Laisvės premijos komisija kviečia teikti asmenis nusipelniusius gauti 2017 metų Laisvės premiją (4)

Laisvės premija | kaunas.lt nuotr.

Laisvės statulėlė | kaunas.lt nuotr.

Seimo Laisvės premijų komisija kviečia visuomenines organizacijas ir asociacijas, kūrybines sąjungas, bendruomenes, akademinę bendruomenę, valstybės ir savivaldybių institucijas, visus Lietuvos Respublikos piliečius iki 2017 m. spalio 31 d. siūlyti asmenis nusipelniusius gauti 2017 metų Laisvės premiją.

Nusipelniusiais Laisvės premiją gauti gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai, viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, darbais prisidėję prie laisvės, demokratijos ir žmogaus teisių stiprinimo. Šia premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir nepriklausomybę. Laisvės premija ir „Laisvės“ statulėlė bus iškilmingai įteiktos Laisvės gynėjų dieną – 2018 m. sausio 13-ąją – Seime, Kovo 11-osios Akto salėje.

Siūlant nusipelniusius asmenis, Laisvės premijų komisijai iki šių metų 2017 m. spalio 31 d. būtina pateikti šiuos dokumentus:

1) dviejų asmenį siūlančių pareiškėjų rekomendacijas;

2) asmens veiklos ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją ar skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir nepriklausomybę aprašymą;

3) papildomai galima pateikti ir kitą medžiagą, atskleidžiančią asmens darbų reikšmę ir išskirtinumą.

Dokumentus prašoma siųsti adresu: Laisvės premijų komisijai, Gedimino pr. 53, 01109 Vilnius (el. paštas priim@lrs.lt).

Laisvės premijos įstatymą Seimas priėmė 2011 m. rugsėjo 15 d. Laisvės premijos buvo paskirtos – aktyviam kovotojui už laisvę ir demokratiją, žmogaus teisių gynėjui, Rusijos disidentui Sergejui Kovaliovui, kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui ir vadovui, pogrindinės spaudos leidėjui Antanui Terleckui, kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ steigėjui, redaktoriui, Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto nariui, arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui, Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui, Prezidentui Valdui Adamkui ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Vytautui Landsbergiui.

Kategorijos: Kultūra, Kultūros politika, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , .

4 komentarai

  1. EJ:

    Na, po V.Landsbergio logiska butu premija skirti D.Grybauskaitei. Na o dar po metu- L.Linkeviciui…

  2. EJ:

    Na, o jeigu rimtai, tai atsiverciau 2013 metu analogiska susijusi straipsni ir perskaiciau vieninteli komentara, tinkanti ir siems 1917 metams: …………………………..
    “savo balsą, be abejo, skirčiau signatarui Z. Vaišvilai – Lietuvos viešojoje erdvėje nematau kito žmogaus, vardan valstybės ir žmogaus orumo, tiesos, demokratijos ir teisingumo atstatymo labiau peržengusio savąjį ego. savo nuosekliomis nevienadienėmis pastangomis punktą apie “indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją”, Z. Vaišvila atitinka tobulai. tik… tokie dalykai mūsų valstybėje nėra vertinami – greičiau pašiepiami.
    ir vis delto – kiek šviesos žmogus įnešė į oligarchinės nykumos padangę. iš širdies už tai dėkoju – kad nereikia bėgti ši Lietuvos nebematant jokios šviesos. šviesa yra, tik turime jai padėti” ……….. komentaras ne mano, bet po juo galeciau pasirasyti.

  3. W:

    Tinkamiausia kandidatūra yra Nijolė Sadūnaitė.

  4. Manau, kad laikas šimtmečio metais Laisvės premijas imti skirti bendru vardu besivadinusioms pasipriešinimo grupėms, kaip antai Žygeiviai, Dainų klubas, Raskila, Statybininkų blaivystės klubas “Sąjūdis”, kuris kasmet organizuodavo po kelis tautinio pasipriešinimo renginius Vilniuje, kitose Lietuvos vietose, tarp jų ir 1981 m. rugsėjo 12 d. netgi viešą klubo “Sąjūdis” atidarymą Vilniuje, kitas panašiai veikusias grupes, kovojusias už Lietuvos laisvę, lietuvybės puoselėjimą, aktyviai neginkluotai besipriešinusias tautiniam ir valstybiniam pavergimui.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: