir teisinis požiūris į šią problemą. Kadaise Konstitucinis Teismas labai aiškiai apibrėžė, kad įrašai pirmame asmens tapatybės dokumento puslapyje nelietuviškais rašmenimis prieštarauja Konstitucijai ir yra negalimi, bet per tą laiką pasikeitė politinė konjunktūra, atsirado liberalus požiūris į kalbą, bandant įtvirtinti nuostatą, kad ji yra gyvas, besivystantis organizmas, ir Konstitucinis Teismas, kažkodėl vėl sugrįžęs prie šito klausimo, kaip Poncijus Pilotas nusiplovė rankas: tai ne jo, tai Valstybinės lietuvių kalbos komisijos reikalas. Ta aplinkybė, kad Kalbos komisiją sudarinėja politikai ir kad jos nariai neturi tokio imuniteto kaip Konstitucinio Teismo teisėjai, jau buvo nebesvarbi. Taigi mes ir turime komisijos išvadas, kurios praktiškai atveria galimybę papildyti mūsų abėcėlę svetimais ženklais.

– Argi komisija tomis išvadomis nediskreditavo savęs? Kyla klausimas, kam tarnauja komisija, neginanti to, kam, regis, turėtų būti pašaukta – saugoti valstybinę kalbą?

– Manau, ji yra tapusi politinių manipuliacijų įrankiu, nes ji reflektavo į politinį interesą ir prie jo priderino savo sprendimą. Ji nepasisakė dėl svarbiausio: kaip ši pataisa gali paveikti lietuvių kalbą ar jai pakenkti.

– Ar logiška, sakysime, kad į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją Seime renkamas asmuo (turiu omenyje vertėją Laimantą Jonušį), kuris pastangas ginti kalbą laiko uždaru provincialumu?

– Viena vertus, ir kalbos atžvilgiu bandoma įtvirtinti liberalų požiūrį „būkime atviri pasauliui“, tarsi mūsų būtų ne trys milijonai, o visi trys milijardai. Kita vertus, tie, kurių yra trys milijardai ar trys šimtai milijonų, niekada neįsileis į pirmus asmens dokumento puslapius svetimų raidžių, bet mes, kurie jau esame ties nykimo riba, sakome: būkime šiuolaikiški ir atviri pasauliui. Kuo greičiau prisitaikykime prie kintančių vertybių. Pagal nuleistą ideologinę matricą konstruojama nauja globali Europos tauta, kurioje turi būti išlydytos visos tautinės savimonės sampratos, kur svarbiausia yra vartojimas ir prie jo pritaikytas rinkos žmogus.

– Ko šitoje politinėje rinkoje gali tikėtis Lietuva, pastačiusi ant kortos tapatybės simbolį? Šit šią savaitę Vilniuje lankęsis Lenkijos Seimo maršalka mūsų Seime darsyk priminė originalių pavardžių rašybos asmens dokumentuose klausimą, kaip mažvaikius paraginęs lietuvius parodyti drąsą.

– Mes kažkodėl kalbame, kad tas pataisas reikia priimti todėl, kad mums reikia geopolitiškai spręsti problemas su Lenkija, nes ji – mūsų strateginė partnerė, bet mes kažkodėl manome, kad latviai nebėra mūsų strateginiai partneriai, – suprask, kažkokia trečiarūšė valstybė, kur mums nusispjaut, kad jie kaip ir mes kalba viena iš dviejų išlikusių baltų kalbų, kad pas juos jau yra galiojanti teisės norma, kurią pripažino Europos Žmogaus Teisių Teismas, – pagrindiniame paso puslapyje rašyti valstybiniais, o kituose – ir nevalstybiniais rašmenimis. Mums nesvarbu, kad galime sukurti precedentą tuo paskatindami įtampą tarp rusakalbių ir latvių.

Aš manyčiau, kad toks požiūris sprendžiant geopolitinę problemą yra trumparegiškas. Būdami liberalūs ir šiuolaikiški, mes aukojame savo tapatybę kitų tapatybių stiprinimui. Tegu bus tik viena svetima raidė pagrindiniame puslapyje, bet ja bus pasėta sėkla, atverta Pandoros skrynia, po kurios bus logiška klausti, kodėl tik viena raidė, kodėl nėra kitų raidžių, kodėl negalima pervadinti gatvių, vietovardžių kita kalba, ir jei leisime savo etnines žemes vadinti kaip nori, kas gali garantuoti, kad ateityje šis procesas nesitransformuos į dar kažką.

Man sako, kad, siedamas šią problemą su Lietuvos žemių vientisumu, įžvelgiu pavojų ten, kur jo nėra, bet juk niekas negali garantuoti, niekas nežino, kokie procesai vyks toje pačioje Europos Sąjungoje po 50 ar 100 metų. Pavyzdžiui, prieš dvejus metus ES buvo nekvestionuojama vertybė, sukurta amžiams, o šiandien mes turime „Brexit“, kai kas sakė, jog XXI amžiaus Europoje neįsivaizduojami tautinių mažumų apsisprendimo referendumai, tačiau škotų, katalonų pavyzdžiai tai paneigia…

– Kaip manote, kas laimėtų, jei šiandien Seime vyktų balsavimas….

– Jei dabar vyktų balsavimas, manau, laimėtų svetimų rašmenų pirmame puslapyje nuostata.

– Sunku būti mažuma?

– Nesu vienas, bet panašiai mąstantys nesame dauguma. Kai kas gali sakyti, kam laikytis nuostatos, jei pralaimėsi, bet, žinokit, šiuo atžvilgiu pritarčiau amžinatilsį Algirdui Patackui: kartais svarbiausia ne laimėti, bet stovėti iki galo.

Man asmeniškai yra skaudu, nes praėjusio Seimo kadencijoje buvau tarp tų, kurie prisidėjo prie piliečių akcijos „Talka už Lietuvos valstybinę kalbą“. Viena iš pagrindinių politinių jėgų, kuri ją rėmė, buvo Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Praėjusią kadenciją pavyko Seime užregistruoti projektą, kuris apsaugo Lietuvos valstybinę kalbą, ir aš buvau šventai įsitikinęs, kad turiu prisidėti prie Valstiečių ir žaliųjų sąjungos politinės jėgos sustiprinimo, nes šita jėga, jei ji ateis į Seimą, priims įstatymą, dėl kurio rinko parašus. Kai buvo sudarinėjama koalicija su socialdemokratais, mes aiškiai konstatavome, jog jų ir valstiečių požiūriai dėl kalbos skiriasi, bet man dabar keista klausytis, kad tuo svarbiu vertybiniu klausimu yra pasakoma: „Balsavimas laisvai.“ Aš dar suprasčiau, kad tas „balsavimas laisvai“ gali būti nepartiniams, kurie yra valstiečių ir žaliųjų frakcijoje, bet man niekaip nesuprantama, kaip galima leisti laisvai balsuoti partijos nariams. Nesinori tikėti, kad valstiečiai taip lengvai iškeis savo priešrinkiminę tapatybę.

– Istorikas Alfredas Bumblauskas nusistebėjo, kad tiek daug – beveik 70 tūkst. Lietuvos piliečių – pasirašė „Talkos“ peticiją (nors ir pavadino juos suzombėjusiais), tačiau Seimas į juos neatsižvelgė. Tai kiek reikia surinkti parašų, kad Seimas į juos sureaguotų?

– Manau, Seimui parašų skaičius nieko nereiškia. Jie gali sakyti atstovaują rinkėjams. Kuriozas yra tas, kad daugeliui žmonių vis vien, kaip tos pavardės yra ir bus rašomos, bet prisiminkime istoriją: lemiamais istoriniais momentais, kai reikėdavo ginti valstybę, Tautą, atsirasdavo mažuma, visada mažuma, kuri, suvokusi tos gyvasties reikšmę, ryždavosi aukotis dėl tos gyvasties išsaugojimo. Jei Seimas – Tautos atstovybė, jis turi suvokti, kur slypi Tautos gyvastis, ir ją saugoti, kad ji išliktų, bet jei jis vadovausis nuomone, kad mūsų kalba nešiuolaikiška, kad vietovardžius galime leisti rašyti svetima kalba, paleis Tautos susinaikinimo mechanizmą. Bet kartais man susidaro įspūdis, kad jis jau yra paleistas ir mūsų Tauta jau yra susinaikinimo etape. Sveikam organizmui pradėjus pūti, žmogus jaučia skausmą. Šiuo atveju įspūdis toks, kad mūsų valstybės ir Tautos kūnas pradėjęs irti, bet mes nebejaučiame skausmo receptorių siunčiamų signalų…

Kaip senam lietuviškam priežody – perkūnas trenkė, bet mužikas nepersižegnojo…

– Tarybiniais metais Vilniaus universitete veikė Lietuvių kalbos katedra, ją kaip ir kitus tautinius akcentus okupacinė valdžia stengėsi išlaikyti, kad parodytų esą nesvetimi, tačiau šiandien Lietuvių kalbos katedrą naikinti universitete planuoja akademinės bendruomenės atstovai, kurie būtent geriausiai ir išmano, kas yra kalba. Jeigu jau tie, kurie turi suvokti kalbos esmę ir ją puoselėti, sako, kad kalba gali būti reliatyvi, pritaikoma prie poreikių, kad ji jau nebeatitinka šių dienų reikalavimų ir jos abėcėlė turi būti atverta svetimoms raidėms, tada man sakykite, kas yra lietuvių kalbos išdavystė. Kas yra lietuvių Tautos išdavystė. Kiekvienas sau užduokime šitą klausimą.

– Galite įsivaizduoti apkaltą tiems Seimo nariams, kurie prastūminėja valstybinę kalbą žalojantį įstatymą?

– Ne, neįsivaizduoju. Labai dažnai politikoje nutinka, kad išdavystę bandoma pateikti kaip kompromisą, ir eidamas į kompromisus dėl kažkokio bendro sutarimo net nepajunti, kad peržengi ribas, išduodi savo pirmines vertybes. Aš suprantu tuos Seimo narius, kurie deklaravo, kad trys svetimos raidės turi būti rašomos pagrindiniame paso puslapyje ir lieka tos pačios nuostatos, – jie nieko neslepia, neapgaudinėja, bet jeigu tie Seimo nariai, išrinkti į Seimą su programa, kurioje įrašyta, kad pirmame paso puslapyje turi būti rašoma tik lietuviškais rašmenimis ir į duomenų bazes turi patekti tik lietuviškom raidėm įrašyti vardai ir pavardės, balsuos už priešingus įstatymo projektus, jie bus paprasčiausi išdavikai…

– Bet tokiu atveju Tauta turėtų žinoti jų vardus…

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“

 

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvoje, Lietuvos kelias, Lietuvos repolonizacijai – ne!, Naujienos, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

35 komentarai

  1. Tvankstas:

    Išduodi Lietuvos ir lietuvių tautos interesus tapo madingu ir išdavikų pasididžiavimu tapusiu reiškiniu.
    Trenk, Perkūne, juos.

  2. Pilietis:

    Labai gerai, kad Povilas Urbšys įvardijo kalbos niekintojus IŠDAVIKAIS. Kaip besibaigtų balsavimas, IŠDAVIKŲ pavardės turi būti pagarsintos ir išviešintos ir jos įeis į Lietuvos gėdos istoriją.

  3. Karolis:

    Jei šitie išverstaskūriai vis dėlto parduos Lenkijai Lietuvą, neįsivaizduoju, kaip mums reiks pakelti tokią gėdą…Jei Perkūnas juos visus ir ištrankytų po vieną, tai tik palengvintų jų dalią. Tokiems reiktų nedelsiant anuliuoti Lietuvos pilietybę ir ištremti iš mūsų valstybės. Tegul keliauja į Varšuvą, ar Briuselį.
    Tūkstančiai tautiečių galvas padėjo kovodami už Lietuvos laisvę, o praėjus tik 25 metams po svajonės išsipildymo – savo noru keletas idiotų parduoda tautą, kaip savo nuosavybę…Negaliu patikėt. Kažkokia apokalipsė !

  4. Kęstutis:

    Tiems, kas turi daugiau nei du griovelius smegenyse. Pasekmių chronologija truputį smulkiau. 1. Svernelis įveda Lenkų kalbą į oficialius Lietuvos dokumentus ir įteisina okupacinius lenkiškus vietovių pavadinimus Rytų Lietuvoj. 2. Lenkija iškelia reikalavimą Lenkų kalbą padaryti antra valstybine kalba ir pirma regionine. 3. Skvernelis įvykdo. 4.Taigi, kalba yra, teritorija yra ir kadangi yra legali lenkiška partija, “suorganizuojamas referendumas” su labai aiškiu rezultatu. 4. Toliau du variantai: Arba mūsų “patriotai”, dėl jėgų santykio tai tyliai nuryja, kaip 1922 metais – Arba smurtinis santykių aiškinimasis su tūkstančiais aukų.
    P.S. Sparčiai artėja laikas, kai Seimui reikės rinktis, ar nerti į garantuotai būsimą konfliktą ar laikytis Konstitucijos, kurioje ši situacija jau senai preventyviai išspręsta.
    Beje ši problema turi labai paprastą sprendimą – UŽSIENIEČIAMS IR JŲ ŠEIMŲ NARIAMS leisti raides, o Lietuvos piliečiams toliau vadovautis Lietuvos Konstitucija.

    • Žemyna:

      UŽSIENIEČIAMS IR JŲ ŠEIMŲ NARIAMS leisti raides – tą ir siūlo „Talka“, tą labai sėkmingai įgyvendino ir praktikoje patikrino latviai: kam pagal turimus, teisiškai galiojančius šaltinius priklauso, tie gauna dvikalbį pasą su grindžiančio šaltinio pavardės ir kitų įrašų kopija.
      Taigi, žmogus gauna įrašą užsienio kalba tam skirtame lape, tačiau ne valstybinės kalbos sąskaita. Tik pavardė įrašyta ne apsimestinai, o iš tiesų originaliai!
      Parodykite pirštu, kuri LAISVA Vakarų valstybė išduoda STANDARTINIUS, VISATEISIUS asm. dokumentus NE SAVO Valstybinės kalbos raidėmis parašytus? T. y., parašytus taip, kad tik mažai daliai šalies piliečių jos iš klausos be klaidų originaliai parašomos, ir iš įrašo perskaitomos ir ištariamos?
      Tik vėliau QWX paso turėtojos susigaudo, kad įrašyti panašią raidę (ar kartais ir tokią pačią) dar nereiškia, jog toks įrašymas garantuoja jiems nusikratyti teisinių rūpesčių vyro šalyje. Ir juo labiau negarantuoja, kad pasą išdavusioje šalyje pavardė bus originaliai tariama. Gaila, bet žmonės nesuvokia, jog būtent nuo čia ir prasideda tikrasis nutautinimas. Nes šioje šalyje šios raidės bus tariamos taip, kaip jos pasą išdavusioje šalyje tariamos, o ne kaip vyro šalyje.
      Tuo tarpu latviškasis paso variantas sukurtas profesionaliai, raštingai ir sąžiningai – su juo žmogus iš tiesų abiejose šalyse neturi jokių rūpesčių. Valstybės diplomatiniais keliais oficialiai apsikeičia duomenimis apie tokio pavyzdžio pasus.
      Latviškajam paso variantui prieštarauti gali tik tie, kas SUINTERESUOTI tolesniu įtampos palaikymu, dirbtinu konflikto skatinimu. Arba nepakankam išsilavinę (diplomą nusipirkę?), kad suprastų, jog jis teikia daugiausiai privalumų.

    • Garbioji Ūla ir visiems kitiems, –
      jau buvo rašyta (“komentaruota”) per nuosaikiai griežtai,
      dėl ryškiai netinkamo, net dėl tam tikrų ypatybių nureikšmintai
      įvardytos šio, ir panašių r i n k t ų j ų Seime veiklos, mat

      “…pasikeitė politinė konjunktūra, atsirado liberalus požiūris į kalbą, bandant įtvirtinti nuostatą, kad ji yra gyvas, besivystantis organizmas, ir Konstitucinis Teismas, kažkodėl vėl sugrįžęs prie šito klausimo, kaip Poncijus Pilotas nusiplovė rankas: tai ne jo, tai Valstybinės lietuvių kalbos komisijos reikalas. Ta aplinkybė, kad Kalbos komisiją sudarinėja politikai ir kad jos nariai neturi tokio imuniteto kaip Konstitucinio Teismo teisėjai, jau buvo nebesvarbi. Taigi mes ir turime komisijos išvadas, kurios praktiškai atveria galimybę papildyti mūsų abėcėlę svetimais ženklais.”

      panašiais tuščio užtaiso savireklaminiais žodžių-raidžių apkrovimais
      netgi varganiau: “pasismaginant” jėzujinės biblijinės išminties krisleliu
      be jokios naudos, be veikos u ž k a r d i j a n t Kalbos naikinimo veikas,
      ir teisinį išsilavinimą, ir kovos su negerovėmis p a t i r t į už valdišką atlygį
      įgijusiam buvusiam aukštų pareigų pareigūnui… nedera, netgi sakytum žema, kad
      tiek čia (ar “Respublikoje”) varganai bejėgiškas skundas –

      “Konstitucinis Teismas, kažkodėl vėl sugrįžęs’
      ‘Pilotas nusiplovė rankas: tai ne jo, tai Valstybinės lietuvių kalbos komisijos reikalas”
      “Kalbos komisiją sudarinėja politikai ir kad jos nariai neturi tokio imuniteto kaip Konstitucinio Teismo teisėjai
      …turime kom. išvadas, kurios prakt. atveria galimybę papildyti ..abėcėlę svetimais ženkl.”

      Taigi, yra kas A T V Ė R Ė,
      o Seimo narys – visiškas bailys, tik paverkšlent begalįs (žr. krūvelę jo “Respublikoje”),
      nei pirštelio nepakrutino, net nemirktelėjo – TO U Ž K A R D Y M U I
      – žaizdos Valstybės kūne, Kalbos sandaroje, Teismo ir Konstitucijos apsaugai.
      Sakau, – pareigos neįvykdė (o algą gaus…), – tad ne metas verkšlent; o metas gint. Veiksmu.

      Ką pasiūlys šiam, ir kitiems bėdžiams (kaip vargana Konstitucijos laužytoja Prezidentė nuo 2014-01-24)
      m ū s ų Alkas?
      Drąsiai, garbingai, – už Valstybę, Kalbą protėvių išpuoselėtą, ir visa ką mes po Kovo 11-os sėkmingai atkuriam.

      Be baimiu…

  5. PAPRASTAS SPERENDIMAS:

    Reikia pateikti Lietuvių kalbos įstatymo pataisą-kad asmenvardžiai ir vietovardžiai rašomi tik lietuviškos abėcėlės rašmenimis . IR JOKIŲ KITŲ ĮSTATYMŲ NEPRIIMINĖTI

    • Tvankstas:

      Gerbiamasis, yra Konstitucijos 14 straipsnis : “Valstybinė kalba – lietuvių kalba”.
      Norint pakeisti 1-17 Konstitucijos straipsnius, reikia referendume surinkti 75 % visų balso teisę turinčiųjų balsus.
      Jūs suprantate galimybę pakeisti ?
      Įstatymas paprasčiausiai nereikalingas, o reikalingi nauji įstatymai dažnai yra prieštaringi Konstitucijai ar žmogaus teisėms, ar ir abiems kartu, kaip ir Jūsų pasiūlymas.

  6. markas:

    Užsieniečių pavardės neapsiriboja tik WQX. Nors komentaruose tai atremiama tuo, kad įprasta praktika pasaulyje yra nenaudoti diakritinių ženklų, tad neva dalies mūsų piliečių sutuoktinių užsieniečių – vokiečių (ß), prancūzų (Æ ), lenkų (Ł) ir t. t. – teisės, įvedus WQX, nebus suvaržytos. Apie kirilicos vartotojus originalių pavardžių “gynėjai” iš viso net nekalba. Atseit, viską su kirilica ir kitais nelotyniško alfabeto vartotojais išsprendžia tarptautinėje pavadžių rašyboje nusistovėjęs transkribavimas pagal ICAO. Nors, faktas lieka faktu – ICAO tai ne rašyba gimtosios kalbos rašmenimis. Tai – ne rašyba originalo kalba. Tad lietuvių kalbos išdavikai, kokiomis gražiomis kalbomis apie apie žmonių teises besidangstytų, iš tikrųjų, čia parodo savo tikrąjį veidą. Ypač ignoruodami latvišką variantą, kuris suteikia galimybę bent jau visiems lotyniško alfabeto vartotojams galimybę turėti pavardes su visais diakritiniais ženklais ir netgi nukryžiuotą lenkišką Ł. O tokios galimybės nebuvimas yra minusas ir gali būti(?) įvardintas kaip teisių suvaržymas. Konstitucijos 29 str. pažeidimas(?). Juk žmogaus tariami lūkesčiai, dėl kurių taip apsimestinai pergyvena skverneliai, turėti originalą, lieka neįgyvendinti. ICAO to neduoda. Dar vienas momentas. Jei teisingai suprantu, rašyti pavardes su WQX pagrindiniame puslapyje įteisinimo sumanytojai nėra numatę lietuviškai transkribuoto užsieniečio pavardės užrašymo šalia, pirmiau originalios pavardės.

    • Marija:

      Nebūkim provincialai. Pats laikas turėti normalią abėcėlę. Galas stagnacijai !

      • Žemyna:

        Pritariu poniai Marijai – varom garvežį iš gūdžios provincijos į šviesią! Revizuojame viską, ką turime, ir kuo daugiau to visko verčiame lauk pro langą. Plikiems juk lengviau į tą žaltvykslę lėkti.
        Tik apsižvalgykime, kiek tamsumo aplink. Gėda!
        Štai kad ir tas, kurs išmetė W, sz, cz irgi nusikratė. .
        Suprantama, ans buvo suvalkietis (ar iš Gabrovo kilęs). Vadinasi, iš šykštumo tai padarė. Nes – kam švaistyti tiek rašalo kartojant tą patį raidės vingį, jei galima trumpiau ir greičiau parašyti? Už tai dabar atsilikėliai sūduviai teisinasi, jog jo dėka, visos tautos „EKO” balais paskaičiavus, visi kartu sutaupome daugybę rašalo, popieriaus ir laiko, tokias paprastas raides rašydami.O štai anglai – pasak jų – nepateisinami švaistūnai. Parašo ilgiausią žodį iš 20 raidžių, o iš jų vos 3 garsus ištaria. Kiek popieriaus ir rašalo perniek nueina, kiek sugaišta, kad tiek kilometrų nereikalingų raidžių prirašytų!

        Nukritus geležinei uždangai kažkas iš DB atvažiavo, apsižvalgė, lietuvius pamatė ir kažkokias sutartis su jais pasirašyti sugalvojo. Rašo jie, rašo ir vis nebaigia, visus 10 psl. prirašė. O lietuviukai savąją sutarties dalį tik žybt žybt ir jau gatava – ta pati sutartis, tik lietuviškai į 7 psl.tilpo. Kai anglai jų raštą pamatė, tai už galvų stvėrėsi – tie provincialai mus posūkyje išdūrė. Jie net rašydami mus lenkia!
        Tada jaunoji anglų karta ėmė maištauti – nenusileiskime tiems eks sovietams! Rašykime ir mes trumpai, dar ir trumpiau, negu lietuviai!
        Bet senoji, labiau patyrusių kalbininkų karta savo laikėsi ir atsilaikė. Įrodė, kad patiems anglams tai būtų labai nenaudinga, ir kad tai dar ir ateities kartoms atsilieps. Pamąstė, pamąstė anglų jaunimas, ir galiausiai taip ir nusprendė – kiekviena tauta turi teisę ir pareigą rašyti savaip, t.y. taip, kaip jai naudingiau, kaip per amžius pasiteisino.
        Maža to – net ir imigrantams ir kitiems kitataučiams dokumentuose tik savo raides pagal savo taisykles į jų pavardes įrašo! Tai gal visgi turi tam pagrindą?
        Anglų jaunimas lyg ir nekvailesnis už mūsiškį. O gal mes tikrai mažiau už juos mąstančių ir nepagrįstai nerizikuojančių turime?
        Na bet, tie, kas vis dar manote, jog abu neteisūs buvo –
        ir anas lietuvis, išmetęs W bei kitas raidžių poras,
        ir anglai, neišmetę W bei visų netariamų, „atliekamų” raidžių, –
        pabandykite ir čia pritaikyti LR televizijai kalbėjusio DB prekybos rūmų prezidento klausimą lietuviams – kodėl mes ne dėl savų, o dėl kitų tiek stengiamės?
        Ar tikrai mąstantys lietuviai vis dar nėra tikri, ar savo valstybėje gyvenanti tauta turi teisę ir pareigą savaip rašyti, savąja kalba kalbėti? Ar gal mes iš tiesų mažiau už anglus mąstančių turime, visokias žaltvyksles vaikome, tuščiai laiką gaištame, užuot ūkiškai savo šalyje susitvarkę?

      • Pikc:

        Martija – neblogas sarkazmas, labai taikliai buki užsikompleksavę liberastai pašiepti. 😉

        • Pikc:

          Oi, atsiprašau, Marijos varde netyčia “t” paspaudžiau. Bet, tarkim, čia kad vardas provincialiai neatrodytų. 🙂

        • markas:

          Nesupratau humoro. Gal paaiškintumėt, kurioje mano komentaro vietoje kyšo liberasto ausys?

          • Pikc:

            Ne, turėjau omenyje, kad tos Marijos komentaras yra tiesiog tobulas standartinio buko užsikompleksavusio liberasto “mąstymo” pavyzdys – tik aš pamaniau, jog ji tokiu apsimetė, kad juos pašieptų. Su tamstos komentaru tai niekaip nesusiję – jame aš nematau, prie ko prikibti.

            • Pikc:

              Beje, kalbant apie liberastinį mąstymą – teko apturėti pokalbį su vienu iš teleko ir delfių “apsišvietusiu” žmogeliu, tai jo “argumentai” buvo tokie:
              1. Taigi čia tik trys raidės!
              2. Ir apskritai, kuo tai asmeniškai tave liečia?
              3. Žinok, tavo siauras mąstymas.
              4. Apskritai, kodėl šitą temą keli – negi nėra daugiau apie ką šnekėti?
              Verdiktas: jeigu tematai “tris raides” ir tau dzin viskas, kas šiuo metu tavęs asmeniškai “neliečia” – tai esi plataus, liberalaus mąstymo. O “neliberaliems” geriau išvis patylėti arba apie orą kalbėti. Ir taip “susamprotavo” žmogus su aukštuoju išsilavinimu, mokslų daktaras. Tai ko iš eilinių norėti? Ir kiek paprasti žmogeliai, “šviečiami” purvasklaidos, yra nuzombinti? Nieko nuostabaus, kad P. Urbšys skeptiškai žiūri į galimo balsavimo rezultatus.

  7. T0mas J.:

    Kaip čia taip atsitiko, kad Valstybinė Lietuvių Kalbos Komisija parengė tokias išvadas, kurios praktiškai atveria galimybę papildyti mūsų abėcėlę svetimais ženklais? Kuo juos nupirko?
    Lietuvoje labiausiai įprasta viską pirkti PINIGAIS. Pažiūrėkim į atlyginimus.
    Valstybinė Lietuvių Kalbos Komisija:
    2017 m. sausio mėn. vidutinis atlyginimas įstaigoje 428,20 eurų ant popieriaus.
    2017 m. rugpjūčio mėn. vidutinis atlyginimas įstaigoje 960,84 eurų ant popieriaus.

  8. Žemyna:

    Ponas Autoriau – na kam tos frazės, kam tas daugžodžiavimas? – Būkime šiuolaikiški žmonės: susėskime, dalykiškai pasikalbėkime, apsvarstykime, kiek Jūsų pusė siūlo, kiek kita pusė, kiek mes norime… Pasikalbėsim, pasiderėsime ir sutarsime su kuria nors viena puse….
    Tik bijau, jog Jūsų pusė neturės tiek, kiek mums kita prižadėjo 🙂 🙂 🙂

  9. Tvankstas:

    Cenzūra Lietuvoje tampa įprastu reiškiniu, Lietuvos interesus išduoti yra tapę norma seimūnams, straipsnis su pasisakymais apie tai pašalintas iš Alko.
    Toks pasisakymas nepraėjo apie seimūnus – išdavikus.

    Tikrai taip, tik skolų – įsipareigojimų ir pratempto laiko spaudžiami taip verčiasi per galvą, įmanytų, tėvą motiną parduotų.

    Veržlės prisukamos vis aršiau, stalinizmas su cenzūra į Lietuvą grįžta jau kaip euroliberalkomunizmas – lietuvi, prikąsk liežuvį.

  10. Goda:

    Urbšy, ką vadinate tarybiniais metais?

    Taryba – gražus lietuvių kalbos žodis, įvardijantis demokratinį valdymą. Jis giminingas žodžiui „tartis“, išties akivaizdus ryšys su demokratija. Sovietinės okupacijos laikais jokios demokratijos nebuvo ir negalėjo būti, todėl vadinti tuos laikus „tarybiniais“ yra nusikaltimas prieš tiesą ir prieš Lietuvių kalbą.

    Štai nuo čia prasideda kalbos gynimas – vadinkite daiktus tikrais vardais. Buvo sovietų sąjunga ir sovietiniai laikai. Tai svetimžodis lietuvių kalboje – bet taip ir turi būti, nes tada buvo svetimšalių valdžia, svetimšalių papročiai ir santvarka. Sovietais ir sovietų sąjunga tą agresyvią valstybę vadina visas pasaulis ir išeivijos lietuviai.
    Kai kalbate apie tarybinius laikus, tai vos ne susidaro įspūdis, kad kalbama tiesiog apie kitokią socialinę santvarką. Tai prarytas ir įaugęs į kraują sovietinės propagandos jaukas, kuriuo buvo maitinamos dvi pokario kartos. Iš tikro tai buvo okupacija, mūsų tautos ir valstybės užėmimas ir pavergimas. Ir kol neįvardinate ir nesuvokiate to, tai neišskiriate savęs kaip suverenios tautos ir valstybės atstovų. Ir svetimšalių pretenzijos dėl rašybos taisyklių daug kam atrodo menkniekis, jei savo kalboje ir mąstyme jie vis dar tapatinasi su sovietinių rusų vergais.

  11. Pasimėgaukite::

    Panowie, ar girdėjote šiandien Bernardo Gailiaus komentarą, skirtą VLKK pirmininko kandidatūros tvirtinimui, Seimo apdorojimui, kad niekas nedrįstų ten kitaip prasižioti, tik QWXėdamas?
    Nustebino pasisakymo stilius, žodynas, tautiškumo niekinimas… Žodžiu, kad kaip, o VU istorikai ir kalbininkai nusirito į rekordines gilumas…

  12. Gražina:

    Puikus straipsnis. Labai ačiū autoriui. Mes visi turime mūru stoti už savo unikalią kalbą. Leisti tas tris raides, kaip ir parašyta straipsnyje, yra atidaryti sandaros skrynią. Tos trys raidės nepadės išspręsti viso pasaulio Tautų vardų rašymo problemos. Leidžiant vienoms rašyti vardus originaliomis raidėmis, bus pažeistos kitų tautų teisės. Visiems neįtiksi. Todėl, nepažeidžiant nei vienos tautos teisių, Lietuvoje leisti pasuose pagrindiniame puslapyje rašyti vardus tik Valstybine Kalba. Tai turi būti aišku net pirmokėliui, nekalbant apie Seimo narius. Ir iš kur ten susirinko tiek daug nemąstančių? Tai kaip tokie gali kurti įstatymus? Todėl ir prikuria visokių nesąmonių. Gal tiems, kurie mus valdo (mums tarnauja?) atėjus į Seimą reiktų pirma kursus organizuoti?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *