Mirė senojo baltų tikėjimo tęsėjas, Amžinosios Ugnies sergėtojas, tautodailininkas Adolfas Gedvilas (2)

Adolfas Gedvilas (1935-2017) | Asmeninė nuotr.

Rugsėjo 10 d. eidamas 83 metus mirė tautodailininkas, senojo baltų tikėjimo tęsėjas, Žemaičių baltų tikėjimo bendruomenės „Šatrijos Romuva“ seniūnas, vienintelis Lietuvoje Amžinosios Ugnies sergėtojas Adolfas Gedvilas.

A. Gedvils gimė 1935 m. kovo 6 d. Viešvėnų seniūnijos Rykšėnų k. Nuo 1975 metų buvo Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, daugelio rajoninių ir respublikinių parodų dalyvis. Jo darbai pasklidę po visą pasaulį: Austriją, Izraelį, Vokietiją, Ameriką, Kanadą, Australiją, Rusiją.

Atkūrus Nepriklausomybę Adolfas Gedvilas stovėjo prie Žemaičių kultūros draugijos atkūrimo ištakų. Buvo vienas aktyviausių jos steigėjų. Apie 1993 metus jis ėmė rūpintis Romuvos bendrijos subūrimu Žemaitijoje. 1994 metais liepos 17 dieną Šatrijos kalne buvo uždegta Amžinoji Ugnis. Nuo Šatrijos kalno ugnis buvo pargabenta į Ryškėnus ir apsigyveno Ringaudo dvaro židinyje. Tokiu būdu Magdalenos ir Adolfo Gedvilų sodybos židinys tapo šventu deivės Gabijos alku, kurioje šventoji Ugnis prižiūrima šeimininkų dega visus metus. Nuo to laiko vyksta kasmetine Ugnies pagerbimo apeiga. Kasmet trečiąjį liepos šeštadienį iškilminga eisena šventąją ugnį lydi į Šatriją, kur iš visos Žemaitijos ir Lietuvos susirenka jos gerbėjai, paskui ugnis ir vėl sugrįžta į jaukią šventovę Gedvilų sodyboje vadinamoje Karalius Ringaudo dvaru.

Štai ką apie A. Gedvilą rašė Lietuvos Romuvos Krivis Jonas Trinkūnas 2012 m. išėjus A. Gedvilo prisiminimų knygos „Toks gyvenimas…“ 1-ajaidaliai:

„Pastatydamas Žemaičių karaliaus Ringaudo dvarą, kuriame šiuo metu ir gyvena, Gedvilas įkūnijo Žemaičių garbės idėją. Dvaras iškilo Ryškėnuose, Telšių priemiestyje. Sunku keliais sakiniais papasakoti apie dvarą. Daugybę patalpų puošia tautodailės kūriniai, garsių valdovų bareljefai ir t.t. Dvaro kiemas išpuoštas didingais koplytstulpiais.

Dvare buvo sumanyta vykdyti įvairią kultūrinę veiklą  –  rengti suėjimus, šventes ir kt. Visa tai jis darė dažniausiai vienas. Kartą pašnekinau netoliese gyvenantį kaimyną, nusistebėdamas, kaip jis spėjo tiek daug padaryti. Kaimynas papasakojo, jog Gedvilo dvare visą laiką virė darbai. „Būna atsikeliu naktį, pažiūriu į Gedvilo dvarą – o ten dega šviesos, dirbama.“

Adolfas Gedvilas su žmona Magdute Gedviliene | Asmeninė nuotr.

Paskutiniais gyvenimo metais pablogėjusi A. Gedvilo sveikata neleido jam užsiimti meistravimo darbais, tad visą savo laiką jis skyrė prisiminimų rašymui, kuriuos išleido trijų dalių knyga „Toks gyvenimas…“

Adolfas su savo žmona Magdalena užaugino 7 vaikus. Susilaukė 12-os anūkų ir 7 proanūkių.

Knygos „Toks gyvenimas…“ 1-osios dalies baigiamajame žodyje Adolfas Gedvilas rašė: „Jau nuo manęs mažai kas bepriklausys… Bet reiškiu didžiulį norą, kad Žemaičių karaliaus Ringaudo dvaras ir Šatrijos kalnas būtų ir toliau vieta visiems susieiti, kad neužgestų Žinyčioje ugnelė, kad nenutrūktų tradicinės Gabijos šventės…“

***

Velionis pašarvotas rugsėjo 10 d. 10 val. Ryškėnų kultūros centre (Masčio g. 5, Ryškėnai, Telšių r.) Atsisveikinimas ir išlydėjimas į paskutinę kelionę rugsėjo 11 d. 11-12 val. Laidotuvės rugsėjo 12 d.11 val.