Vaizdžiai parodyti KTU rektoriaus P. Baršausko plagijavimo metodai (video) (14)

Petras Baršauskas | Youtube.com stop kadras

Petras Baršauskas | Youtube.com stop kadras

Buvęs Kauno technologijos universiteto (KTU) studentas Donatas Raščius, susidūręs su KTU klestinčia korupcija, ir pagarsėjęs savo vieša kova prieš ją, atliko plagiatu kaltinamo KTU rektoriaus Petro Baršausko habilitacinės disertacijos analizę.

Savo kanale „Youtube“ paskelbtoje apžvalgoje D. Raščius vaizdžiai parodo, kad ištisi P. Baršausko „tyrimų“ puslapiai pažodžiui nurašyti nuo užsienio autorių darbų ne tik nenurodant tikrojo autoriaus, bet ir fiktyviai pridedant nieko bendro su tikruoju šaltiniu neturinčių nuorodų.

P. Paršausko plagiato ir jo šaltinio palyginimas | Kadras iš D. Raščiaus video apžvalgos

P. Paršausko plagiato ir jo šaltinio palyginimas | Kadras iš D. Raščiaus video apžvalgos

Akademinis sukčius Petras Baršauskas yra vienas aktyviausių švietimo ministrės Jurgitos Petrauskienės propaguojamos „aukštojo mokslo reformos“ rėmėjų. Vakar paskelbtame „Facebook“ įraše J. Petrauskienė parašė, esą „Pradėta aukštojo mokslo pertvarka atveria tikrąsias žaizdas: akademinė etika. Sostų karai aukštajame moksle, ambicijos ir puikybė“ ir kad „KTU rektorius prof. P. Baršauskas vardina technines klaidas rengiant monografiją“. „AM pertvarkos kokybės džinas išleistas iš butelio ir sugrąžinti jį atgal nebus paprasta. Kokybė – susitarimo dalykas,“ – reziumavo J. Petrauskienė.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Švietimas, Vaizdai ir garsai, Vaizdai protui, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , .

14 komentarų

  1. Gal pamąstom:
    kuo bėdžiaus P. Baršausko veika (jos padariniai, pėdsakai ar pasekmės, “pasiekimai”)
    besiskirią, nuo
    eilinio-neilinio “pušku-pušku-pušku” pasipūškavimo per Atlantą (susiskaitmenintom komun-
    ikacijom) pas tūlą amerikonietį Cukerbergį (ar -bergą) į jo Face-fake buka buką. Net nuoroda
    – rėk-lama.

    Graudu.

    Metas atprast,
    lankais, per svetimą klėtį, ar JAV ar Maskvos, koks skirumas ką “maitint”,
    mes gi ES, ir ko-muni-kuokime bent ES priemonėm. Bent (ypač Alke).

  2. Žemyna:

    Mums kad tik ką nors užpulti ir suvalgyti. Turėkime gėdos, supratimo ir atjautos.
    Na, kas jau šiais laikais turi laiko krapštytis ir kažkokius mokslo darbus rašyti?! O komisija – ar jos nariai turi laiko skaityti darbą, ką nors tikrinti? Gal ne visi skaityti moka, o ką jau tikrinti. Todėl galvą dedu, jog jis nieko neplagijavo, kad plagiatorius tas, kas tą tekstą sukurpė!
    Kadangi reikėjo skubėti, nupirko žmogus, ką rado. Ar jis kaltas, kad disertacijų gamintojas nesąžiningas pasitaikė? O jis nekaltas, jis tiesą sako – jei plagijavo ne jis, vadinasi, jis neplagijavo! Kiek dar kabinėsitės? Geriau užjaustumėte žmogų – juk investicija nepasiteisino…

  3. Pilietis:

    Nereiks nė rusų patys lietuviai vienas kitą išsipjausime.
    O, beje, ar turėjom tada kompjuterius? juk spausdindavo mašininkės , o korektūrą, kas darydavo?

    • Tomas Baranauskas:

      Aš tai pirmą kompiuterį įsigijau 1998 m., internetą įsivedžiau 2000 m.

      Bet aš gi – humanitaras, ne koks technologijų universiteto rektorius…

    • Žemyna:

      Bent jau kai kurios „ciekavos Anckos” kompiuteriais dirbo nuo 1991. „Aukščiau sėdintieji”, reikia manyti, anksčiau. Gal po 2-jų metų teko pasinaudoti internetu, tai ėjau į Mažvydą. Žinoma, jis anksčiau Lietuvoje atsirado, bet masiniam naudojimui dar netiko.
      Paliko gilų įspūdį pats pirmas informacijos atsisiuntimas. Atrodė, jog garvežys pūškuodamas sunkiasvorį sąstatą padebesiais velka. Tada atrodė, jog visą amžinybę teko laukti. Užsisakyti reikiamą dokumentą buvo galima tik žinant tikslų adresą ir dar kažkokius burtažodžius reikėjo rašyti… Žodžiu, reikėjo ilgiausią užsakymo tekstą surašyti, o tada buvo galima trumpai numigti, kol atsiųs. Už viso to kokybę labiausiai kliuvo kompiuterininkų firmelėms ir programų diegėjams, „stumdžiusiems” čia kompiuterius ir programėles, surinkdavusiems juos iš dalių. Aš išliedavau ant jų savo pasipiktinimą, nes kam man tokia brangi karvė, jei pieno mažiau net už mechaninę rašomąją mašinėlę duodavo?! O prie mašinėle rašyto teksto nereikėdavo nosinių ir paukštelių prirašinėti. Kadangi tie tikrai stebuklingi berniukai (dažniausiai tai būdavo rusakalbių įmonėlės), nesuprato, ko aš noriu, nes jie nesuprato, ką reiškia taisyklingai rašyti, tačiau kompiuterius surinkdavo, sugedusius taisydavo ir programas tvarkydavo. Tikra paslaptis. Aš jam apie pastraipas, laukelius, atitraukimą nuo lapo krašto, o jis išpūtęs akis žiūri ir nesupranta, ko reikia, jei visos programos „lakstyte laksto” (to meto spartos supratimu). 2000-siais jau visai kitas reikalas buvo – jau greičiau, lengviau ir daugiau informacijos buvo prieinama..
      Tada „kompai” rašė be diakritinių ženklų, bet, dirbant su užsieniu, kitokių ir nereikėjo. Turintys kompiuterį + faksą turėjo papildomą uždarbį iš tekstų perrašymo ir laiškų faksavimo. Mūsų kalbininkams garsiai piktinantis, kad kompiuteriai be nacionalinių rašmenų padarys tautą beraštę. Galiausiai ir tai buvo išspręsta – rašmenys atsirado, bet beraščiai anksčiau. Net ir kalbininkų, mokytojų bei ministrų „tarpe”.
      Ačių už dėmesį 🙂

  4. Pilietis:

    Tas Donatas džiaugiasi,kad apdergė Lietuvos mokslininkus ( netik P.Baršauską) eilei pasaulio aukštųju mokyklų , nes juk buvo komisija sudaryta iš kompetetingų mokslininkų buvo oponentai, atsiliepimai, o po to džiūgaudamas emigruos.Ką tuo pasiekė ir koks tikslas, o pasėkmes …. pajusime.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *