Piliečiai surinkę 70 000 parašų už valstybinę kalbą telkiasi į visuomeninį judėjimą (tiesioginė transliacija) (16)

Alkas.lt nuotr.

Alkas.lt nuotr.

Rugsėjo 22 d., Baltų vienybės dieną, 11-14 val. Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3) Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ kviečia į renginį-pasitarimą Apginkime baltų kalbas.

14.30-15.30 val. po renginio-pasitarimo visi baltų kalbų likimui neabejingi piliečiai bus pakviesti į viešą akciją-mitingą Už baltų tautų  vienybę ir valstybinės lietuvių kalbos išsaugojimą aikštėje priešais Vyriausybės rūmus, prie Vinco Kudirkos paminklo Vilniuje. Čia dainomis, kalbomis ir šūkiais Lietuvos valdžia bus paraginta valstybinės kalbos nedaryti politinių susitarimų įkaite. Mitingą ves aktorius Gediminas Storpirštis.

9 val. prieš šiuos renginius Seimo spaudos konferencijų salėje įvyks Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko,  „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ iniciatyvinės grupės nario Povilo Urbšio spaudos konferencija „Apginkime baltų kalbas“. Spaudos konferencijoje taip pat dalyvaus „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ iniciatyvinės grupės nariai: Vilniaus rajono tarybos narys Gintaras Karosas ir politologas, Vilniaus universiteto doktorantas Vytautas Sinica.

Minint Baltų vienybės dieną ir prisimenant bendrus bei solidarumo reikalaujančius baltiškų tautų geopolitinius iššūkius, spaudos konferencijos metu bus glaustai aptarta situacija kalbos politikos srityje ir pristatyta Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje salėje įvyksianti „TALKOS už Lietuvos valstybinę kalbą“ konferencija-susirinkimas „Ar apginsime baltų kalbas”, kuriame TALKA, kaip neformalus judėjimas, jau įsisteigs kaip asociacija, kad galėtų sėkmingiau tęsti pilietinę talką valstybinės kalbos ir kitose suverenios tautinės valstybės išsaugojimo srityse. Tikimasi, kad asociacijos veikloje dalyvaus didelė dalis iš tų 70 000 piliečių, kurie prieš dvejus metus parėmė TALKOS iniciatyvą.

„Lietuvoje daug kalbama apie europinį solidarumą, tačiau neretai pamirštamas solidarumas su tais, kurie yra arčiausiai mūsų ir mums artimiausi. Baltų vienybės diena yra puiki proga prisiminti ne tik mūsų su latviais bendrą istoriją, bet ir susimąstyti, ką šiandien galime padaryti vieni dėl kitų ir drauge. Akivaizdu, kad abi šalys patiria panašias grėsmes – visų pirma karinę ir energetinę Rusijos grėsmę, kad turime spręsti panašius demografinio išlikimo ir nacionalinio tapatumo, kultūros išsaugojimo uždavinius. Tenka pripažinti, kad pastarojoje srityje Latvija tvarkosi daug geriau už mus ir turime ko iš jos pasimokyti. Taip pat turime pripažinti, kad Lietuvoje mėginama vykdyti kalbos politika tampa ginklu prieš Latviją Rusijos rankose. Taigi esame tampriai susiję, tačiau dažnai elgiamės lyg nematytume šio bendrumo“, – teigė politologas V. Sinica.

Norintys dalyvauti spaudos konferencijoje ir neturintys leidimų į Seimą, kviečiami kreiptis į Nijolę Balčiūnienę tel. 8-614 76090, el.p. balciunienenijole@gmail.com. Įėjimas į 11 val. susitikimą-pasitarimą Apginkime baltų kalbas LMA salėje – laisvas.

Tiesioginės spaudos konferencijos transliaciją vyks internetu čia:

Klausimus spaudos konferencijos dalyviams taip pat galima užduoti ir internetu ČIA (nuoroda veiks spaudos konferencijos metu).

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , .

16 komentarų

  1. Skalvis:

    „Ar apginsime baltų kalbas”, Nuoširdžiai: kas ir kaip jas puola ir kaip jas reikia ginti ? Ką turėčiau daryti, kad apginčiau ?

    • Klausimai rimti. Jei jie nuoširdūs, tai patarčiau paskaityti kalbininko, istoriko, habilituoto mokslų daktaro Vinco URBUČIO veikalą LIETUVIŲ KALBOS IŠDAVYSTĖ ir ateiti 2017-09-22 d. į LMA salę 11 val.
      Iki pasimatymo.

    • Kemblys:

      Manau, ‘Skalvi’, lietuvių kalbą puola vidinis išdavikas – TARPTAUTINIAI žodžiai. Tai rusiškos kalbos palikimas lietuvių kalbai. Rusiška šviesuomenė, neturėdama šaknų protėvių genčių tarmėse, griebia visus ‘protingesnius’ žodžius. Tarpukario Lietuvos šviesuomenė mažai vartojo svetimžodžių. Manau, visiems dabar reikėtų apvalyti savo kalbą nuo svetimžodžių ir reikšti nepasitenkinimą kitiems, pasiduodantiems lietuvių kalbos išdavystei.

      • Ir baimė (iš vidaus, per mus, atskirai bei bendrai),
        galbūt tai 1795 m. nelaimės paveldas, kai viltis tik Vasario 16-ąją išsiskleidė
        Valstybingumo pumpuru: Nutarimu atkurti SAVO Valstybę (po “aktu” svetimybe kažkodėl
        nuolat įrukant Kembly), ir išsiskleidė, atsigavo mūsų Tauta, iki pat 1938, 1939, 1940 m.
        svetimųjų ultimatumų, įvariusių Baimę ar baimes (atskiras bei bendrą),
        taip ir keturi komunarai, na skaitom aukščiau (4 komentarai)
        užgožia šventumą, šventumus, šventę, įvaro (iš savęs painiavą) per svečią
        G A R S Ą belekuo… kuomet užuot apeigos tenka talkon talkon talkon, darban…
        telkties; po to stebimės – “kodėl mūsų Dievai nepalaiką” –
        kai sąsajas laiku, ne laikant jo, t.y. ne laiku ir ne vietoje
        esam išsiprievartavę v e i k s m a m s (už maldą ir susikaupimą a p e i g a i);
        taip yra deja – nuo pat Kovo 12-osios (nes KOVO 11-oji didi diena, Šventė,
        lygi Vasario 16 ir Kalėdų saulėgrįžos, ir Lygiadienių, Vėlinių bei Rasų-Kupolių
        š v e n t ų apeigų.
        Tik su meile, be baimės, be svetimybių, svetimžodžių ir “užmesto” kitatikystėmis
        nudievinimo…

      • Skalvis:

        Turit omenyje pirmiausia , kad nevartoti žodžio ” sovietai, sovietų, sovietų Lietuva ” nes tai iš rusų Sovietskij… ?

    • LosAngeles:

      visada nuo tu paciu, visada…
      h t t p : / / alkas.lt/2017/09/20/l-v-medelis-vincas-kudirka-turesite-dar-sunkesne-kova-kol-savo-juoduju-nenugalesite/
      pabaigoje, V. Kudirkos perspejimas… aktualus ir siandien pasirodo

  2. Tvankstas:

    Jei judėjimas turės stiprius ekonomistus, tai išsivystęs į AfD lygio (Vokietijoje).

  3. Skalvis:

    Bet, kad greit visiems įsiūs po oda ID čipsus ir jokių kitų dokumentų nebereikės. Ar ir po oda jokių svetimšalių qxw.?

    • Šiaip:

      Čipsus po oda? Bulvinius ar kukurūzinius? Ne, negalima, ten per daug druskos ir nesveikų aliejų.

      • Skalvis:

        Aišku, kad kukurūziniai: A human microchip implant is typically an identifying integrated circuit device or RFID transponder encased in silicate glass and implanted in the body of a human being. This type of subdermal implant usually contains a unique ID number that can be linked to information contained in an external database, such as personal identification, law enforcement, medical history, medications, allergies, and contact information.

  4. Žemyna:

    Kaip gražiai atsiskleidė tikrieji AŠ…
    Dėkui už paslaugą!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: