Vasaros laukuose (IV). Tarp raudonų žiedų (0)

Kvapioji avietė | A. Stabrausko nuotr.

Kvapioji avietė | A. Stabrausko nuotr.

Praslinko sunkus laikotarpis. Vadinamasis, pasak astrologų, užtemimų koridorius (tarp Mėnulio užtemimo rugpjūčio 7 d. ir Saulės rugpjūčio 21 d.), tad dabar galime ramiai pasidžiaugti likusia vasara. Juo labiau kad ir karščiai gal nebekamuos.

Šįkart saujelė raudonžiedžių, retesnių, mažiau težinomų, galbūt ir retai gamtoje tematomų.

Kvapioji avietė (Rubus odoratus), 1 nuotr. Status, plačiai išsiskėtęs krūmas, apie 1,5 m aukščio. Stambūs lapai, o žiedai iki 5 cm skersmens, kekėse. Atkeliavusi iš Šiaurės Amerikos, Lietuvoje pradėta auginti (daugiausia parkuose, dėl žiedų) XVIII amžiuje. Dabar neretai randama, kaip ši nuotraukoje, sulaukėjusi. Dekoratyvūs, įspūdingi žiedai, bet kaulavaisiai, palyginti su paprastąja aviete, smulkūs.

Alpinis dobilas (Trifolium alpestre), 2 nuotr. Vienas iš stambesnių dobilų jų gentyje. Lapai iš trijų ilgų lapelių. Auga sausuose, šviesiuose, žolėtuose miškuose. Kaip ir kiti dobilai, medingas, labai lankomas vabzdžių. 

Siauralapis gaurometis (Chamaenerion angustifolium), 3 nuotr. Neretai vadinamas ožkarože. Augalas su gražiais žiedeliais; aukšti raudonuojantys sąžalynai pastebimi iš tolo. Auga pamiškėse, skynimuose, sausuose durpynuose. Carų laikais Rusija jų arbatžoles eksportuodavo į Vakarų Europą (Конорский чай, Иван чай). Lapai turi daug vitamino C (žymiai daugiau nei citrinos), įvairių mikroelementų. Tinka salotoms ir arbatai. Pasižymi priešuždegiminiu, raminančiu poveikiu. Medikų nustatyta, jog slopina piktybinių ląstelių augimą efektyviau nei chemoterapija. Lapai renkami iki Joninių. Valgomi ir jų šakniastiebiai, jie saldūs. Žieduose daug nektaro. Plačiau žr. čia.

Paprastasis raudonėlis (Origanum vulgare), 4 ir 5 nuotr. Medingas, vaistinis, eterinius aliejus kaupiantis augalas (Lietuvos TSR flora, t. V, p. 306)

Paprastoji smaliukė (Viscaria vulgaris), 6 nuotr. Degučiukas, prilipsit.

Raudonžiedis snaputis (Geranium sanguineum), 7 nuotr.Graikiškai geranos – gervė, vaisius panašus į gervės snapą. Čia praėjus liūčiai pabirę vainiklapiai, gamtos nuskriausta.

Vaistinė taukė (Symphytum officinale), 8 nuotr. „Liaudies medicinoje taukės šaknys vartojamos nuo sumušimo, sužalojus kaulus“ (Lietuvos TSR flora, t. V, p. 247).

Dirvinis vijoklis (Convulvulus arvensis), 9 nuotr. Pamenate iš straipsnio „Tarp baltų žiedų“? Taigi ne visi būna balti, būna ir tokių gražučių, ieškokite, kol dar ne penkta valanda vakaro.:). Po penktos užsimerkia.

Aleksandro Stabrausko nuotraukos:

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Įvairenybės, Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas, Saulės arkliukai, Visi įrašai | Žymos: , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *