Bado akcijos dalyviai reikalauja atleisti iš pareigų tris Šiaulių apygardos teismo teisėjus (nuotraukos, video) (3)

Bado akcija prie Prezidentūros Vilniuje | Alask.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Bado akcija prie Prezidentūros Vilniuje | Alask.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Rugpjūčio 28 d. Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga (LŽTSS) šiuo metu Vilniuje prie Prezidentūros vykdanti bado akciją  „Už teisingumą Lietuvoje“ ir signataras Zigmas Vaišvila kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę ir Generalinį Prokurorą Evaldą Pašilį dėl Šiaulių apygardos teismo pirmininko Vytauto Kursevičiaus ir šio teismo teisėjų Zigmo Kavaliausko bei Vidmanto Mylės veiklos. Prezidentės prašoma šiuos teisėjus atleisti iš darbo dėl galimai nusikalstamos jų veiklos. Generalinis Prokuroras prašomas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jų galimai nusikalstamų veikų atliktų Šiaulių apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr.1A-402-309/2015.

Pasak kreipimosi autorių šių teisėjų galimai nusikalstamą veiką patvirtina LŽTSS turimi dokumentai įrodantys, kad  baudžiamąją bylą (Nr.1A-402-309/2015)  Šiaulių apygardos teisme išnagrinėjus teisėjams Z. Kavaliauskui, R. Jurgaičiui ir B. Kalainiui, bylos nuosprendį pasirašė bylos nagrinėjime nedalyvavęs teisėjas V. Mylė. Tai raštu Lietuvos Aukščiausiajam Teimsui patvirtino Šiaulių apygardos teismo pirmininkas V. Kursevičius, kuris patviritno ir tai, kad šią baudžiamąją bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas Z. Kavaliauskas galimą bylos sprendimą aptarinėjo su šią bylą nagrinėjusiai teisėjų kolegijai nepriklausiusiu teisėju V. Myle. Teisėjas V. Mylė nebuvo paskirtas nagrinėti šią bylą ir neturėjo teisės aptarinėti jo nenagrinėtos bylos sprendimo variantų; dalyvauti bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos pirmininko ir pranešėjo Z. Kavaliausko vadovaujamajame teisėjų pasitarime ir balsavime, bei pasirašyti 2015-12-16 Šiaulių apygardos teismo nuosprendį. Anot Šiaulių apygardos teismo pirmininko V. Kursevičiaus, teisėjas V. Mylė šį teismo nuosprendį pasirašė „per apsirikimą“.

Pranešėjų nuomone, Šiaulių apygardos teismo pirmininko V. Kursevičiaus ir teisėjų Z. Kavaliausko ir V. Mylės įvykdytos veikos yra ne tik akivaizdūs Teisėjų etikos kodekso, Teismų įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso ir Lietuvos Konstitucijos pažeidimai, kurių įvykdymą raštu dangstė Šiaulių apygardos teismo pirmininkas V. Kursevičius, bet ir akivaizdžios galimai nusikalstamos veikos.

„Šios galimai nusikalstamos veikos įvykdytos atvirai ir pripažįstant jas. Jos nesuderinamos su teisėjo pareigomis ir garbe, valstybės teisėjams patikėtomis pareigomis vykdyti teisingumą valstybės vardu. Teisėjo ir teismo pirmininko pareigų nevykdymas, piktnaudžiavimas jomis, teismo dokumentų klastojimas, teismo pirmininko V. Kursevičiaus įvykdytas teisėjų Z. Kavaliausko ir V. Mylės atliktų galimai nusikalstamų veikų slėpimas yra teisėjo vardo ir teismo vykdomo teisingumo proceso diskreditavimas,“– šiandien Seime surengtoje spaudos konferencijoje teigė signataras Z. Vaišvila:

Pasak signataro Z. Vaišvilos šis kreipimasis tai pirmas konkretus teisėtas teisingumu nusivylusių Lietuvos piliečių rugpjūčio 21 d.pradėjusių bado akciją „Už teisingumą Lietuvoje“ reikalavimas, pagrįstas konkrečiais teisėjų atvirai įvykdytais Konstitucijos 109 str. pažeidimais. Bado akcijos dalyviai yra pasiryžę ir toliau viešinti teisėjų įvykdytus Konstitucijos 109 str. pažeidimo atvejus.

„Lietuvos valdžia ne tik nenori suvokti šios akcijos priežasčių, bet ir nenori gilintis į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, nustatantį ne tik tai, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje valstybės vardu vykdo tik teismai, bet ir tai, kad jį vykdydami teisėjai ir teismai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo“, – teigė Z. Vaišvila.

***

Rugpjūčio 22 d. Alkas.lt kalbino vieną iš bado akcijos „Už teisingumą Lietuvoje“ rengėjų Lietuvos piliečių tarybos pirmininkę Scholestiką Katavičienę:

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Pilietinė visuomenė, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .

3 komentarai

  1. Tvankstas:

    Pajudėjo teisėjų nusikalstamos veiklos išviešinimas, viešas skalbimas – tyrimas.
    Belieka sužinoti greitai – su kuo prezidentė : nusikalstamais teisėjais ar Konstitucija ir įstatymais.

  2. Tautos sąjūdis su dainom:

    Aikštėje reikia būgnų dainų.

  3. Kęstutis:

    Aš asmeniškai neabejoju, kad Prezidentė šitų paminėtų teisėjų (ir Šiaulių apygardos teismo Pirmininko) atleidimo procedūrą pradės nedelsdama ir jie bus atleisti, nes šioje situacijoje pasityčiojimas iš įstatymo nuostatų akivaizdus. Bet yra kitų atvejų, ne tokių akivaizdžių – kai teisėjai priima formaliai kaip ir lygtai nepažeidžiančius proceso teisės normų sprendimus, tačiau jokiu būdu nesuderinamus su Konstitucijoje įtvirtintais reikalavimais vykdyti ne formalų, nominalų, o realų Teisingumą, tą Teisingumą, kurį piliečiui garantuoja Konstitucija (LR Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d., 2009 m. balandžio 10 d., nutarimai).
    Taigi – kalba eina apie tai, kad teismai visiškai ignoruoja Konstitucinio teismo nuostatas, kurie yra teisės šaltiniai ir savo pareigą vykdyti būtent realų Teisingumą, o ne formalų teismo procesą, kurio pasekoje priimtais “sprendimais” yra suluošinami piliečių gyvenimai, ir visiškai sutrypiamos jų teisės, dėl ko žmonės iš Lietuvos bėga ir bėgs.
    Štai dėl šių atvejų Prezidentė, vadovaudamasi PROTINGUMO kriterijais (kaip ir visi LR veikiantys teisių subjektai, tas reglamentuojama įstatymu), privalo reaguoti, pasisakyti ir imtis ypatingų priemonių. Kitu atveju – toliau vyks visuotinė Tautos evakuacija arba sukilimas prieš Tautos valią ignoruojančią valdžią. Tikiu – PROTINGI visada pasirinks teisingą variantą.
    Beje, visų instancinių teismų pirmininkus reikia atleisti iš pareigų vien už tai, kad jie nevykdo savo tiesioginių funkcijų, nustatytų tų teismų nuostatais – kontroliuoti KAIP, ir užtikrinti, KAD jo vadovaujamame teisme būtų laikomasi įstatymų nuostatų ir Teisėjų etikos kodekso reikalavimų. Nė vienas iš Lietuvos teismų pirmininkų to neužtikrina. Jie yra administraciniai subjektai ir jei patys teisėjai apsiklijavę nihilistiniu imunintetu „niekas negali paklausti teisėjo kodėl jis priėmė vienokį ar kitokį sprendimą konkrečioje byloje, nes tai neva pažeistų jų (ne)priklausomumo principą ir būtų traktuojama, kaip kišimasis į teisėjo veiklą tenkinant privačius interesus”, tai teismo pirmininkas, kaip minėta, yra viešojo administravimo subjektas ir privalo už savo veiksmus atsakyti. Kai girtas policininkas prisidaro reikalų, atsistatydina VR Ministras. Kuo išskirtiniai Lietuvos teismų vadovai?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *