Lietuvos žinomumas Japonijoje per pastaruosius trejus metus yra labai išaugęs, kaip ir Japonijos bei mūsų šalies verslo atstovų susidomėjimas. „Lietuvos ir Japonijos ryšiai mums yra labai svarbūs, todėl džiaugiamės dažnėjančiais susitikimais su Jūsų šalies atstovais“, – sakė žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius kartu su Žemės ūkio ministerijos kanclere Dalia Miniataite priėmęs garbius svečius – Japonijos Hiratsuka miesto mero Katsuhiro Ochiai vadovaujamą delegaciją. Pernai Lietuvos žemės ūkio ministerijos delegacija du kartus lankėsi Hiratsuka mieste, praėjusį rugsėjį Vilniuje viešėjo mero pavaduotojo Junichi Inoue vadovaujama delegaciją, o šią savaitę Lietuvoje lankosi jau pats miesto meras. Šis miestas svarbus ne tik mūsų žemės ūkio ir maisto gaminių importuotojams, bet ir sportininkams: jame lietuviai ruošis 2020 m. Japonijoje įvyksiančioms olimpinėms žaidynėms. Spalio pradžioje šiame mieste rengiama „Lietuvos savaitė“.
„Mums labai malonu, kad pavyko sukurti puikius darbo santykius tarp mūsų šalių. Tiek aukšto lygio politiniai, tiek ekspertų susitikimai tarp mūsų kompetentingų institucijų jau tapo įprasti“, – situaciją apibūdino kanclerė D. Miniataitė, pažymėjusi, kad netrukus savo pareigas pradės eiti žemės ūkio atašė Japonijoje, o tai dar labiau sustiprins mūsų šalių bendradarbiavimą žemės ūkio srityje.
Tokijuje ir kituose Japonijos miestuose kasmet vyksta labai daug didelių tarptautinių parodų, mugių, seminarų, tad sėkmingas dalyvavimas juose suteikia papildomų galimybių pristatyti Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonę ne tik Japonijai, bet ir kitoms šalims.
Japonija yra viena prioritetinių Lietuvos eksporto rinkų, į kurią mūsų šalis tikisi didinti didelės pridėtinės vertės gaminių ir prekių eksportą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pradėjus nuo 2019 m. taikyti ES ir Japonijos ekonominės partnerystės sutartį, Japonija sumažins arba panaikins muitus žemės ūkio gaminiams, atvers duris ir lietuviškoms pramoninėms prekėms.
Lietuvai šiais metais leista eksportuoti jautieną ir paukštieną, be to, įmonės į Japoniją gali eksportuoti pieno gaminius. Įdomu tai, kad ypač didelės sėkmės jau sulaukė iki šiol japonų neragauti glaistyti šololadiniai varškės sūreliai, jau pardavinėjami net 350 parduotuvių Japonijoje.
Per 2017 m. septynis mėnesius, palyginti su 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu, žemės ūkio ir maisto prekių eksportas į Japoniją padidėjo 10 proc. „Labai svarbu tęsti darbą su Japonijos atsakingomis institucijomis siekiant inicijuoti procesą dėl naujų eksporto leidimų gavimo bei kitų prekių ir paslaugų eksporto skatinimo“, – pabrėžia R. Taraškevičius.