A. Lapinskas. Apie pensijų fondus, negąsdinant nacionalizacija (1)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

„Tuomet startuos derinimo su visuomene etapai“… Taip rašo 15min.lt“ apie būsimos pensijų reformos pradžią. Tačiau paties portalo žurnalistai jau dalyvauja tuose derinimuose, kitaip tariant, diskusijose, tačiau reikšdami ne visuomenės, bet tik pensijų fondų nuomonę. Kaip atsitiko ir pasirodžiusiame portalo straipsnyje „Ministerija svarstė ir pensijų fonduose sukauptų lėšų nusavinimą, bet koją kiša konstitucija“.

Žodis „nusavinimas“ paprastam žmogui dažniausiai reiškia kažkokį blogą dalyką, greičiausiai konfiskaciją, tuo labiau, jeigu tas „nusavintojas“ yra valstybė ar jos struktūra. Įdomu, kur „15min.lt“ žurnalistas atrado tą nusavinimą-konfiskaciją, nes paviešintame reformos plane tokių dalykų nėra.

Jame yra minimos tokios galimybės: 1. Pensijų fondui įmokėti pinigai ten ir lieka. Sodros ir valstybės biudžeto pervedimai stabdomi ir nuo tol visos pensinės teisės Sodroje atstatomos, kitaip tariant, nuo to momento būsimoji Sodros pensija nemažės. 2. Pensijų fonde sukaupti pinigai grąžinami į Sodrą, tuomet už visą kaupimo laikotarpį sumažėjusi pensija atstatoma (beje, žmogus akivaizdžiai išloštų finansiškai).

Jeigu žmogus pats prisidėjo prie to taip pat vadinamo kaupimo, jo įmokėta dalis grąžinama pačiam žmogui (o jei tie pinigai kažkiek uždirbo, tai ir su uždarbiu). Valstybės subsidija grįžta valstybei. Visi laimi. Tai kur čia tas baubas – nusavinimas?

„15min.lt“ tvirtina: „Konstitucija neleidžia nusavinti pensijų fonduose sukauptų lėšų“. To Konstitucijoje neparašyta, čia jau aiški žurnalisto fantazija. Betgi žmogaus įmokėta dalis grąžinama pačiam žmogui arba jo noru paliekama fonde, jokio nusavinimo čia nėra. Ir jau visai beprotybė: „Kurpiamas planas dar kartą apgauti pensijų fondų dalyvius“. Kaip galima rašyti tokias nesąmones?

Teisingumo ministerija savo išaiškinime Socialinės apsaugos ministerijai taip rašo: „Pensijų kaupimo sistemos dalyvio nuosavybė yra nuo šio asmens draudžiamųjų pajamų apskaičiuota ir į jo asmeninę pensijų sąskaitą pensijų kaupimo bendrovėje pervesta sumokėtos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos dalis – kaupiamoji pensijų įmoka, taip pat už ją įsigytas turtas ir iš jo gautos investicijų pajamos“.

Ir dar: „nuosavybė gali būti paimama tik visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginant – be atlyginimo atimti šios nuosavybės negalima. Pensijų fonduose esančių lėšų pervedimas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą nenustačius už tai teisingo atlyginimo, būtų priverstinis nuosavybės paėmimas (nusavinimas)“.

Čia jau ministerija persistengė, nes fondų lėšos, kad ir grąžinamos į abstraktų Sodros biudžetą, bet būtinai šį pervedimą apiforminant kaip asmens įmoką. Tokiu būdu, apskaičiuojant jo pensiją, šios lėšos būtinai bus įskaičiuotos ir jo pensija gerokai padidės. Tai kur čia vėl atėmimai ar nusavinimai?

15min.lt  mėgina remtis, švelniai tariant, neadekvačiu Konstitucinio Teismo aiškinimu, esą „jeigu įstatymų leidėjas, esant būtinumui nusprendžia sumažinti iš dirbančių asmenų pajamų surenkamų lėšų dalį, pervedamą į specialius pensijų fondus… jis turi siekti, kad ją kaupę asmenys nepatirtų didelių praradimų, o jeigu tokie praradimai neišvengiami, privalo… nustatyti teisingą jų kompensavimą“.

Ir dar, kad „asmenys, pagal įstatymą [pensijų fonduose] įgiję tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos – teisėtų lūkesčių apsauga…“ .

Pensijų fondų dalyviai, priminsiu, nieko negali iš fondų tikėtis, nes „Pensijų kaupimo bendrovė negarantuoja pensijų fondų pelningumo. Praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Investicijų vertė gali kilti ir kristi. Jūs galite atgauti mažiau, negu būsite investavę“.  Toks yra oficialus fondų „įsipareigojimas“, kokie ten dar lūkesčiai.

O dėl surenkamų lėšų sumažinimo ir neva didelių praradimų, tai sumažinus tų lėšų pervedimus pensijų fondams, automatiškai padidės Sodros pensija, negi to Konstitucinis negalėjo sužinoti? O jei kompensuos tuos neva praradimus, Sodros pensija vėl sumažės…

Teisingumo ministerija  savo pasiūlymus apibendrina paprastais žodžiais – kad sukurta sistema pasiteisintų ekonomiškai ir atitiktų pradinį jos sukūrimo tikslą ir dalyvių, pasirinkusių šią sistemą, lūkestį, t.y., kad sulaukę pensinio amžiaus žmonės gautų didesnes pajamas nei iki šiol. Gražus tikslas, deja…

Ir dar paaiškina: „Valstybė prisiėmė ilgalaikį įsipareigojimą pertvarkyti pensijų sistemą, įteisinant sistemoje du elementus — einamosiomis įmokomis pagrįstą sistemą ir kaupiamąją“. Apskritai,  ministerijos ekspertų nuomone naujos pensijų sistemos reformos atskaitos taškas turėtų būti aiškus siekis nebloginti pensijų kaupimo sistemos dalyvių padėties. To dar betrūko, ne gerinti tą padėtį, bet nors nepabloginti…

Diskusijų dalyviai pradėjo reikštis ir feisbuke. Deja, čia vėl pirmaisiais smuikais griežia tik pensijų fondų apologetai. Štai žinomas finansų ekspertas Marijus Kalesinskas remia 15min.lt publikacijos autorių ir vėl kartoja pasakas apie „milijono kaupiančiųjų santaupų(!) nusavinimą iš jų asmeninių sąskaitų pensijų fonduose“. Neva toks politikų noras vadinasi „viską atimti ir padalinti“, baisiau ir negali būti.

Ir pakartoja tvirtu balsu: „Tai, ką kiekvienas mūsų kaupiame pensijų fondo sąskaitoje yra mūsų nuosavybė ir ją gina Konstitucija!“ Nors Konstitucijoje apie pensijų fondus nieko nepasakyta.

Kitas ekspertas Marius Čiuželis pasipiktinęs 2+2+2 pensijų kaupimo tvarka, o svarbiausia, kad „tu meskis nuo algos papildomai, mes pridėsim tau trupinių nuo vidutinės“. Jei mažai tų trupinių, siūlyčiau –  kaupkite tuomet trečiojoje pensijų pakopoje ir meskite ten ne trupinius, bet solidžias sumas, neliks pretenzijų, dar gausite ir lengvatų.

Ir daro išvadą: „neapsirikau, valstybė eilinį kart išdūrė lengvatikius būsimuosius pensininkus ir, manau, ta diena jau aušta, kai sistema bus nacionalizuota. Kaip Vengrijoje, ar Lenkijoje. Ir motyvas bus toks, dėl kurio negalės niekas skųstis – vardan tos, vienintelės“.

Apie Lenkiją rašiau ne vieną straipsnį, ten nacionalizacija nelabai kvepėjo, o dėl 25 proc. fondų lėšų perdavimo Demografijos rezervo fondui, tai apie 35 mlrd. zlotų, tauta tam neprieštaravo. Lietuvoje, kaip aukščiau išaiškinau jokios nacionalizacijos nėra ir nebus, tai tik prasmingos pensijų reformos priešų keliamas triukšmas.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , .

1 komentaras

  1. V.A.:

    Ar valstybės kontrolė kada nors patikrins tą pensijų fondų mafiją?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: