Katalonija balsuoja dėl nepriklausomybės. Policija naudoja jėgą – naikina balsadėžes, šaudo į žmones (video, tiesioginė transliacija, nuotraukos) (22)

Katalonija balsuoja dėl nepriklausomybės | Twitter.com, FutbolSnob nuotr.

Katalonija balsuoja dėl nepriklausomybės | Twitter.com, FutbolSnob nuotr.

Spalio 1 d., sekmadienį, Katalonijos gyventojai Ispanijos vyriausybės uždraustame referendume balsuoja dėl šio regiono atsiskyrimo nuo Ispanijos.

Naujausiais duomenimis, per policijos ir  Katalonijos nepriklausomybės šalininkų susidūrimus Katalonijoje 844 referendumo dalyviai ir 33 pareigūnai (Alkas.lt duomenimis vienas žmogus žuvo).

Nepriklausomybės šalininkus policija muša guminėmis lazdomis, tąso už plaukų, spardo ir šaudo į juos guminėmis kulkomis. Vienam žmogui guminė kulka pataikė į akį.Belgijos premjeras Šarlis Mišelis (Charles Michel) tarpo pirmuoju užsienio valstybės vadovu, pasmerkusiu nežmoniškai su Katalonijos laisvės referendumo dalyviais  besielgiančią Ispanijos teisėsaugą: „Smurtas niekada negali būti atsakymas. Smerkiame visas smurto formas ir raginame pasikliauti politiniu dialogu“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Š. Mišelis:

18:20 val. Sužeistųjų daugėja iki 460

Barselonos merė Ada Koliau (Ada Colau) paskelbė, kad sužeistųjų per susirėmimus jau padaugėjo iki 460. A. Koliau:


17:30 val. Kai kur Katalonijos policininkai stoja laisvės siekiančiųjų pusėn

Pasirodė pranešimų, kad Katalonijos Regioninė policija kai kur stojo laisvės siekiančių balsuotojų pusėn. Vaizdo įraše matyti kaip Katalonijos policijos pareigūnai bando sutrukdyti Madrido reikalavimus vykdantiems Ispanijos pareigūnams sugriebti ir ištempti iš minios protestuotojus:

17:20 val. Policija toliau naudoja jėgą

Policija toliau vaiko balsuotojus ir protestuotojus: daužo guminėmis lazdomis, tąso už plaukų, šaudo guminėmis kulkomis:

17:15 val. Ispanijos valdžią  susilaikyti nuo smurto naudojimo paragino ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius:

„Emocinė įtampa labai didelė, nepasitikėjimo žaizdos gilios, bet dialogas su savo žmonėmis Ispanijai yra būtinas. Smurtas nepadės“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė L. Linkevičius.

15:30 val. Padaugėjo sužeistųjų

Pranešama, kad sužeistųjų skaičius jau išaugo iki 337 žmonių. Ispanijos vidaus reikalų ministerija (VRM) pranešė, kad sužeisti 9 policininkaii ir 2 Nacionalinės gvardijos („Guardia Civil“) pareigūnai.

Žiūrėkite tiesiogines transliacijas iš Katalonijos:

***

Katalonijos regiono vyriausybės vadovas Karlesas Pučdemonas (Carles Puigdemont) siekdams išvengti trukdymo balsavo kitoje vietoje nei buvo prieš tai paskelbta. Katalonijos vyriausybė Twitter paskyroje paskelbta K. Pučdemono nuotrauką, kaip jis balsuoja Korneljos de Terio mieste Žironos provincijoje:

Kad policija neišplėštų balsadėžių, kai kuriuose rinkimų punktuose jos buvo išmoningai pritvirtintos:

Twitter.com, EnricDurany nuotr.

Twitter.com, EnricDurany nuotr.

Ispanijos Konstitucinis teismas uždraudė balsavimą dėl atsiskyrimo, o Ispanijos vyriausybė Madride tvirtina, kad jis prieštarautų konstitucijai. Rugsėjo 20 d buvo suimta 14 referendumą rengusių Katalonijos pareigūnų. Katalonijos sostinėje ir kituose miestuose įvyko masinės protesto demonstracijos.

Policijos pareigūnai praėjusią savaitę sandėlyje netoli Barselonos konfiskavo beveik 10 mln. būsimo referendumo biuletenių. Taip pat buvo paimti rinkėjų sąrašai, specialūs ženkliukai ir balsų skaičiavimui skirti dokumentai.

Referendumo išvakarėse Ispanijos vyriausybės atstovas Katalonijoje pareiškė, kad Katalonija negalės surengti referendumo dėl nepriklausomybės, nes balsavimui ir balsų skaičiavimui reikalinga technologinės priemonės buvo išardytos. Pranešama, kad agentai išjungė programinę įrangą, skirtą sujungti per 2,3 tūkst. balsavimo apylinkių ir pasidalinti balsavimo duomenimis. Buvo uždaryta 1300 iš 2315 Katalonijos mokyklų, kuriose turėjo vykti balsavimas. Ispanijos valdžia siekdama užkirsti kelią referendumui Katalonijoje sutelkė papildomas policijos pajėgas.

Tačiau Katalonijos autonomijos vyriausybės vadovas K. Pučdemonas pareiškė nepaklusiantis Ispanijos valdžios reikalavimams. Jis kreipėsi į Katalonijos gyventojus ir pakvietė juos dalyvauti referendume ir ginti demokratiją nuo represyvaus ir gąsdinančio režimo.

Katalonijos sostinėje Barselonoje referendumo išvakarėse įvyko referendumo šalininkų masinis mitingas. K. Pučdemonas pasisakė ryžtingai: „Mes nugalėsime: mūsų nesuprato ir nesupranta. Jie norėjo, kad mes pasiduotumėme susidūrę su pirmaisiais sunkumais. Tačiau jie nežinojo, kad sunkumų akivaizdoje mūsų tauta tik sustiprės: mums tai reiškia pergalę!“

Savo ruožtu uždrausto referendumo išvakarėse, šeštadienį, Madride tūkstančiai žmonių  išėjo į mitingą palaikantį šalies vienybę.

Katalonijos policija, vykdydama centrinės valdžios įsakymą spalio 1 d., sekmadienį, 6 val. ketina blokuoti rinkimų apylinkes. Referendumo šalininkai su savo šeimomis užėmė kai kurias mokyklas, kuriose yra referendumui skirtos balsadėžės, siekdami užtikrinti Katalonijos rinkėjų priėjimą prie jų. Tačiau policija pareiškė, kad mokyklas užėmę žmonės bus išleisti, tačiau niekas nebus įleistas į balsavimui skirtas patalpas…

Katalonijos referendumas dėl nepriklausomybės Ispaniją stumia į vieną didžiausių politinių krizių nuo to laiko kai prieš keturis dešimtmečius žlugo generolo Francisko Franko (Francisco Franco) autoritarinis režimas.

Referendumui skirtas laikas – nuo 10 iki 21 val. (Lietuvos laiku). Katalonijos valdžia skelbia, kad normaliai veikia bemaž trys ketvirtadaliai balsavimo punktų. Šiame žemėlapyje žaliai pažymėti veikiantis, o raudonai uždaryti balsavimo punktai:

Nors Katalonijos plotas daugiau nei dvigubai mažesnė už Lietuvos, tačiau joje gyvena 7 508 106 gyventojų (2015 m. duomenimis) katalonų, turinčių savo kalbą ir kultūrines tradicijas. Katalonija sukuria maždaug penktadalį šalies bendrojo vidaus produkto.

Įdomu pažymėti, kad 2014 m. minint Katalonijos laisvės kovos 300-ąsias metines dešimtys tūkstančių katalonų latviškai giedojo Latvijos kompozitorius Martino Brauno (Martins Brauns) dainą „Saulė, Perkūnas, Dauguva“ tapusia šio minėjimo už laisve himnu:

Kategorijos: Naujienos, Politika ir ekonomika, Užsienyje, Vaizdai ir garsai, Vaizdai protui, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

22 komentarai

  1. Kemblys:

    Man baisiausia, kad žemaičia nesužinotų apie kataloniečių siekius… Gal nepasieks žinios Žemaitijos?..

  2. markas:

    Įdomu, pagal Ispanijos įstatymus, ar turi teisę atskiras autonominis regionas rengti referendumą dėl atsiskyrimo ar ne. Ar, vis dėlto, tik visos Ispanijos žmonės gali referendumu nuspręsti šio liūto dalį šalies BVP sudarančio regiono likimą.

  3. Pikc:

    Būtų įdomu sužinoti, kaip ta latvių daina iki Katalonijos nukeliavo – bet šiaip reiškinys kelia šypseną: jie ką – savo dainų neturi? 🙂
    P.S. Čia antras man žinomas “egzotinio” latvių kalbos panaudojimo atvejis – pirmas buvo Singapūro metalistai “Meza Virs” (kiek suprantu, turėtų būti “Meža vīrs” – bet nėr ko norėt :)).

  4. Tomas:

    Nacionalizmas griauna valstybes.

      • Tomas:

        Katalonijos reiškinys yra klasikinis kognityvinio disonanso pavyzdys nacionalisto galvoje. Kaip čia dabar tokį reiškinį išspręsti? Lyg ir Ispanija yra valstybė, bet ir Katalonija turi savo kalbą ir teritoriją. Katalonijos nacionalistai nori laisvės, kaip ir Lietuva kažkada norėjo. Ispanijos nacionalistai nenori prarasti pelningos teritorijos ir dalies savo valstybės. Tai kurie nacionalistai yra teisūs?

        • Tvankstas:

          Jei prilyginti Kataloniją atitinkamai Lietuvoje Suvalkijai ( bet ne Sūduvai su Alytumi) – kaip tada ?
          Katalonija jau 300 metai siekia nepriklausomybės. Kas tai įkvėpė ? Aiškiai matomas tų laikų Prancūzijos tikslas.
          Nuo 20 amžiaus pradžios anarchistai su savo idėjomis labai stipriai prigijo ir įsišaknijo Katalonijoje ir šiandien turi labai didelę įtaką nepriklausomybės judėjimui.
          Nekeista, kad Europoje ištisai vykstant valstybių dalijimuisi ar kylant balsams už naujų dalių atsiskyrimus (Škotija, Š. Airija, Baskija), kažkodėl nesigirdi tokių minčių Vokietijoje ( o susideda iš 16 žemių, galėtų stipriausioji Bavarija pradėti nepriklausomybių karnavalą Vokietijoje), Prancūzijoje ( Bretanė, Š. Baskija, Korsika, Elzasas, Lotaringija), Italijoje ( Sardinija, Vale d’Aosta, Pietų Tirolis).
          Nekeista, kad Ispanijoje norima atskirti Kataloniją ir Galisiją, aiškinama, kad tikrovėje ispanų kalbos katalonų ir galisiečių tarmės yra ‘savarankiškos kalbos’, ieškomas bet koks kabliukas, kad tik įrodyti atsiskyrimo neišvengiamumą.
          Grįžtant prie Ispanijos islamizacijos rekonkistos, tai tokia gabalais sudraskyta Ispanija yra labai patogi papirkti nedidelių valstybių vadovus, parlamentarus, dalį inteligentijos ir paversti juos penktąja islamo kolona.

  5. Taškas:

    Saule Latvi sēdināja
    Tur, kur gali satiekas
    Balta jūra, zaļa zeme
    Latvei vārtu atslēdziņa.

    Latvei vārtu atslēdziņa,
    Daugaviņas sargātāja.
    Sveši ļaudis vārtus lauza
    Jūrā krita atslēdziņa.

    Zilzibeņu Pērkons spēra,
    Velniem ņēma atslēdziņu.
    Nāvi, dzīvi Latve slēdza,
    Baltu jūru, zaļu zemi.

    Saule Latvi sēdināja
    Baltas jūras maliņā
    Vēji smiltis putināja
    Ko lai dzēra latvju bērni?

    Saule lika Dieviņami,
    Lai tas raka Daugaviņu.
    Zvēri raka, Dieviņš lēja
    No mākoņa dzīvūdeni.

    Dzīves ūdens, nāves ūdens
    Daugavā satecēja.
    Es pamērcu pirksta galu
    Abus jūtu dvēselē.

    Nāves ūdens, dzīves ūdens
    Abus jūtu dvēselē.

    Saule mūsu māte,
    Daugav’ – sāpju aukle.
    Pērkons velna spērējs
    Tas mūsu tēvs.

  6. Tomas:

    Kita vertus Ukraina gali pasimokyti kaip elgtis su nelegalių referendumu. Būtų sustabdę referendumą – turėtų Kremą.

  7. markas:

    Latviška daina Katalonijoje jau skamba… O kur latvių šauliai?

  8. Tvankstas:

    Tai trumputis pranešimas (vokiškai) iš voltairenet org, supažindinantis su Katalonijos atsiskyrimo rėmėjais-švonderiais ir jų kurstomais šarikovais – sudraskyti bet kokia kaina Ispaniją.
    Die Open Society Stiftungsinitiative für Europa von George Soros finanzierte in 2014 Organisationen die für die Unabhängigkeit Kataloniens kämpfen, hat La Vanguardia letztes Jahr enthüllt.
    Nach internen Dokumenten bezahlte sie:
    – $ 27049 dem Consell de Diplomàcia Pública de Catalunya (Kataloniens öffentlicher Diplomatie-Rat); ein Organismus von der Generalitat von Katalonien kreiert und mit privaten Partnern;
    – $ 24 973 dem Zentrum d’Informació i Documentació Internacionals in Barcelona (CIDOB – Barcelona internationales Dokumentations- und Informationszentrum), eine separatistische Denkfabrik.
    Der CIDOB spielt die Rolle des Vor-Ministers für Auswärtige Angelegenheiten der Generalitat von Katalonien. Er verteidigt in allen Dingen die gleichen Gesichtspunkte wie Hillary Clinton.
    Vilniaus autonomininkus irgi remia Open Society – sprendžiant pagal lietuvių inteligentų pritarimą visoms galimoms nuolaidoms dėl vis dar pažeidžiamų liankų teisių gyventi Lietuvoje be lietuvių kalbos kaip Lenkijoje, tai G. Soros gerai įtakojo.

  9. Tvankstas:

    Įdomesnis pasakymas iš vokiečių interneto dalijantis mintimis.
    In Katalonien wird die Islamisierung durch Katar forciert, Katar gehört der FC Barcelona, Katar will für 2,2 Milliarden Euro die drittgrößte Moschee der Welt in Barcelona bauen. Chefs von Industriebetrieben erwägen, schon jetzt aus Katalonien wegzugehen. Die katalanische Regierung, das Personal dort, angeführt von Carles Puigdemont, ist unfähig, einen Staat zu regieren, und wenn der noch so klein wäre. Es ist eine korrupte, mit katarischen Interessen verwobene Mannschaft.

    • Algimantas:

      Ponas,kad ir ypatingai esate visakalbiai protingas-prašom gerbti Lietuvos valstybinę kalbą.

      • Žemyna:

        Google vertėjas mūsų paslaugoms:
        Kataras skubina Katalonijos islamizaciją, Kataras priklauso laisvajai Barselonos bažnyčiai. Kataras Barselonoje nori pastatyti 3-ią pagal dydį mečetę pasaulyje (už 2,2 mlrd. €). Pramonės įmonių vadovai jau dabar rengiasi trauktis iš Katalonijos. Karlo Pudždemono (Carles Puigdemont) vadovaujama Katalonijos vyriausybė nepajėgtų vadovauti valstybei, net jei ši būtų dusyk mažesnė. Šios korumpuotos komandos interesai susipynę su Kataro.
        Puiki iliustracija: Carles Puigdemont – kokios tautybės ši pavardė, pagal katros iš 4-ų kalbos taisykles reikia tokią tarti? O jei pasitaikys dvi vienodos ar labai panašios, bet skirtingų kalbų? Kaip nesupainioti jų darbuotojams, jei per dieną tenka spėti gal kelis šimtus nelietuviškų pavardžių sutvarkyti?

  10. tikras lietuvis:

    Vaiškūnas trina, nes bijo tiesos: katalonai ne tauta ir savo valstybės niekada neturėjo.
    2014m. jų atsiskyrėlius finansavo Sorošas – taip, kad ES išsidraskymas naudingas žydomasonams ir maskoliams, nes po to jau tvarkysis Europoje kaip tik panorėję.
    Netarnauk, Jonai, svetimiems.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *