G. Burneika. Biblijos dievo gailestingumas? (88)

„Dievas Tėvas“, Siksto koplyčia, Mikelandželo tapyba, 1512 m. | Humancondition.com nuotr.

„Dievas Tėvas“, Siksto koplyčia, Mikelandželo tapyba, 1512 m. | Humancondition.com nuotr.

Bažnyčia 2016-tuosius paskelbė gailestingumo metais. Klerikalai ir krikščionybės ideologai mėgsta kalbėti apie krikščioniškąjį gailestingumą, o Biblijoje dievas vadinamas gailestingu ir maloningu (Iš 34, 6) [1]. Tačiau gailestingumas – tai ne užuojauta ir ne atjauta, kuri leistų įsijausti į kito žmogaus padėtį ir paliktų jį orų, bet pasigailėjimas, kuris žmogų ir daro pasigailėtiną bei apgailėtiną. Tokio pasigailėjimo slaptas tikslas ir yra, prisidengiant apsimestiniu rūpesčiu, pažeminti bei paniekinti žmogų. Taip piktas blogis prisidengia apsimestiniu gėriu, kuriuo ir paperka silpnesnį. Tuo remiasi visa bažnyčios veikla.

Biblijos dievo Jahvės gailestingumas liečia tik žmogų, kuris priėmė jį už Dievą, ir tas gailestingumas visiškai priklauso nuo jo įnorių: „Jis Mozei sako: Aš pasigailėsiu to, kurio norėsiu pasigailėti, ir būsiu gailestingas tam, kuriam norėsiu gailestingas būti. Taigi viskas priklauso ne nuo to, kuris trokšta ar kuris bėga, bet nuo pasigailinčio Dievo. […] Vadinasi, ko jis nori, to pasigaili, ir kurį nori, tą užkietina“ (Rom 9, 15–16, 18). Žmogus, tikintis tokį dievą, tampa bevalis, pilnas baimės ir nerimo, nežinantis, kada dievas jos pasigailės, o kada „užkietins“ ir sunaikins.

Tokioje tikrai apgailėtinoje padėtyje atsidūręs žmogus neturi teisės nei kelti klausimų, nei priekaištauti savo dievui: „Gal man prikiši: O už ką tada jis mane bara? Kas gi galėtų atsispirti jo valiai? Ak, žmogau! Kas gi, tiesą sakant, toks esi, kad drįsti prieštarauti Dievui?! Argi lipdinys klausia lipdytoją: Kam mane tokį padarei?!“ (Rom 9,19–20).

Biblija moko, kad žmogus sukurtas tam, kad Jahvė turėtų ant ko išlieti savo neapykantą, rūstybę ir „gailestingumą“ arba kam parodyti savo galybę, kad būtų visur žinomas jo vardas ir patenkinta garbėtroška. „Ar puodžius neturi galios moliui, kad iš to paties minkalo pagamintų vieną indą puošnų, o kitą paprastą?! Ir jeigu dievas, norėdamas parodyti savo rūstybę ir padaryti žinomą savo galybę, didžiu kantrumu pakentė pražūčiai nužiestus rūstybės indus, kad parodytų ir savo šlovės lobius gailestingumo indams, kuriuos iš anksto paruošė garbei…“ (Rom 9, 21–23). „Juk Raštas faraonui sako: Aš tam išaukštinau tave, kad per tave parodyčiau savo galybę ir kad mano vardas būtų skelbiamas visoje žemėje“ (Rom 9, 17).

Biblinis gailestingumas visiškai nuvertina žmogaus asmenines pastangas ir darbus. Kadangi „viskas priklauso ne nuo to, kuris trokšta ar bėga, bet nuo pasigailinčio Dievo“, tai apaštalas Paulius sako: „Jūs juk esate išgelbėti malone per tikėjimą ir ne iš savęs, bet tai yra Dievo dovana, ir ne darbais, kad kas nors nesigirtų“ (Ef 2, 8–9; taip pat žr. Rom 4, 5–6; Gal 2, 16). Pagal Bibliją, darbai tegali liudyti pasitikėjimą iš anksto numatytu dievo gailestingumu (Jok 2, 14–20), tikėjimą, kad esi išgelbėtas per Kristaus auką (Ef 1, 3–7). Pasak Šv. Rašto, „jis išgelbėjo mus Šventosios Dvasios atgimdančiu ir atnaujinančiu nuplovimu ne dėl mūsų atliktų teisumo darbų, bet iš savo gailestingumo“ (Tit 3, 5). Ir jei krikščionis ką nors daro, tai turi pripažinti, kad jis ne iš savęs daro, bet Dievas iš savo gailestingumo pats per jį dirba visus darbus: „Juk nedrįsčiau ko nors pasakoti, ko Kristus nebūtų per mane nuveikęs“ (Rom 15, 18). „Žodžius, kuriuos jums kalbu, ne iš savęs kalbu. Manyje esantis Tėvas daro savuosius darbus“ (Jn 14, 10). Argi taip ne nuvertinamos žmogaus pastangos?

Kadangi viskas priklauso nuo Biblijos dievo gailestingumo, o ne nuo žmogaus norų ir siekių, tai jo asmeninė valia ir protavimas tampa lyg ir nebereikalingi. Šv. Rašto veikėjų pavyzdžiais tikintysis mokomas atsisakyti savo valios, savo minčių ir žodžių: „…tačiau tebūna ne mano, bet tavo valia!“ (Lk 22, 42). „Iš savęs aš nieko negaliu daryti“ (Jn 5, 30). „Sūnus nieko negali daryti iš savęs“ (Jn 5, 19). „Jei kas kalba, tekalba kaip Dievo žodžius“ (1 Pt 4, 11). „Apie tai ir kalbame ne žmogiškosios išminties išmokytais žodžiais, bet tais, kurių išmokė Dvasia“ (1 Kor 2, 13). „Kalbėkite psalmių, himnų bei dvasinių giesmių žodžiais“ (Ef 5, 19). Taigi cituokite Bibliją, ir tiek.

Žmogui nevalia nė pamėginti protauti ir veikti savarankiškai, nepriklausomai, taigi – bent kiek nukrypti nuo Biblijos žodžių: „…kad iš mūsų pavyzdžio įsidėmėtumėte taisyklę: Nieko daugiau, negu parašyta“ (1 Kor 4, 6).

O norėdamas ištikimai sekti Šv. Raštu, tikintysis turi išmokti pats save niekinti, jaustis visišku nieku, nes tokiu jį laiko Jahvė: „Visos tautos jo artume – niekų niekas; jas Dievas laiko visišku nieku“ (Iz 40, 17). Žmogus vertas „ne daugiau kaip žolė“ (Iz 51, 12) arba mėsai laikoma avis: „Tu paženklinai mus kaip avis pjovimui“ (Ps 44, 12). Kad žmogus lengviau susitaikytų su tokia savo padėtimi dabar, garbė, šlovė ir išaukštinimas jam žadami paskui: „Nusižeminkite prieš Viešpatį, tai jis jus išaukštins“ (Jok 4, 10). „Aš esu tikras, jog šio laiko kentėjimai negali lygintis su būsimąja garbe, kuri mumyse bus apreikšta“ (Rom 8, 18) ir t. t.

Prarasdamas savo protą, valią ir laisvę žmogus nuasmenina save ir tampa aklu, klusniu Jahvės ir biblinės religinės sistemos vergu. O pavergiamas jis per kaltę. Jam įteigiama, kad jis nuo pat gimimo jau yra kaltas „prigimtine kalte“, o didis Jahvės gailestingumas jam pasireiškė tuo, kad už tą jo kaltę jis nužudė savo nekaltą sūnų Kristų. Būdas priimti šį Biblijos dievo gailestingumą paprastas – per krikštą nužudytojo krauju nusiplauti savo kaltes ir, šitaip tapus bažnyčios nariu, bendrai valgyti nužudytojo kūną ir gerti jo kraują (eucharistija). Taip žmogus gauna nuodėmių atleidimą ir pažadą, kad po mirties bus prikeltas: „Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną“ (Jn 6, 54). O visi kiti, vadinasi, prikelti nebus, tegul nė nesvajoja! O jeigu nori, tegu eina bažnyčion.

Bet pasirodo, kad net jei žmogus nuolankiai vykdo bažnyčios nurodymus, jis vis tiek dar neturi amžinojo gyvenimo garantijų. Krikščionių įsitikinimu, Biblijos dievas dar prieš sukurdamas pasaulį jau buvo numatęs juos išgelbėti amžinam gyvenimui, o kitus pasmerkė pražūčiai: jis „…palaimino mus Kristuje visokeriopa dvasine palaima danguje, mus išrinkdamas jame prieš pasaulio sutvėrimą“ (Ef 1, 3–4). O kiti – „Jie suklumpa, neklausydami žodžio; tam jie ir skirti“ (1 Pt 2, 8). Ir Biblijos dievas, kaip sakyta, tik „didžiu kantrumu pakentė pražūčiai nužiestus rūstybės indus“ (Rom 9, 22). Kyla klausimas, o iš kur žmogui žinoti, kam jis iš anksto buvo sukurtas – sunaikinimui ar amžinajam gyvenimui? Bet kuriuo atveju, kam tada stengtis, jeigu viskas ir taip jau iš anksto numatyta? Biblijos dievas juk žino, ko pasigailės, o ko ne.

Būdamas tokioje padėtyje, tikrai vertoje pasigailėjimo, žmogus už tą pasigailėjimą dar privalo Biblijos dievui nuolat dėkoti: „Girkite Viešpatį! Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras, nes Jo gailestingumas amžinas“ (Ps 106, 1; Kosto Burbulio vertimas). Paulius šį priesaką klusniai ir vykdo: „Mes be paliovos dėkojame Dievui“ (1 Tes 2, 13). Ir kitiems krikščionims liepia: „Mes turime nuolat dėkoti“ (2 Tes 1, 3).

Tokios religijos poveikį žmogui yra aiškiai suvokęs Vydūnas. Šiuolaikinė Vydūno tyrinėtoja Rima Palijanskaitė jo pažiūras persako taip: „Išgujusi Dievą iš gamtos, iš kasdieninio žmogaus gyvenimo (jį traktuojant kaip neišvengiamai nuodėmingą) į šventoves, tarpininkais (šventaisiais bei kulto tarnais) „atskyrusi“ Dievą ir žmogų, pastarąjį bažnyčia laiko žemės dulke, prigimtinės nuodėmės pažeista silpna būtybe, kuriai privalu kovoti su į nuodėmę jį nuolat traukiančiomis piktosiomis metafizinėmis jėgomis (žmonių ir net paties visagalio Dievo neįveikiamu priešininku velniu). Iš tokios visiškai nesaugios (galima tarti – pragariškos) laikinosios žmonių buveinės „išvaduoti“ gali tik mirtis nusipelnius Dangų – pirmiausia lojalumu ir aklu paklusnumu bažnyčiai bei jos dogmoms. Tačiau niekas negali būti tikras, kad „išvengs“ skaistyklos arba amžinojo pragaro… Toks pasaulio supratimas gimdo ne tik vidinį chaosą, šizofreninį mąstymą, bet ir mirties, kartu – gyvenimo baimę. Atmetus šį – sadomazochistine orientacija dvelkiantį – pasaulio sąrangos modelį ir nesukūrus savojo – humaniškesnio, – gyvenimas netenka dvasinio matmens ir neišvengiamai lėkštėja, materialėja.“ [2]

Žmogus, pasidavęs įtikinėjimams ir patikėjęs tokiu Biblijos dievo gailestingumu, tampa religinės sistemos vergu, pasiruošusiu klusniai vykdyti vyresnių jos tarnų valią. Vergiškas klusnumas – tai Šv. Rašto ideologijos pamatas: „…kad jo garbei skleistume tikėjimo klusnumą visose pagonių tautose“ (Rom 1, 5), „kad pagonys paklustų, žodžiu ir darbu“ (Rom 15, 18). Bet juk „pasiduodami kam nors vergauti, jūs iš tiesų tampate vergais to, kuriam paklūstate“ (Rom 6, 16; Kosto Burbulio vertimas).

Justinas Marcinkevičius yra pasakęs: „Sunkiu žodžiu aš kaltinu bažnyčią, nes ji išmokė žmogų atsiklaupti, o atsiklaupus galima tik mirti, bet ne kovoti“ [3].

Jau tuoj bus trisdešimt metų, kai Lietuva atgavo politinę nepriklausomybę. Bet neatgavo dvasinės. Todėl tik tuštėja, silpsta ir nyksta…

______________

[1] Visos Biblijos citatos, jei nenurodyta kitaip, bus: Senojo Testamento – iš Antano Rubšio, Naujojo Testamento – iš Česlavo Kavaliausko vertimų.

[2] Rima Palijanskaitė. Vydūniškoji gyvenimo filosofija, Vydūnas. Žvilgsnis į gyvenimo gelmes. I. Gyvenimas – kelionė tobuluman. Klaipėda: Vydūno draugija, 2006, p. 7–8.

[3] Justinas Marcinkevičius. Raštai, II. Vilnius: Vaga, 1982, p. 251.

Kategorijos: Akiračiai, Kultūra, Nuomonių ratas, Religija, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , .

88 komentarai

  1. Žemaitis:

    Gal nereikia to katalikiško mėšlo????

  2. Diedas:

    Biblija tokia knyga, kurioje yra viskas kas gali nutikti žmogaus gyvenime.
    Tai pats geriausias veikalas visokiausiems smerkėjams, gyrėjams, pranašautojams, ir visiems kitiems norintiems pasijusti protingesniais už daugumą.
    Pats pigiausias triukas įrodinėjant bet kokios pakraipos nuomonę – remtis Biblija.
    Ten gali rast ir savo tiesai pritaikyt pačių įvairiausių minčių ir frazių.
    Šiame bukame raudonai ateistiniame straipsnyje taip ir padaryta.
    Bibliją perskaičiau du kartus. Tai daugiausia proto įkrėtusi knyga, parodžiusi, koks primityvus, linkęs į nuodėmes,silpnas, lengvai nuspėjamas ir dar lengviau maustomas, per tūkstanmečius nesikeičiantis padaras yra žmogus.

    • Žemaitis:

      Nekliedėk diedai, yra ir geresnių knygų nei tavo seniena, kur apie prostitutes ir muitininkus tik kliedi. Nors tau gal ir tinka ta knyga jeigu pats iš kalėjimo kokio gryžęs ar kyšininkas koks ant senatvės atsivertęs bibliją nuodėmėms ale nuplauti. Pas mane llentynoj prasmoingesnės knygos kaip pvz sodininko enciklopedijos, o tu skaityk apie prostitutes jeigu tau tai atrodo aukso fondas.

  3. Didžioji apgaulė:

    Katalikų bažnyčia remiasi tik biblija,cituoja pamoksluose visi katalikai meldžiasi klūpodami žydų jahvei, kuris liepia žudyti naikinti ir apgaudinėti kitų tautų žmones.Juk patys žydai sukūrė krikščionybę kitoms tautoms pavergti, o patys-jos nepriėmė .Paskaičius bibliją, akivaizdu, kad joje dievo tėvo vardu vadinamas ne apie kas kitas, o tik jahvė (jehova).Krikščionybė buvo įgyvendinta valstybių užgrobimui-kryžiuočiai, kalavijuočiai, pagaliau-lenkai.
    O viskam vadovavo viršvalstybinė struktūra-vatikanas. Jis dalino sotus ir karūnas , skyrė karaliais tuos, kurie savo valstybių žemes atidavinėjo jam.(Mindaugo pavyzdys) .Manau, kad giliai archyvuose pasirausus, paaiškėtų, kad visam tam vadovavo žydai ir masonai, kurie tokiu būdu užgrobė valstybes ir pinigų leidybą.
    http://fsspx.lt/musu-zurnalas/pulkim-ant-keliu-nr-16-2005-01-katalikybe-ir-judaizmas/justinas-bonaventura-pranaitis parašė knygą “krikščionis žydų talmude” .Šs vienuolis pateikia ištraukas, koks senojo testamento aiškintojų tikrasis veidas .
    Tiesa-labai paprasta-mes esame dvasinės būtybės, kurioms savo dvasios dalelę padovanojo Dievas Tėvas-Motina, Kūrėjų kūrėjas .Mes galime tiesiogiai bendrauti su juo , būdami tinkamai nusiteikę , ramybėje, švaria dvasia .Jokių tarpininkų tam nereikia .Mes nesame žydų palikuonys, todėl biblija -ne mūsų istorija , ne mūsų knyga .Lai ją skaito toji tauta, kuri ją parašė.

  4. Ženklas:

    Straipsnio autorius labai tiksliai pagavo krikščionybės antižmogiškąjį elementą – Jis dulkė ir jo visi darbai beprasmiai, nes Jahvė viską iš anksto suplanavo.

  5. Ūla:

    Garbieji komentatoriai, galima pagalvoti, kad pagonių Dievams niekas už nieką nedėkojo ir jų rūstybės nebijojo? Kiek žinau iš padavimų, tai to ir jūsų klausiu. Aš Biblijos neskaičiau, žinau tik tiek kiek komentuojama straipsniuose (patinka Diedo komentaras). Tačiau žinau, kad negalima pažeisti dešimties Dievo įsakymų, jais vadovaujuosi ir niekados nesmerkiu tų, kurie išpažįsta Pagonybę .

    • Bartas:

      aš labai n0rėčiau išpažinti “Pagonybę” . Kur užsirašyti.

      • Gustavas.:

        Latvių gatvėje. Nueik prie vartelių pabelsk tris kartus, pasakyk slaptažodį” zapod” išlys apsmukusiom kelnėm milicninkas, tu jam pasakyk, kad nuo komentatoriaus žemaičio Jis tave nuves į ambasadą ten gausi išrišimą ir busi užrašytas in pagonius.Konspiracijos sumetimais gausi žemaitėšką pasą ir žemaitėškų piningų. Išeinant butinai tris kartus nusilenk.

    • Žemaitis:

      10 Dievo įsakymu yra ne “Dievo” o žmogiškos valdžios sukurti. Ir yra paprasti įrodymai pvz: Įsakymas “Švesk sekmadienį” Vadinasi kitas 6 dienas ką veikti????? vergauti gal??? O jug pagal Dievo šviesą turėtume švesti kiekvieną dieną… ne????? Kitas dalykas kas griauna “Dievo įsakymus”, tai šiuolaikinė psichologija, kur yra sakoma, kad nėra skirtumo ar tu sakysi žudyk ar nežudyk, abu žodžiai sukuria tapatį vaizdinį, į kosmusą paleidžia tapačią koduotę, žodelio NE mūsų smegenys nefiksuoja, taip kaip kompiuteryje spalvos yra antraeilis dalykas, bet programa yra programa ir be spalvų. Vadinasi mūsų smegenys Dievo įsakymus užkoduoja ir taip” žudyk, vok, paleistovauk ir t.t….. O vakarų visuomenė yra geras pavyzdys šito efekto, nes čia apstu žudynių, vogimo, paleistuvysčiu………… Taigi Dievo įsakymai yra pats didžiausias pokštas.

  6. Žemaitis:

    Biblija ir bažnyčia yra išgalvotas dalykas, laiko tėkmėja pritaikytas dokumentas, kad būtų lengviau valdyti mases. Pažiūrėkite dokumentiką “Dingęs Jėzaus kapas”. Realybė skiriasi labai stirpiai nuo “krikščioniškos realybės”.

  7. Būti krikščioniu vis tiek geriau, nei būti pagoniu.

    • Žemaitis:

      Ta prasme geriau?? Gal gali paaiškinti kanors?

      • Ne – negaliu. Į šį klausimą, tau gali atsakyti – Bumbuliauskas, o aš – ne.

        • Žemaitis:

          Nes nusišneki žmogau ir net savo minčių negali pagrįsti.

          • Jeigu, jau taip nori, galiu atsakyti. 3 pagrindiniai dalykai dėl kurių krikščioniu būti geriau nei pagoniu:
            1) Krikščionybė yra labai pelninga ir pinigus nešanti ideologija
            2) Krikščionybė( ypač vakarų) neša pažangą ir technologijas( Aš kalbu apie tas šalis, kurios anksti priėmė krikšionybę)( ypač vakarų). Tokios šalys kaip Anglija Prancūzija, Vokietija.
            3) Krikščionybė neša šeimos, tarpusavio santykių, meilės ir pagarbos vienas kitam vertybes.
            Tai tiek.

            • Žemaitis:

              Nusišnekėjai tiesiok. Kiaurai permatau tokius kaip tulengvus tuštučius. Esi stereotipas, neturintis joko gylio ir asmenybės ir kliedi čia tokius svaigalus.

              • Žemaitis:

                O žinai kodėl pagonybė geriau nei krikščionybė? Nes pagonybė yra arčiau šviesos ir tiesos nei supuvusi religija krikščionybė.

                • Vargšas žmogeli, nu ką aš galiu apie tave pasakyti? nu garbink, tu, tuos savo pagoniškus miško stabus ir džiaukis toliau tuo savo gyvenimu, nes tokių kaip, tu, Lietuvoje yra kokie tik 3 ar 5 procentai, jeigu ne mažiau. Lietuva yra krikščioniškas kraštas jau seniai, o jei nepatinka varyk į Afriką ir ten su vietiniais begemotais mušk būgnus, šok aplink laužą klumpakojį ir, apsirengęs tautiniu liaudies kostiumu grok kanklėmis. Europoje pagonims vietos jau seniai nėra.

                  • Žemaitis:

                    O iškasiai nors vieną stabą??? Kažko archeologai neranda baltiškų stabų, o krikščioniškų pilnos pakelės. Čia tau vienam atrodo ir visokie kunigėliai labai norėtų jog Lietuva būtų krikščioniškas kraštas, bet realybėj ne visai taip tėra. Šiandien 3-5 procentai o ryt bus 30-50 dar poryt ir 90proc. Nes bažnyčia nelabai ką duoda žmonėm, negradavusi yra, šviesos ten mažai. Lietuva vaduojasi iš tūkstantmetės priespaudos. Nuo polonizacijos nuo caro nuo sovietinių priespaudų ir baksnojimo su pirštu ką turi daryti ir kas esi.

                    • Taip yra todėl, kad mes prastai pakrikštyti, todėl ir ta krikščionybė pas mus taip vangiai skinasi kelią. Tu palietei polonizacijos temą. Tu, bent žinai, kodėl Lietuvoje apskritai buvo toks reiškinys? Ogi todėl, kad per vėlai krikštijomės, todėl ir sulenkėjimo pasėkmės buvo labai skaudžios ir tai yra pagrindinė priežastis, kodėl krikščionybės populiarumas Lietuvoje smunka. Kodėl pavyzdžiui Lenkija ( jai priimant krikštą) nesuvokietėjo? Ogi todėl, kad Lenkija krikštą priėmė laiku – jau 10 amžiuje, tuo tarpu mes krikštą priėmėm po 400 metų ir Lenkija lyginant su mumis jau buvo daug labiau pažengusi ir kai mes iš jų priėmėm krikštą, mums reikėjo juos pasivyti visose srityse, todėl viskas baigėsi polonizacija, o jeigu krikštą būtume įsisavinę jau Mindaugo laikais( buvo realus šansas) tada gal jokių polonizacijų ar germanizacijų nebūtų buvę, o mes dabar būtume ne kaimo, o miesto tauta, kaip yra su lenkais ar estais. Tai tiek.

                    • Žemaitis:

                      Kliedesys esi gyvenantis savo fantazijose. Tu turi džiauktis jog Lietuva yra kaimo tauta o ne miesto. Bet pas tave veikia atvirkštinė šetono logika.

                    • Žemaitis:

                      Kiek tau metų jeigu ne paslaptis? Tu džiaugiesi šiuolaikiniais miestais kur nulis naturalumo ir tvarumo ir vyrauja vergovė? Ar tu sveiką maistą valgai? ar tave supanti aplinka yra tvari? ar jautiesi laisvas? O kas būtų karo atveju? Ką valgytum? Ką šiandien valgai?

  8. Džiaugtis, kad esam kaimo tauta? Nelabai matau, kur čia džiaugtis. Pažangiose valstybėse viskas eina iš miesto į kaimą, o atsilikusiose valstybėse ( Pvz: Afrikos) viskas eina iš kaimo į miestą. Lygiai tas pats yra ir pas mus. Jeigu norime, kad pas mus viskas eitų iš miesto į kaimą, o ne atvirkščiai – iš kaimo į miestą, kaip yra Lotynų Amerikos ar Afrikos šalyse, turime keisti savo mentalitetą – iš pagoniško į krikščionišką ir tt. Tai tiek.

  9. Bartas:

    O mano kaimynka sakė, kad žydkrikščionybė Europos vystimasi sustabdė 1500 metų.
    Kaimynė yra labai protinga. Va tep.
    Lietuvių Tauta gyvuoja tūkstančius metų ir tik per paskutinius šimtmečius , garbindama mirtį ant kryžiaus , sugebėjo taip susitraukti, taip nususti. Kas paaiškins ir pabaigos nesimato. Ar ne dėl to, kad; “aš kaltas, kaltas, aš kaltas …”

    • Žemaitis:

      taigi po krikščionybės atėjimo pradėjo lietuviai gimti iš nuodėmės

            • Tvankstas:

              Lietuvai priimta krikščionybė atnešė pragaištį per 630 metų.
              Vien per šimtmetį sumažėjo pusiau ir plotu, ir gyventojais lietuviais.
              Ir tai tęsis iki paskutiniųjų lietuvių ? Kiek dar ilgai ?

              • Pirma, nekorektiška sakyti, kad dėl visų Lietuvos nelaimių kalta krikščionybė, kurią priėmėm prieš 630 metų. Kad krikščionybė atnešė į Lietuvą polonizaciją, tai dėlto kalti yra mūsų protėviai, kurie per vėlai įvedė Lietuvoje krikščionybę – jei būtume krikštą įsisavinę jau Mindaugo laikais( buvo realus šansas) tai nebūtų buvę tokių nutautėjimo nuostolių. Antra , teigti, kad dėl mažėjančio ploto Lietuva buvo silpnesnė – aš su tuo nesutinku. Reikia žiūrėti ne į kiekybę, bet į kokybę. Duosiu tau mažą pavyzdį – šalia Lietuvos Vytauto laikais buvo toks nykštukinis vokiečių ordinas? Kodėl ta didžiulė Lietuva turėjo nuo jo gintis, kai jis mus puolė ir mes prieš tą nykštukinę valstybę vos atsilaikėm..? Man pavyzdžiui 16 amžiaus Lietuva yra kur kas aukštesnės kokybės visuomenė ir valstybė, nei Vytauto laikais, nes jeigu Vytauto laikais Maskva būtų buvusi tokia kaip Ivano Rūščiojo laikais tai Lietuva tikrai būtų buvusi suvalgyta. Reikia kiekvieną laikotarpį vertinti skirtingai, o ne idealizuoti kažkokį vieną istorijos epizodą ir sakyti visiems, kad mes buvom tokie galingi, kad visus jus nušluosim. Taip tikrai nėra. Kiekviena epocha yra skirtinga, yra ir pralaimėjimų ir pergalių, valdovai gal ne visi talentingi, bet dėlto sakyti, kad mūsų valstybės plotas mažėja ir dabar man ta istorija jau neįdomi, o valstybė dėl mažėjančio ploto – silpsta, yra neteisinga. Visko istorijoje pasitaiko. Tai tiek.

                • LosAngeles:

                  Tamsta graziai surasete apie Maskva beigi vokieciu ordina bet nepaminejote svarbaus faktoriaus: lesu. is kur jie gaudavo lesas? Lietuvai reikejo verstis savo geru, kai tuo tarpu ordinas zinome kieno struktura buvo ir kam atstovavo. taigi lesu uztektinai, ir ci ane dydis esme. dydis svarbu butu jei viskas butu vykdoma is savo lesu ir zmogiskuju resursu. Ordinas savo veikla vykde tikrai ne tik savo ‘mazutelio’ zmogiskais resursais, plauke ‘veikejai’ pasiplesti galimybe uzuode is visur… maskva? paziurekite kada ir po kokio ivykio iskilo maskva? iki tol buvo siaip, kaimynas kaip kaimynas, ir staiga… velgi atsirado galimybes, ir tos galimybes velgi ‘is sono’

                • LosAngeles:

                  bet koku atveju galima pasakyti viena: tapatinti civilizacija su krikscionybe ir laikyti ikikrikscioniska Lietuva ‘atsilikusia ir tamsia’ tikrai neatitinka tikroves. tai klaida, kuria sekmingai ne vienas simtmetis ‘kazkas’ (nerodysim pirstais 🙂 ) bando prakisti

                • Tvankstas:

                  Mes matome musulmonus su kokia panieka šiandien Europoje jie niekina vietinius krikščionis – netikėlius (gavūr, kafir), jų gyvenimo būdą, elgseną, tikėjimą, patys elgdamiesi lyg Vokietijos ar Nyderlandų šeimininkai, tai taip ir lietuviai buvo krikštijami nuo 1387 m., raunant iš žmonių kalbą, papročius, ir šiandien dar tai išlikę Lenkijos imperialistiniuose planuose Lietuvai – polonizuoti tuteišius ir vėliau lietuvius, išrauti lietuvišką Lietuvą nuo Žemės paviršiaus.
                  Kuo praeityje ir šiandien skiriasi lenkai polonizuotojai Lietuvoje nuo šiandienos musulmonų islamizuotojų Vakarų Europoje ?

                • Kęstutis:

                  … tuometinis kryžiuočių ordinas tai karinė bazė atkuriamos šventosios Romos imperijos, o vyriausiasis karo vadas – popiežius. Taip kaip dabar “kaliningradas”. Popiežius skelbdavo kryžiaus žygius prieš Lietuvą ir kviesdavo visą krikščionišką Europą į žygius. Net iš kalėjimų paleisdavo ir visas nuodėmes atleisdavo nusikaltusiems riteriams jei jie tik sutikdavo dalyvauti kryžiaus žygiuose. Su tuometinę ES kariavo Lietuva ir labai neblogai laikėsi… Jei tikrai Mindaugas nebūtų atsimetęs nuo krikščionybės, niekas tokios Lietuvos, Latvijos ar Estijos nežinotų. Būtų kokie nors istorijoje išlikę indogermanai, o lietuviai ir latviai būtų vadinami senieji protogermanai ar kas nors panašiai ir tai nebūtų visiška netiesa… Net ir tai, kad Vilnių kaip Lietuvišką parapiją Vatikanas pripažino tik 1993 metai parodo, kad nėra palikta vietos Lietuvai krikščioniškajame pasaulyje… O šiaip tai krikščionybė sunki liga kuri sukelia sunkius proto negalavimus, atima galimybę žmogui blaiviai mąstyt, gerai tik, kad pagydoma… deja labai sunkiai….

                  • Vytauto laikais Lietuva galėjo plėstis visur, nes mūsų kaimynai buvo silpni, tuo tarpu Aleksandro laikais jau kaimynai( ypač Maskva) buvo stipresni už mus. Šiaip dėl visų Lietuvos nelaimių yra kalti – turkai. Paaiškinsiu- kodėl. 1444 metais lapkričio mėnesį Varnos mūšyje žuvo Lenkijos ir Vengrijos karalius Jogailos sūnus Vladislovas, o jo brolis Kazimieras valdė Lietuvą atskirai nuo Lenkijos ir galėjo rūpintis Maskvos reikalais, bet kai Vladislovas prie Varnos žuvo, Kazimieras turėjo išvykti į Lenkiją tapti Lenkijos karalium ir tai yra didžiausi bėda Lietuva neteko atskiro valdovo, ir atsirado palankios galimybės iškilti Maskvai, nes rytų politikos reikalai buvo apleisti, nes Lietuva neturėdama atskiro valdovo , negalėjo nieko padaryti. Taigi, kaip matote dėl visų Lietuvos nelaimių yra kalta Turkija. Kalbant apie vokiečių ordiną, jūs sakot, kad jis buvo labai galingas, dėl to, kad rėmė jį visa Europa ir taip toliau, bet jūs pamirštat pasakyti vieną dalyką – vokiečių ordino riteriai buvo paskutiniai slunkiai lyginant su kokia Aukso orda, ir tai Lietuva vos susitvarkė su ordinu, o su Aukso orda viskas klostėsi,kur kas sunkiau, kaip ir su turkais. Tai tiek.

    • Gustavas.:

      Kažkaip veniškai viskas sutampa. Sovietai kaip įgalėdami kovojo prieš krikščionybę o dabar jų veiklą perėmė taip save vadinantys pagonis.Tikrai nesuklysiu sakydamas, kad dauguma jų buvę spaliukai,pionieriai, komjaunuoliai,komunistai ir kgbistai. Na kaip dabar supriešint Europos vienybę. Vienas iš būdų tai per tikėjimą. Tikrai tikiu, kad nei vieno iš komentatorių tikrai tikinčio pagonybe ar krikščionybe nėra.Visi malą šūdą .Kodėl karts nuo karto iš lenda tokie straipsniai. Gal G.Burn ei ka turėtum ką pasakyti.

      • Kęstutis:

        … jei jau taip rūpiniesi Europos vienybe, tai pats laikas mestis tau prie islamo, šiuo metu jau kas antras naujai gimstančio vaiko vardas europos senbuvėse – musulmoniškas… klynais arabės nugalės (nugalėjo) EU… visiškai be reikalo tie islamistai sprogdina ir sunkvežimiais laksto – tik didina nepasitenkinimą islamu ir atitoliną EU islamizaciją… pas pati kažkoks nesveikas poreikis rūpintis sąjungom, o ne savo šalimi… ir iš kokių laikų tai atkeliavo?…

        • Gustavas.:

          Iš prieškario, kai Lietuva skelbėsi neutrali šalis. Gal bendromis jėgomis dar galėtume islamizacijai užkirsti kelią. Pavieniui mus išlukštens kaip saulėgrąžas, jei ne rusas tai lenkas. O kaip pasirūpinti savo šalimi ,kai mirtingumas,gimstamumas,išvykimas – vien minusai. Dabartynė sistėma šitam užkirsti kelio nesugeba.Tad savo šalimi rūpinuosi kaip mirštančiu ligoniu. Renku šiukšles, tvarkau aplinką,neperku kontrabandinių cigarečių,nerūkau,negeriu, vaikai ir anūkai gyvena Lietuvoje. 1988-ųjų rajono sąjūdžio dalyvis,nuo 1991m. kariuomenės, pasienio kūrėjas Atkūriau raj.šaulių sąj . O kaip Tamsta rūpinies savo šalimi. Gal kartu bus lengviau. Šypt.

          • Kęstutis:

            Na aš tai nuo vaikystės nestojau į pionierius ir komjaunuolius, per 1987 metų LLL mitingą prie A.Mickevičiaus paminklo stovėjau nuo kalbėtojų per ištiestos rankos atstumą. Rugsėjo 28 dienos mitinge, taip vadinamajame “bananų baliuje” šiek tiek pasimetusiam Terleckui pasiūliau pradėti mitingą parkelyje, nes Katedros aikštė buvo apsupta milicijos… visa kita labai panašu, tik Šaulių kuopos atkūrėjas ir vadas buvo mano tėvas… Tais laikais nusprendžiau tapti tikru krikščioniu, nes kaip kitaip, tada atrodė, kad krikščionybė ir lietuvybė tai vienas kitą palaikantys judėjimai… va kaip pradėjau gilintis į krikščionybę ir pradėjo aiškėti kur “šuo pakastas” iš kur blogas kvapas dvelkią… Su tėvu gerai sutardavom, vis pasikalbėdavom ir šiuo klausimu, nes tėvas seno kirpimo žmogus buvo tiesiog užprogramuotas nuo kūdikystės krikščioniškais kerais. Galų gale pasiūliau tėvui aplankyti Jorę, susipažinti su Senuoju Tikėjimu ne iš nuogirdų, tiesiogiai… Na taip, pripažino tėvas, viskas tvarkoje su Senuoju Tikėjimu, tikrai jis nepakenks, padės Lietuvai, galų gale pripažino tėvas… Tikiuosi mano tėvas dabar po mirties nukeliavo ne pas žydus kaip durna avelė, bet pas savo Protėvius Lietuvius kurie neišsigando nei kryžiaus, nei velnio, nei kitų išsigimėlių…

            • Žemaitis:

              Gustavas jau nebežino kokio šiaudo griebtis prieš pagonis tai jau su rusais riša, propaganda kuria. Gustavai ar nenudžiūs tau liežuvis?

              • Gustavas.:

                Ne. Nes klaviatūrą ne su liežuviu spaudau. Nors skelbiesi pagonimi, bet tas paklausimas jau toks krikščioniškas, kad jezau, jezau.. Labai jus vyriukai daug man atskleidėt istorinių filosofinių dalykų, palietėt visą tūkstantmetį t.y. pagonybės pabaigos krikščionybės pradžios laikotarpį, daug prigvildenot būtų jeigu būtų .DABARTINEI LIETUVAI TAI NEATUOALU.Tik klausimas kas kartas nuo karto tą klausimą iškelia. .Žiūrėti reikėtu nuo lietuvių kaip tautos raidos, carinės Rusijos okupacijos, Lenkijos tikslų ir jos bažnyčios siekių, tarpukario Lietuvos ir bažnyčios veiklos, sovietų okupacijos tikslų ir dabartinęs Lietuvos išlikimo.Tad priminsiu gerb. žemaičiui, kad per visą šį laikotarpį dėl Lietuvos išlikimo ir 1918 m. savanoriai ir pokario partizanai kovojo ir žuvo su kryželiu ant krutinės ir prašydami Dievo palaimos lupose.Neteko girdėti, kad koks tai lietuvių pagonių būrys būtų kovojęs.Kodėl sovietmetį taip aršiai buvo puolami tikintis, žudomi kunigai, bet ne vieno pagonio. Kodėl pasitraukus sovietams atsirado ši problema.Kas ją skatina.Nepaslaptis , kad čečėnai į Europą gabena musulmoniškų kraštų gyventojus. Nepaslaptis, kad Putinas asmeniškai globoja rusams prisišykusi Kadirovą. Neseniai Putinas vyko į Vengriją pas bičą o po savaitės vengrų vyskupas šoka ant ragų papai. Bus ir daugiau. Atsitiktinumas, žemaiti. Ne. Mums kremlius skyrė skaldyti EU pagonišku klausimu.
                Tad, žemaiti, kai mes rodos, kad einame į parduotuvę pirkti valgyti, ištikrųju mes prikišame nepamatuotai daug pinigų jų savininkams. Tad mes vaidindami pagonis nesusimaste atliekame kremliaus užmačias.

                • Kemblys:

                  Gustavai, gal žinai kiek katalikų kunigų Vatikanas pasmerkė už bendradarbiavimą su KGB, kai Lietuva tapo nepriklausoma nuo tsrs? Kad kunigus žudė, persekiojo, vežė į Sibirą, tai skalambijo visais varpais, bet negirdėjau kas nutiko sutikusiems bendradarbiauti. Gal tu girdėjai?

                  • Gustavas.:

                    Žinau, kad Kemblys nuėjęs į bulvių lauką ir iš daugumos radęs keliolika supuvusių bulvių, numetė kastuvą ir perėjo namo. Vaikai liko alkani. Ir dar žinau, kad vokiečiams pamušus Dariaus ir Girėno lėktuvą, šie krisdami prisišiko, bet nuo to netapo mums mažiau didvyriais.
                    Kembly, jeigu ką, Vatikanas ir popiežius labai,labai daug prisidėjo prie Lietuvos Nepriklausomybės.
                    O kas galėjo nutikt bendradarbiavusiems. Paklausk teologų Kęsto ir žemaičio.Kas paklydusioms avelėms būna.

            • Žemaitis:

              Kęstai, įdomu skaityti tave, įdomu būtų ir susipažinti gal kada.

  10. Žemyna:

    Delfyje K. Jovaišas su savuoju opusu
    „Lenkas atėmė Vilnių, rusas atidavė. Kas tavo draugas, lietuvi?”
    prašyte prašosi mūsų dėmesio:
    delfi.lt/news/ringas/lit/k-jovaisas-lenkas-ateme-vilniu-rusas-atidave-kas-tavo-draugas-lietuvi.d?id=75675997
    Susimylėkime, nepalikime nabago vieno !

    • Kemblys:

      Kokie dar draugai? Santykiai kaip su kaimynais ir tiek. Dabar Lietuvos ir Lenkijos kariuomenes jungia NATO, tad nereikia JOKIŲ santykių aiškinimosi tarpusavyje. Manau, Jovaišo straipsnio tikslas priminti apie buvusius Lietuvos ir Lenkijos nesutarimus. Kam tai naudinga?

  11. Žemyna:

    O ar dabar žiūri kas nors „Nacionalinę ekspediciją”?
    Per etninės lietuvių žemes keliauja LRT NE

  12. Kęstutis:

    Gustavui… Kemblys priminė man jaunystės atsiminimą.. Apie 1982 metus mano kambariokas buvo vargonininko sūnus. Kai aš tai išsiaiškinau, aš jam labai pagarbiai pasakiau – pasisekė tau, su tokiais žmonėmis bendrauji (taip tada atrodė), turėjau omeny kunigus… Ką ten žmonės du trečdaliai pedarastai, vienas trečdalis kgbistai ir tik vienas kitas įdėjinis, – atsakė jis man… Dabar apie partizanus, čia krikščionims paskutinis šiaudas, bet deja deja… Pradėkime nuo partizanų apygardų ir partizanų rinktinių pavadinimų…Jūros sritis (iki 1948 – Vakarų Lietuvos sritis) Kęstučio apygarda: Birutės rinktinė, Butigeidžio rinktinė, Vaidoto rinktinė Prisikėlimo apygarda: Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinė, Lietuvos Žalioji rinktinė, Povilo Lukšio rinktinė Žemaičių apygarda: Alkos rinktinė, Kardo rinktinė, Šatrijos rinktinė, Vytenio rinktinė Kalnų sritis (iki 1948 – Šiaurės Rytų Lietuvos sritis). Algimanto apygarda: Šarūno rinktinė (kupiškėnų), Kunigaikščio Margirio rinktinė, Žaliosios (girios) rinktinė, Dariaus ir Girėno apygarda (nepriklausė jokiai Lietuvos partizanų sričiai). Didžiosios Kovos apygarda; A rinktinė, B rinktinė Vyčio apygarda: Briedžio rinktinė, Krikštaponio rinktinė, Vytauto apygarda, Šarūno–Liūto rinktinė, Alaušo partizanų būrys, Lokio rinktinė, Tigro rinktinė Nemuno sritis (iki 1948 – Pietų Lietuvos sritis). Dainavos apygarda. Iš pradžių ją sudarė trys, 1946 m. – dvi, nuo 1947 m. birželio vėl trys rinktinės (Dzūkų rinktinė, Partizano Kazimieraičio rinktinė, Šarūno rinktinė. Tauro apygarda: Birutės rinktinė, Geležinio Vilko rinktinė, Kęstučio rinktinė, Perkūno rinktinė, Seinų rinktinė, Vytauto rinktinė, Stirnos−Žalgirio rinktinė. Ir kiek čia tų pavadinimų susietų krikščionybe? Na Kazimieraičio… Ypač “krikščioniškai” skamba Perkūno, Margirio, Birutės, Žvelgaičio, Alkos, Kęstučio… Nemėgo partizanai krikščionybės, o ypač kunigų, nes jų tarpe labai daug užverbuotų buvo. Apie partizanų krikščioniškumą bažnyčia paskleidė gandus, o Gustavas ir tiki? Ar tikintis krikščionis gali savo partizanų rinktinę pavadinti Perkūno, Alkos, Žvelgaičio, Kęstučio ir kitais krikščionybės priešų vardais??? Ir visi krikščionys skaito ir mato pavadinimus, bet kaip nedaeina taip nedaeina… Ar ne sakiau, jog krikščionybė sunkus proto sutrikimas, o tiksliau juodoji magija tiesiogine prasme, kuri atima iš žmogaus galimybę blaiviai mąstyt… Tikėjimas, jei jis Tikras, žmogų turi pakylėti, o krikščionybė – ant kelių (verge) durna avelė, keliais aplink bažnyčia… Kai mane vaiką už ausų tempė į bažnyčią aš gerai atsimenu, kad krikščionybės esmių esmė buvo – dievobaimingumas. Dievas viską mato, jis nubaus tave… Tik kai krišnaistai atsirado Lietuvoje, bažnyčia pakeitė “plokštelę” – dievas pasidarė – meilė… Ilgai galvojau, domėjausi kol supratau, jog krikščionybės ir Lietuvos siekiai sutapo tik sovietmečiu – išsivadavimas ir iš kart po nepriklausomybės išsiskyrė… Jei tikrai norim, kad Lietuva išliktų, tikėjimas turi būti lietuviškas. Lietuviui nieko negali būti šventesnio už Lietuvos žemę, jos protėvius, jos palikimą… Jeruzalė, Vatikanas, Meka, Bangaloras, Tibetas… Na man asmeniškai tik įdomu ir nieko švento… Jei žmogus tiki, kad šventa žemė Izraelis, Jeruzalė, Vatikanas ir t.t., na tada jaunam žmogui ir kyla minčių – jei šventa žemė kažkur ne Lietuvoje, o dar kažkur ir atlyginimas didesnis, tai ko čia man sėdėt? Mano manymu krikščionybė kuri 600 metų naikino ikikrikščioniškąjį palikimą, niekino mūsų protėvius labai daug prisidėjo prie šiandieninės”išsivaikščiojančios Lietuvos”… Ir dar vienas vaikystės atsiminimas… Kai mus vaikus nuvedė į bažnyčią per atlaidus, mano jauniausiai seseriai tai buvo pirmas kartas. Kai tik ji pamatė nukryžiuotąjį prie įėjimo durų klykdama išlėkė – lavonas, teti ten lavonas kabo… Va taip Gustavai, o dabar testas. Įsivaizduokime, kad mokslininkai suranda neginčijamus įrodymus, jog Kristų vis tik pakorė, o ne nukryžiavo ir Vatikanas su tuo sutinka, nusprendžia visur vietoje kryžių statyti kartuves su pakaruokliu kabančiu ant virvės… Ar ne kvailai atrodys Gustavai tada? Jei kvailai, tada dar yra galimybė išsivaduoti iš tos juodosios magijos. Jei tik jausis noras ir toliau ginti “šventą” žmonių kankinimo ir žudymo įrankį kryžių, žydų tikėjimą, kuriuo jie ir patys netiki, tada vadinasi krikščioniški maumai jau baigia sugraužti paskutinius sveiko proto likučius…

    • Žemaitis:

      Kęstuti, esi matęs dokumentiką “dingęs Jėzaus kapas”? Archeologai, mokslininkai faktiškai juoda ant balto įrodė jog rado Jėzaus šeimos kapą, urnos su vardais, paimti DNR ir kiti atlikti tyrimai, Šiandien faktiškai yra įrodyta jog Jėzus turėjo sūnų, o Marija Magdalenietė buvo jo žmona. Visgi…. Bažnyčia, Vatikanas… to nepripažysta… O kaip gi ikitaip jeigu tai keičia viską iš esmės. O taip ir gyvena Vatikanas iliuzijoje ir mele. Kitas dalykas, kiek aš pats jau išstudijavau ir domėjausi tai Lietuvoje ypač Žemaitijoje katalikybė iki pat 20 amžiaus buvo labai silpna ir pagonybė dar visur čia alsavo.. Niekas to nepripažins.. bet ištikrūju būtų galima sakyti katalikybė į Lietuvą atėjo tik 20 amžiuje, visų pirma su pasauliniais karais ir antra su sovietmečiu… Perdaug nesigilinsiu, bet iki 20 amžiaus bažnyčia čia daugiausia buvo lenkų statyta, bajorų, bet eiliniam žmogui tai buvo pezalas, net šiandien kaimuose Žemaitijoje bažnyčia dažnai yra kažkoks pašaipos objektas. Tačiau matomai karo akivaizdoje žmonės vertėsi, išgastis darė savo, vertė ieškoti, nusilenkti prieš viską, ieškoti sielos ramybės užuovėjos ir tada visokios religijos atsigauna labiausiai.. Kodėl partizanų buriai daugiausia turėjo su pagonybe rišamus vardus, matyt jie buvo drasiausi ir tiesos akivaizdoje, tie kurie nesiklaupė prieš nieka. Sovietmečiu katalikybė tapo įrankis maištauti, kuo labiau sovietai draudė bažnyčia tuo labiau lietuviai maištavo ir netgi kryžiaus kalno įstorija tai įrodo, sovietmečiu katalikybė tapo nauja užuovėja, viltis ir pasipriešinimo simbolis. O kas šiandien…? visi lietuviai krikštijasi, laidojasi, tuokiasi bažnyčioje, bet iš jų 90proc nežino kodėl ir daro tai dėl akių, ką giminės pasakys, retas atsiranda drasus, toks kaip tu kaip vienetai tų, kurie ieško teisybės ir šviesos. Ką katalikybė gali duoti lietuviui? Tam kuris yra gamtos nuliuliuotas..? Kliedesius duoda, Lietuvis geriau tiesa žino ir už stabaknyge biblija ir už bažnyčia, nes jis žino, kad gamta yra viskas, o bažnyčia to nežino, priešingai teigia. Na ir t.t.

    • Gustavas.:

      O jei Tamstos jauniausią sesutę būtų nuvede ant kalno ir ji būtų pamačiusi naktį šokančius velnius , raganas ir pamautą kruviną ožio galvą ant pagalio, gal būtų kritusi iškart negyva . Kas žino. Tad, jei dar gali, baik kvailioti. Netikrinau ar tu visas apygardas,rinktines, būrius išvardinai, tik vieno noriu paklaus, ar teko gyvai bendrauti su partizanais,ryšininkais,rėmėjais. Ar teko atstatyt partizanų bunkerius. Na liūdnoka skaityti tavo komentarą. Rašai, kad ilgai galvojai kol supratai, kad krikščionybės ir Lietuvos siekiai sutapo tik sovietmečiu, bet toliau nesupratai, kad buvę sovietai suprato, kad pagonybė yra sugrįžimas atgal pas juos. Rašai, kad lietuviui nieko negali būti šventesnio už Lietuvos žemę Tad paaiškink, kai Lietuva taps pagoniška, atsimes nuo Vatikano ,tuo užsitraukdama jo rūstybę kas bus su rytų Lietuva kuri remiama finansiškai krikščioniškos Lenkijos nepanorės būti pagoniška. Gal turi atominę bomba apsigint o gal kaip pilėnai nusižudysim. Jei Europa būtų pagoniška o tamsta propaguotum krikščionybę, aš bučiau už pagonybę.Suprask, kad religija yra tik įrankis politikų rankose.Šiuo metu pagonio korta iš kremliaus rankų.

      • Kemblys:

        Gustavas.:
        ,,Šiuo metu pagonio korta iš kremliaus rankų.” – ŠIUO METU.

        Pagonybė sugrįš per kelis dešimtmečius. Sugrįš ir į rytų Lietuvą, ir į tavo tą Lenkiją. Vatikanas supuvo iš vidaus. Paleistuvystės, vaikų tvirkinimas, gobšumas ir t.t.rodo, kad kunigai patys netiki į Dievą.

        • Gustavas Kembliui.:

          Nesikabinėk. Daug kas suprato. Bet tau paaiškinsiu atskirai .Kremlius skaldydamas Europą Lietuvai numatė pagonišką scenarijų. O ką daugiau galėtu. Ir čia atsiranda iškart garbintojų. Gal tapus pagonimi nebeskaudės nugaros, sanarių, prostatos.Jei vienakart suprastum, kad religijos yra politikų, priešiškų valstyių norinčiu destabilizuoti padėtį žaidimas .Bet kur tau. Nebuvo tikrų krikščionių, nebus ir tikrų pagonių. Bet manipuliacijos jais bus. Tas pats bus ir su pagoniu šventaisiais bus iškripusių, dulkins vaidilutes,valgis skaniau irt.t.Bet dar ne ŠIUO METU.

          • Kemblys:

            Gustavas.:
            ,,dulkins vaidilutes, Gal tapus pagonimi nebeskaudės nugaros, sanarių, prostatos, Ir dar žinau, kad vokiečiams pamušus Dariaus ir Girėno lėktuvą, šie krisdami prisišiko, pamautą kruviną ožio galvą ant pagalio, vengrų vyskupas šoka ant ragų papai, Visi malą šūdą .”

            Savimi purvini ‘alką’? Ne tu pirmas, ne tu paskutinis – matėm tokių…

            • Gustavas Kembliui.:

              Gal. Gal tie kurie sovietmečiu buvo saugumo persekiojami, tardomi o 1991 su ginklu rankose gynė Lietuvą, savimi ir purvina ‘alką’ tau geriau žinoti. Matomai esi didesnis didvyris ir gali tą sau leisti.Bet pasaulinėje politikoje esi tik ožio galva pamauta ant pagalio.

      • Kęstutis:

        … pirmas sakinys remiasi šaltiniu kurio pavadinimas – “viena boba prie božnycios pasakė”… Tikrai surašiau visas apygardas ir rinktines, rašau tą patį jau kažkelintą kartą ir nei karto neišgirdau jokio doro paaiškinimo iš krikščionių – kodėl partizanų Vadai vardus savo rinktinėms rinkosi beveik išskirtinai pagoniškus? Todėl, kad partizanų Vadai buvo išsilavinę žmonės, žinojo istoriją, o elgtis teko strategiškai, šlietis ir prie Vatikano, o eiliniai partizanai, ryšininkai su didžiausia pagarba jiems, buvo tik eiliniai dori kaimiečiai be išsilavinimo, dažniausiai… Aišku sunku pačiam prisipažinti, kad didžioji gyvenimo dalis paaukota krikščioniškiems maumams, ožiams ir gaidžiams iš Vatikano, tenka ginti “munduro garbę” strategijomis, bet tada jau kaip ir sakiau, islamas “strategiškiau”… Bet gal vis tik remtis geriau šviesa ir tiesa, kam save apgaudinėt? Kam trypti protėvių šventai gintą žemę, garbinant svetimus dievus ir tai vadinti – “strategija”? Sovietmetį komunistai irgi “strategavo”… ir Gustavai nepergyvenk, neįsivaizduoju ar įmanomas toks laikmetis, kada Lietuva bus išskirtinai pagoniška, bet pagarbą ikikrikščioniškajam Lietuvos palikimui susigrąžinti galima ir greitu laiku… ir Šviesa ir Tiesa mus žingsnius te lydi…

        • Gustavas Kembliui.:

          Lietuvos partizano priesaika.
          Aš prisiekiu Visagalio Dievo akivaizdoje vardan kritusių brolių už Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę……
          Lietuvos šaulio priesaika
          ………. .Te padeda man Dievas.
          Tarpukariu Lietuvos karininkai ir kariai savanoriškai ir pagal nurodimą ėjo ir buvo vedami į bažnyčią. Tad iš kur tie išilavine vadai sulinde į bunkerius staiga patapo tvirtais pagonimis . Karta klausiau ,jau ata žaliosios partizano Tamulionio Juozo,kas lėmė pavadinimus. Tepasakė: kas mandresnį sugalvojo tam ir pritarėm. Gi nepasivadinsi Kutuzovu. Matydamas jo atkurtam bukerėlije rožančių, kryželį, maldynėlį paklausiau ar tykėjot. Sako: kai tamstai taps šik… rugštu imsi tikėt ir tu. Ne vyniojo žodžių į vatą. Į bažnyčią nueidavau sovietmety ir tik paklausyt vargonų muzikos ir munduro garbės niekada su tikėjimu nesiejau.Rašai teko elgtis strategiškai, šlietis prie Vatikano. Gaila, kad šiandiena užmirštam strategiją.

          • Gustavas.:

            Tai buvo komentaras Kęstučiui.

            • Kovaitis:

              Tai Lietuviai tykėt pradėjo katalykybę kai sikn… rugstu pasidare?? Kitas dalykas žodis Dievas nėra krikšioniįkas jeigu nežinai tamstele

              • Gustavas.:

                Ar aš rašiau,kad žodis Dievas yra krikščioniškas. Aš rašiau ir manau, kad Lietuvos partizanai duodami priesaiką ir laikydami rankoje rožančių, maldaknygę, kryžių ir sakydami; te padeda Dievas , omenyje turi krikščionišką . Jei rankoje laikytu ožio galvą tai aš manyčiau, kad prisiekia pagonių Dievams.
                O kad mūsų kunigaikščiai pamate, kad neatsilaikys su savo silpnėjančia pagonybe prieš stiprėjančią krikščionybe, taip manydami išsaugot besikuriančią valstybę, persimetė i krikščionybę. Tad posakis, kad šiknoj pasidarė rūgštu- tinka.Tai įrodo, kad religija yra politika.

            • Kovaitis:

              O šeip gustavai pasigydyk, nes gali tau tekti atsakyti už tokį pagonių šmeištą, fantazoriau kliedesį tu.

              • Žemaitis:

                Gustavai, rašai: “Jei Europa būtų pagoniška o tamsta propaguotum krikščionybę, aš bučiau už pagonybę.Suprask, kad religija yra tik įrankis politikų rankose.” Apie ką tu kalbi, ateini čia ir aiškini savo politizmus, žmonėm s tai yra tikėjimas, Dievas o tau politika. Ar tu pats pažįsti Dievą? Tu kaltini pagonis politikavimu, o pats prisipažinai jog tau religija yra politika ir persimestum į pagonybę jeigu situacija būtų kitokia. Tai vadinasi tu sovietmečiu buvai ateistas, o jeigu Lietuvą okupuotų indėnai tu taptum pagonium. Su kokiu menkysta mes čia “diskutuojam”? Gal tu varykis iš čia ir kuo greičiau, nekūręs intrigų ir propagandso, skaldai ir kiršini tautą, skleidi melus.. Gal reikės pasidomėti kas toks esi. Visiškas idiotas.

              • Gustavas.:

                Iš kur čia toks pupų dėdė atsirado?

                • Žemaitis:

                  o kieno tu trolis? o gal tu ruskių trolis, idiote. Užblokuot tokius propagandistus kaip tu kurie ant savo tautos šūdus pila.

                • Kęstutis:

                  Jei paklausčiau, bet ko – ar gali žmogus besiskelbiąs strategu, ką nors doro pasakyti tuo klausimu, jei jis net savo šalies praeities nežino???… klausimas aišku į tyrus, atsakymas aiškus… Visai neseniai buvo tokia kalba, pažįstama pradėjo piktintis – kokie dabar prasti kunigai, matyt tik iš pašaukimo gali žmogus būti kunigu… Atsakiau, kad tik visiškas glušius arba sukčius “profesionalas” gali būti kunigu, o tų kunigų pasekėjai ir gerbėjai dar pakopa žemiau…

                  • Gustavas.:

                    Maniau protingesnis, bet klydau.Na sekmės. Melskis ant kalno,čirpink kankles žiūrėdamas į ožio barzdą. Dabar blogi orai, žiu nepaslysk nuo kalno su savo pažįstama vaidilute, kuri piktinosi kunigais, nes ana slysdama gali prisivaryt pilnas šakes molio.
                    Norėjosi rimtai parašyt, bet su gaidžiu trenktais …..

              • Gustavas.:

                Kovaiti, o kiek eurų rusų ar lenkų troliai gauna, gal ir aš už tokią sumą pasigydyčiau. Gal rimtai teks atsakyti už ligonių šmeižtą.

                • Žemaitis:

                  Gustavsonai tikrai vertėtų tau pasigydyti, bažnyčioj per ausis skystisišvarvėjo tau, tai jau kimbi į atlapus visiems purvu drabstaitisi. Mna įdomu.. Sakiai Kremlius pabalčiui numatė pagonišką scenarijų… Kur tokia info radai prašom pasidalinti? Aš tai žinau jog Putinas įžengęs į Ukraina pasakė jog eina ginti krikščioniškų vertybių, tai nuskambėjo visur. Putinas glaudžiai draugauja su Rusų stačiatikiais kunigais. Tu sakai numatė mums pagoniška scenarijų bet tu stipriai klysti žmogau. Putinui nereikia, kad pabalty stiprėtų žmonės ir kultūra, kad tautiškumas stiprėtų.. jam reikia, kad tautų čia neliktų jokių, kad visi emigruotų, kad kuo daugiau arabų privažiuotų ir pabaltys taptų nutautėjęs, tada rusams įžengti čia vieni juokai, o prikelta baltų šlovė ir kultūtra Putinui netinka, katalikiška kultūra jam patinka labiausiai nes ji tik padeda nutautėti lietuviams, padeda įsilieti į Europa ir išnykti. O ko daugiau jiems reikia jeigu ne lietuvių, latvių, estų išnykimo. Gustavsonai, gydik savo maukaulę. Apakai.

  13. Kęstutis:

    …džiaugiuosi už tave, kad pavyko pačiam išlįst iš tamsos į šviesą, iš priplėkusios bažnyčios į gryną orą, į gamtą pas savus… Man atsikračius krikščionybės ir gyvenimas pagerėjo, reikalai klostosi visai kitaip – geriau, tiesiog džiaugiuosi, jog gyvenu… Aišku čia nėra tiesioginio nuopelno tikėjimo ar netikėjimo, tiesa kur kas paprastesnė – jei nori gerai gyventi, nustok daryt kvailystes ir nesąmones, o tikėjimas visom krikščioniškom nesąmonėm kvailysčių kvailystė, tada ir gyvenimas tampa besitęsiančia kvailyste nuo krikšto iki paskutinio patepimo…net neverta kalbėt ir gaišti laiką… Nemačiau “dingęs Jėzaus kapas” (nelabai man tai rūpi), esu matęs kitą, apie tai, jog Kristus, kai dingo iš Izraelio nuo 14 iki 28 metų, buvo išvykęs į Tibetą mokytis, rado vienuolyną, įrašus, metai sutampa. Iki pat 356 metų krikščionybė pripažino persikūnijimą (reinkarnaciją), tik tais metais Konstantinopolyje vyskupų konferencija nusprendė – žmogus gyveną vieną kartą… Na žinoma, jei žmogus gyveną daug gyvenimu, jis pats savo likimo kalvis, jam tada nereikia jokių tarpininkų tarp Dievo, jis pats sąmoningai tobulės, sieks aukštesnio dvasinio lygio, juokingos jam tada kažkokios pirminės nuodėmės ar tų pačių būtų-nebūtų nuodėmių atleidimai… Iš tikrųjų krikščionybė įsitvirtino Lietuvoje tik prie Smetonos. Pirmoji parapija Lietuvoje įkurta tik prieš 200 metų, lietuviams tai buvo “polska viara” ir ponų išsidirbinėjimai (Bumblausko pastebėjimai, kuris tikrai prokrikščioniškas ir prolenkiškas). Dar XX a. pradžioje daug kur Lietuvoje laidojo pagoniškai, išliko tik Nidos kapinaitės ir tik dėl reformatorių, o jei būtų Neringoje buvę katalikai, viskas būtų su smėliu sulyginta, taip kaip dabar islamistai siaučia naikindami žmonijos paveldą. Dabartiniai islamistai – tuometiniai krikščionys ir už ką juos čia gerbt???…

  14. Dalia:

    Gal jautiesi geresnis, kai kažka apdergi ? Be krikščionybės, mes neturėtume lietuviškos tapatybės. Tu dabar išniekinai tikrus lietuvius (ne tokius kaip tu) – Donelaitį, Mažvyda, Maironį, Valančių, Baranauska, kurie buvo kunigai ir davė Lietuvai tiek, kad tu per milijona metų nesugebėsi duoti. Būk geras, eik pailsėti ir neberašinėk daugiau niekų. Vis tiek tau nesigauna, tau iki krikščionio Vaižganto toli, kaip iki mėnulio.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *