V. Rubavičius. Kaista Europos Sąjungos ir Lenkijos santykiai: teisės ir teisingumo klausimas (29)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lenkijoje į valdžią atėjusi Jaroslavo Kačinskio „Teisės ir teisingumo“ partija stengiasi įtvirtinti ne tik naują Lenkijos vaidmenį ES, prisišliejant prie dviejų didžiųjų valstybių – Vokietijos ir Prancūzijos, —bet ir laiduoti savų nacionalinių interesų paisymą europinės politikos lygmenyje. Partija savo veiklą grindžia krikščioniškomis vertybėmis, atvirai pasisako už suverenių galių stiprinimą plėtojant ES integracijos projektą, ėmėsi glaudinti politinius ryšius su Vengrija, kurios lyderis jau senokai trikdo europinio politinio elito vizijas. Pastaruoju metu Lenkija ima kelti Vokietijos užmokesčio už jos 1939 metų agresijos padarinius klausimą.

Pavyzdys užkrečiamas – pasigirdo ir Graikijos balsas. Tad pastebimai ėmė kaisti Lenkijos vadovų ir europinių aukščiausio rango pareigūnų santykiai. Naujoji valdžia pirmiausia ėmėsi peržiūrėti ankstesnės liberalkairuoliškos Donaldo Tusko politikos ir ją grindusios ideologijos palikimą, kuris kai kuriose srityse labai aiškiai kertasi su pamatinėmis krikščionybės vertybėmis. Jau krikščioniškų vertybių iškėlimas ir religijos kultūrinės bei politinės svarbos pripažinimas ES politiniam elitui yra nelyg raudona skraistė buliui. Tačiau dėl to atvirai reikšti nepasitenkinimą nėra kaip – atvirai rodyti savo kovingą ateistinį genderizmą būtų politiškai pražūtinga.

Krikščionybė iš europinės kultūros trinama minkštuoju būdu: juridiniais būdais keičiamas pamatinių sąvokų – šeimos, lytiškumo, gyvybės ir kitų – turinys ir žmonės verčiami laikytis naujų teisinių „išaiškinimų“, kurie įdiegiami nacionalinėn jurisdikcijon įvairiais Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais, direktyvomis bei tarptautinėmis konvencijomis. ES jau susiklostė tam tikras aukščiausio teisininkų sluoksnio sutarimas dėl būtinumo įtvirtinti naujesnius „pažangesnius“ tų sąvokų aiškinimus, keičiančius įvairiose religijose prigimtiniu laikomą požiūrį į žmogų, jo lytį, o sykiu – į visuomenės tvarką bei teisingumą.

Teisės ir teisingumo klausimas kaip tik ir tapo didele ES ir Lenkijos santykių problema, kurios artimiausiu metu niekaip nepavyks išspręsti. Naujoji Lenkijos valdžia labai aiškiai suvokia, kad kaip tik europiniu tapęs vietinis teisininkų elitas ir jame vyraujanti „pažangizmo“ ideologija gali būti didelė kliūtis siekiant didesnio Lenkijos nacionalinių interesų pripažinimo bendraeuropiniame lygmenyje. Todėl imtasi svarstyti politinės ir teisminės valdžios santykius, susijusius su Konstituciniu Teismu. Tas klausimas nepaprastai svarbus visoms ES šalims. Pirmiausia dėl to, kad konstituciniai teismai įgauna galią kurti konstitucijas per savo išaiškinimus. Šitai grindžiama teisinės valdžios atskyrimo ir viršenybės principu. Niekas neturįs teisės kištis į konstitucinių teismų darbą, tačiau visi privalą gyventi pagal tų teismų išaiškinimus. Tad konstitucinis teismas uzurpuoja valstybės suvereno galias ir ima vaidinti realaus suvereno vaidmenį. Šitai vyksta veikiant kartu su politiniu ir aukštosios valdininkijos elitu, o visuomenei diegiant nuomonę, esą konstitucinių teismų sprendimai yra nepolitiški ir neideologiniai. Tačiau nėra nepolitinių ir neideologinių žmonių, tad ir teisėjų sprendimus lemia ne tik teisiniai argumentai, bet ir jų pasaulėžiūra bei tikėjimai. Labai aiškus ideologinis genderistinis kryptingumas būdingas daugeliui svarbiausių su šeima ir keistalyčių teisėmis susijusių nutarčių, kurias priėmė ne tik JAV Aukščiausiasis Teismas, bet ir teisminės bei politinės ES institucijos.

Visuomenių valdymas teismine valdžia yra bendresnio ES vykdomo federalizacijos projekto dalis. Šis vyksmas siejasi ir su vis plačiau svarstomais konstitucingumo subjektų klausimais, tų subjektų vaidmenį pripažįstant ne tik įvairioms visuomenės grupėms, pavyzdžiui, keistalyčių bendruomenėms, bet ir transnacionalinėms korporacijoms. Tai nacionalinių valstybių sienas ir visokius tautinius bei etnokultūrinius „ribotumus“ peržengiantis konstitucionalizmas. Tokiai teisinės viršenybės nuostatai įtvirtinti būtina ugdyti žmonėse aklą paklusnumą įstatymo raidei, kuri jau nebūtų lyginama su jokiais aukštesniais moraliniais įstatymais. Tad neišvengiamai būtina trinti iš visuomenės gyvenimo ir religiją. Kodėl? Todėl kad Dievo įstatymais ribojama žmonių įstatyminė visagalybė. Dievo įstatymai išlieka negalimi juridiškai panaikinti moraliniai orientyrai.

Dievo autoritetas primygtinai primena žmonėms labai svarbų teisei ir teisingumui dalyką – ne suverenas kyla iš teisės, o teisė – iš suvereno valios. Taip ir konstitucija steigiama ne teismo ar kitokiu juridiniu sprendimu, o teisėta suvereno valia, kuri ir palaiko visą teisinės ir teisminės veiklos antstatą. Uzurpavus suvereno galią „pažangiajam“ politiniam ir ekonominiam elitui nebelieka jokių trikdžių teisminių sprendimų ir išaiškinimų būdu įgyvendinti geidžiamus žmogaus prigimties perprasminimo, ES federalizavimo, tautų maišymo ir kitokius projektus, teikiant visuomenei reikalingas „tvarkos ir teisingumo“ dozes.

Liguista, net isteriška ES vadovų reakcija į Lenkijos valdžios bandymus pertvarkyti teisminę sistemą rodo, jog Europos federalizacijos vizijos įgyvendintojai ir genderizmo ideologijos įtvirtintojai puikiai suvokia, koks svarbus jų tikslams įgyvendinti yra konstitucinių teismų ir juose susibūrusio aukščiausio teisininkų sluoksnio „instrumentas“. Kaip tik konstitucinių teismų teisėjai yra tie žmonėms nematomi ir jokiai politinei valiai nepasiekiami naujųjų ideologijų įteisintojai. Lenkiją būtina vienaip ar kitaip bausti, kad neatsirastų norinčių pasekti jos pavyzdžiu.

Lenkijos valdžios laukia nelengva kova. Dalis lenkų visuomenės visiškai nuoširdžiai eis į gatves įsitikinusi ir įtikinėjama, kad naujoji valdžia kėsinasi į neva „pamatinį“ demokratinei valstybei teisės ir teisminės valdžios viršenybės principą, nesuvokdami, kad teisminė valdžia niekaip negali būti viršesnė už tautos valią, o bėda tautą ir valstybę ištinka tada, kai politinio elito padedama teisminė valdžia uzurpuoja suvereno galią ir savo sprendimais imasi tvirtinti naują, visiems privalomą moralinį kodeksą ir juo grindžiamą požiūrį į pasaulį ir žmogų.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , .

29 komentarai

  1. Tvankstas:

    Labai puiki kalba, kurią pasakė Čekijos prezidentas dr. Vaclav Klaus 2017.09.09 Niurnberge AfD susirinkime ‘Deutsche, wann wacht ihr endlich auf ?!’ (Vokiečiai, kada jūs nubusite pagaliau).
    Baigdamas kalbėti dr. Vaclav Klaus pasakė, kad Vyšehrado šalys kelia išėjimo iš ES klausimą, jei ES imsis sankcijų dėl atsisakomų priimti pabėgėlių, darys spaudimą, nes tai asmeninė A. Merkel problema, kurią sukūrė savavališkai pažeisdama Vokietijos konstituciją ir įstatymus.

    • LosAngeles:

      Labai teisingai, tik vienas klausimas: ar tikrai Merkel tokius sprendimus priimdineja savarankiskai?

      • Tvankstas:

        A. Merkel tėra marionetė G. Soros ir jo vadelėtojų rankose pagal seną F.D. Roosevelt šeimos draugo T. Kaufman instrukciją ‘Germany Must Perish’ (1940 m.) – sunaikinti Vokietiją genderizmu ir islamu.

      • Tvankstas:

        – sunaikinti Vokietiją genderizmu ir islamu pagal šiandienos galimybes, bet pagal senąsias instrukcijas, jų šėtoniškąją žmogėdriškąją užmačią.

        • !!!:

          Ateis toks laikas europoje kad reiks muslimams bėgti kaip dabar bėga nuo budistų.

          • Tvankstas:

            Labiausiai musulmonai Europoje neapkenčia ž…, tiesiog fanatiškai, matyt, toks planas – naujas holokaustas ir dar kartą Vokietija, šįkart už musulmonus, mokės pinigus, kurių jau atidavė 1,2 trilijono (1200 mlrd.) eurais į Pažadėtąją Žemę.
            Beveik prieš 20 metų teko skaityti litvakų rabino atsakymą į klausimą – kada bus sekantis holokaustas ir kaip bus atliekamas ?, atsakė : ‘gali įvykti ir rytoj, ir po dešimties metų, ir po šimto metų, tai bus lovose peiliais’.
            Matome Europoje šiandien, kad padėtis tokia jau susidarė ir įgauna vis didesnį pagreitį galutiniam sprendimui – Europa be ž…
            Europos islamizacija galima pirmiausia nukreipus visą musulmonų įtūžį į ž… tautą.
            Kažkoks siaubas, žinant G. Soros ir Co. pastangas kuo daugiau musulmonų privežti į Europą.

  2. Atsiprašau, norėjau pasakyti, kad mūsų valdžia atsilupus, o ne tauta, nors tiesą sakant ir tauta truputėlį kuoktelėjus.

  3. Tvankstas:

    Lenkijos dabartinis Seimas ir vyriausybė yra verti didžiulės pagarbos ginant žmogaus teises ir žmogiškąsias vertybes pagal Dekalogą, pradėję nuo savo apsivalymo – konstitucinio teismo teisėjų valymo, nes tai slapti genderizmo nešėjai, keliantys save aukščiau tautos ir valstybės.
    ES yra nereikalinga rytų Europos šalims, tiek Lenkijai, tiek Lietuvai, užtenka NATO skydo, nes vakarų Europos valstybių arogancija ir priešiškumas rytų Europos valstybėms yra sunkiai paslepiami, išlenda bet kokioje aštresnėje padėtyje ar ginčijantis – iškart įsijungia vyresnio brolio pašaipa ir panieka.
    ES užsienio politika kelia juoką, tai visiškas neišmanymas ir nesugebėjimas – amžinas laukimas ‘viskas išsispręs savaime su laiku’.
    Kaip gali ką nors sugebėti ES, jei jos vicekomisaras Frans Timmermans nesugebėjo net perspėtas prieš 4 dienas užkirsti lėktuvo žūties su 298 žmonėmis virš Donbaso, kur keli mėnesiai vyko karas ir jau buvo numušta keletas lėktuvų.
    Pagarba Lenkijos Seimui ir vyriausybei, prisiimantiems atsakomybę už Lenkijos ateitį be genderizmo ir islamizacijos grimasų.

  4. markas:

    Prieštaringi jausmai perskaičius. Iš vienos pusės, ima pavydas ir pasigėrėjimas tuo, kad Lenkijos valdžia dirba tik savo tautos ir valstybės interesams. Iš kitos pusės, bet koks lenkiško nacionalizmo pozicijų stiprėjimas veda prie šovinizmo kaimynų atžvilgiu. Jei Pilsudskiui padarius perversmą 1926 m., po to neatsiliko ir Lietuva, tai dabar tokio pat analogiško proceso Lietuvoje kaip kad vyksta Lenkijoje, vargu ar galima greit tikėtis. Lenkijai daugiau šansų per supuvusią Lietuvos demokratiją vykdyti savo projektus.

    • Tvankstas:

      Lietuvai ir jos demokratijai laikas apsivalyti nuo visokių Lenkijos klapčiukų, kurių paskutiniu metu tiek priviso, kad net kyla klausimas – tai kas iš mūsų seimūnų (išrinktųjų aristokratų ar demokratijos turistų) yra už Lietuvą ir jos žmones ?

  5. D Ė M E S I O !:

    Delfyje K. Jovaišas.
    su savo straipsniu „Lenkas atėmė Vilnių, rusas atidavė. Kas tavo draugas, lietuvi?”
    prašyte prašosi mūsų dėmesio:
    delfi.lt/news/ringas/lit/k-jovaisas-lenkas-ateme-vilniu-rusas-atidave-kas-tavo-draugas-lietuvi.d?id=75675997
    Nepalikime nabago be savo dėmesio!

    • Kemblys:

      O… kaip dirba ‘Žemyna’, ‘Tvankstas’, ‘Žemaitis’ ir kiti prieš pat ‘Zapad’ pratybas 🙂
      Žiūrite kiek pavyks įsiūbuoti lietuvius?

      • Tvankstas:

        ‘Zapad’ pratybos yra perdėtai sureikšmintos siekiant paslėpti Lietuvos problemas, Lietuvos politikų perdėtą pataikavimą Lenkijai.
        Žvelkime į NATO ir Rusijos ginkluotei skiriamas išlaidas.
        JAV – 600 mlrd. dolerių, ES – apie 300 mlrd. eurų, viso NATO – 900 mlrd. dolerių, Rusija – 66 mlrd. dolerių.
        Jei NATO valstybės laikosi savo įsipareigojimų, tai Rusijos ar Baltarusijos puolimas yra NATO pareiga dėl Lietuvos užpuolimo laikytis sutarties ir ginti.
        Reikia žinoti bent paskutinių 240 metų pasaulio istoriją, tada bus aišku, kad be Pasaulio Architekto nutarimo joks karas nevyko, nevyksta ir nevyks.
        Jei jau nulemta, tai Lietuvą užims Rusija vien tam, kad būtų Golemas baisesnis gąsdinti pasaulio žmones karu.
        O štai kai tuteišiai, tapę liankajs, paprašys Varšuvos užimti Vilnių, tai turėsime Kipro būdu padalintą Lietuvą, nes NATO nesikiša tarp NATO šalių karų.

  6. Man atrodo, kad Lenkija be jos pačios įsivaizduojamos misijos Europoje vykdymo niekada neegzistavo. Be tos misijos ji negali tverti ir dabar. Būtinai turi jaustis svarbi svarbiųjų šalių būryje. Būdama ES, Lenkija yra likusi be to misijinio vaidmens Europoje, taigi, negalėdama to pernešti, ima “muistytis”, kad pakeistų tokią padėtį. Be abejonės jai gali atrodyti, kad gal prireiktų to jos misijinio vaidmens, jeigu Europa vėl taptų palaidų šalių žemynu. Tad panašu, kad ne ką kita, o tą jos “muistymąsi” ir matome dabar. O tie visokie genderizmai vargu, ar jai jau taip rūpi. Suprantama, kad Lenkijai save įsivaizduojančiai su tokia misijine paskirtimi, ES federalėjimas, negali būti priimtinas. Ar ne be reikalo jau taip tie Lenkijos valdžių veiksmai yra įvyniojami į politkos teorijas.
    Kas dėl teisinių pakeitimų Lenkijoje, tai jų esmė ta, kad, suteikiant Premjerui teisę skirti teisėjus, yra pažeidžiamas pagrindinis demokratinis valstybės valdymo valdžių atskyrimo principas.

    • Pritariu.
      Lenkijos dabartinė padėtis (jiems pavojinga) mums yra dėkinga, tik reikia tuo pasinaudoti ir atmesti tai, kas jų elgesyje mums netinka.
      Bet iš esmės Lenkija, kaip jūs ir sakote, pučia burbulus su teisėsauga.

    • markas:

      Įdomu, kokia Lenkija Lietuvai pavojingesnė: ar ES sudėtyje, prisiėmusi ES pavyzduko vaidmenį ir gavusi “mandatą” auklėti Lietuvą tolerastijos tema – tuo prisidengus vykdo polonizaciją bei ekspansiją ar išėjusi iš ES ir atviriau vykdanti ekspansiją bei polonizaciją iš jėgos, ekonominio spaudimo bei suokalbio su kitais suinteresuotais geopolitiniais žaidėjais pozicijų.

      • Akivaizdu, kad mums geriau, jei ji būtų ES: ir ant jos galvos būtų prievaizdas (jei pradėtų mus labai puldinėti), ir su ja mes galėtumėme dėtis į krūvą kokiais nors reikalais ES sudėtyje.

      • Manau didelio skirtumo dėl polonizacijos grėsmių Lietuvai dėl to, ar Lenkija būtų ES ar ne, nesusidarytų. Tai lemtų žymiai svarbesni dvišalės partnerystės su JAV santykiai.
        Lietuvai saugantis polonizavimo grėsmių svarbiausia yra nesidėti su Lenkija į dvišališkus artimesnius negu su kitomis valstybėmis tarpusavio santykius, nes būtent artimas dvišališkas dėjimasis su Lenkija, kaip yra pasakęs Oskaras Milašius, yra Lietuvos pražūtis. Be abejonės didele užuovėja Lietuvai nuo polonizacijos, kaip besakytum, iš tikrųjų yra Baltarusijos valstybinio suverenumo nors ir dabartinio lygio išlaikymas. Geri Lietuvos ir Baltarusijos dvišaliai santykiai be abejonės yra rakštis Lenkijai. Tad tarpusavio riejimasis dėl Astrovo AE politine prasme nėra naudingas Lietuvai, jis gali būti laikomas pasitarnavimu Lenkijos “kresų” politikos strategijoms. Ar ne tik dėl šios savo naudos ir radosi Lenkijos reiškiamas Lietuvos palaikymas dėl elektros iš Baltarusijos nepirkimo, kai to nepalaiko net Latvija su Estija.

        • Tvankstas:

          Tikrai geras pasisakymas.

          • Visai ne – ta AE mus gali nuvaryti į pražūtį, todėl gerai, kad mus Lenkija tuo klausimu palaiko.

            • Tvankstas:

              Aš pats esu buvęs Černobylyje 1987 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais avarijos pasekmių likvidacijoje, teko sutikti aukštą karininką, kuris man papasakojo daugybę dalykų, kurie neseniai pateko viešumon.
              AE avarijos vyksta nepaprastai retai, tai saugiausia sritis pasaulyje.
              Nereikia galvoti, kad Rusijoje pagamintos AE yra nesaugios, tiesa, jos nusileidžia Prancūzijos AE, bet ne blogesnės už kitų šalių. Visa kita tik ideologinė propaganda.
              Astravo AE nejaugi statoma tik Lietuvai, tuo labiau Vilniui, sunaikinti ? Vyraujantys vėjai yra pietvakarių – vakarų, o rytinių vėjų – retai, bet būna.
              Suprantu, kad Lenkija kiršina Lietuvą su Baltarusija – nepirkti elektros iš Astravo AE, tą labai gerai mato tiek Latvija, tiek Estija, o Lietuvos vadovai nemato, nes pastoviai šoka prisižadėtus polonezus, mazurkas ir krakoviakus.
              Polonizacija Baltarusijoje kone niekinė, už tai Lietuva tuteišius verčia liankajs. Baltarusija nešoka jokių lenkiškų šokių.
              Esu ne kartą minėjęs, kad visai galimas atvejis, kai Lenkija užims Vilnių dėl polonizuotų tuteišių pagalbos šauksmo.
              Bet koks trukdis Lietuvos ekonomikai iš Lenkijos pusės yra Lenkijos naudai ir Lietuvos smukdymui.
              Prisiminkime vargus su elektros tiltu, nauja AE Visagine, su geležinkeliu, Via Baltica – vien tik kenkimas Lietuvos ekonomikai.
              Dabar netylanti propaganda dėl kenksmingos Astravo AE.
              Kažkodėl užmirštame, kad Visagino AE stovėjo keli km nuo Baltarusijos sienos ir vėjai palankūs buvo.

              • Kemblys:

                Tvankstas:
                ,,…Černobylyje 1987 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais avarijos pasekmių likvidacijoje, teko sutikti aukštą karininką, kuris man papasakojo daugybę dalykų…”
                ,,Nereikia galvoti, kad Rusijoje pagamintos AE yra nesaugios…”

                ‘Tvankstai’, ar yra apie ką tu nenusimanai, t.y. apie ką tau aukšti rusų karininkai nepasakojo?

                • Tvankstas:

                  Karininką (pulkininką, aš leitenantas) susitikau būdamas mieste už keliasdešimt km knygyne (jis tiesiog žagtelėjo pamatęs mane paraitotomis virš alkūnių švarkelio rankovėmis, vartantį knygas ir porą jau išsirinktų), įsikalbėjome, nuėjome pasėdėti kavinėje, tai žmogus tiesiog išpažintį atliko, išsisakė, kas taip giliai buvo užgulę jo širdį.
                  Turiu savybę – bendrauti su sutiktu žmogumi pirmą kartą lyg su senu pažįstamu, vienodai taip pat : ar tai premjeras, ar Lietuvos policijos komisaras, ar gatvės benamis, ar mažametis vaikas.
                  Turiu dar savybę – niekada neužduoti klausimų, tai tenka dažnai išpažintis išklausyti, tarp kitko, tai niekada nepasakoju kitiems.
                  Mano skaitymas daugybe kalbų (paskutinius 15-20 metų apie 30 kalbų) ir puiki atmintis leidžia daug ką prisiminti ir po daugybės metų, sugretinti, palyginti ir suprasti giliau.
                  Mano gyvenimo įvairiapusiškumas, dirbant ir mokslinį darbą, ir daugiau kaip 20 metų turint nuosavą verslą, kai darbo diena tęsiasi 14-20 valandų, šešias ar net septynias dienas per savaitę (kai skaityti lieka naktys iki paryčių, tik taip galiu ramiai užmigti 2-3 valandas ir taip kasdien, geriausia nauja kalba su žodynu), ir kvietimai eiti dirbti į technikos universitetą, rašyti disertacijas, mokslines –
                  technines knygas, užsiėmimas agronomija ir agrochemija, kai žmonės nesuprasdavo ir klausdavo, ar aš esu žemės ūkio mokslų daktaras, viena didelė ir turtinga ž.ū. bendrovė net pasidomėjo, ar nenorėčiau ateiti vyr. agronomu dirbti, nustebo, kad neturiu diplomo, kiti klausdavo, ar aš istorijos mokslų daktaras, dar kiti – ar aš lituanistas ir iš kokios temos mano disertacija. Ir tai dar ne viskas.
                  Mano puiki tartis sudaro įspūdį, kad esu dirbęs radijo ar tv pranešėju, žmonės mano kalbėjimo klausosi su pasigėrėjimu – kone kas antras tai pasako į akis.
                  Mano domėjimasis jau 34 metus filosofija padeda sustatyti ir surūšiuoti daugybę dalykų tvarkingai ir aiškiai.
                  Žmonės labiausia nemėgsta tokių žmonių, yra pasakymas ‘užmušk geriausią’, tai savo gyvenimu patyriau daugybę kartų, ir tas pasakymas ‘už vieną muštą dešimt nemuštų duoda’ labai teisingas.
                  Kiek besutikčiau žmonių, tai netenka sutikti bent vieno, kuris žinotų bent dešimtadalį iš mano visumos – tai sakau vien tam, kad tokių, kaip Kemblys, aktyvių durnių sutikti tenka kasdien ir kiekviename žingsnyje, užtenka sutikus naują žmogų pamatyti akis ir klausimų neturiu – dar vienas Kembrys.
                  Tiek pripratęs, kad nestebina.
                  Man be galo juokinga, kai Kemblys pasiūlo J. Vaiškūnui jungtis ir kažką daryti – kaip kasdienis išsiardytojas ir graužikas gali kažką sukurti – nebent sugriauti ir prišikti.

              • Dar pridurčiau, kad ypač akivaizdus ekonominis kenkimas Lietuvai yra greitojo traukinio (240 km/val) “Rail Baltica” vėžės maršruto vedimas jo atkarpoje Ryga – Balstogė ne per Šiaulius -Vilnių – Druskininkus – Augustavą ar Kuznicą, o per Panevėžį – Kauną – Elką, kuris yra pusiaukelėje tarp Balstogės- Gdansko geležinkelio linijos.Taip yra prarandamas Lietuvos teritrijoje ne tik galimas dešimt kartų didesnis keleivių srautas (kas iš Vilniaus ar Minsko važiuos į Vakarus (Varšuvą) per Balstogę, į kurią būtų važiuojama per Kauną su persėdimu, Kazlų Rūdą, Suvalkus, Elką), t.y. apie 400 km, kai iš Vilniaus iki Balstogės nėra nė 200 km.), bet ir Lietuvos geležinkelio infrastruktūrų konkurincingumas su Brestu tranzitiniams kroviniams pervežti geležinkeliais Rytai- Vakarai ir atgal kryptimis. Be to, neinant europinei vėžei per Šiaulius susidaro galimybės privatiems operatoriams blokuoti krovinius Klaipėdos uostui Gdansko, iš dalies ir Rygos naudai. Taigi ar visa tai galėtų vykti nesant korupcijos…

  7. Lukas:

    Kodėl Lietuvos aukščiausieji politikai, kurie taip myli Lenkiją, nenori, kad ir Lietuvoje Konstitucinis teismas būtų Lietuvos suvereną stiprinantis teismas. Dabar yra atvirkščiai, viskas vykta tik pagal ES diktatą. Lietuvos politologai, žurnalistai nei kritikuoja Lenkijos teismų reformos, nei giria, nei peikia. Kaip gražu. Bijo ką nors ir pasakyti, nes neduok dieve, ką nors blogo pasakys. Tai geriau patylėti.

  8. Citata: “kad konstituciniai teismai įgauna galią kurti konstitucijas per savo išaiškinimus”.

    Visiška nesąmonė.

  9. Žemyna:

    Gal „Alkui” verta tęsti temą žiniomis iš Ukrainos – UA paskelbė švietimo valstybine kalba programą keletui ateinančių metų. Dvi sesutės, tos, kur „per Ukrainos kalnelį nesueina”, tuo pasipiktinusios…
    Atrodo, jie rimtai ėmėsi įgyvendinti Vakarų šalių taikomo principo, kad valstybės pareiga visų pirma kiekvieną pilietį išmokyti valstybinės kalbos, kad jis darbo rinkoje turėtų lygias galimybes su kamieninės tautybės piliečiu. Kitataučiams tik pradinėse klasėse daugiau pamokų jo gimtąja kalba, o aukštesnėse vis daugiau valstybinės k..
    svoboda.org/a/28733863.html
    Gal Ukrainos politikos specialistas A. Medalinskas daugiau papasakotų…
    Piliečiai piketuoja su šūkiais „deokupacija, derusifikacija, dekolonizacija”…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *