Uždarius Vilniaus oro uostą, skrydžių perkėlimas į Kauną vyko sklandžiai (0)

Oro navigacija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Oro navigacija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Beveik penkis kartus išaugęs aptarnaujamų skrydžių skaičius Kaune, sklandaus skrydžių vadovų, technikų darbo užtikrinimas padidėjusio skrydžių intensyvumo sąlygomis, dalies Vilniaus skrydžių vadovų perkėlimas į Kauną ir naujos technologijos – tai tik keli iššūkiai su kuriais teko susidurti skrydžių valdymo paslaugas teikiančios valstybės įmonės (VĮ) „Oro navigacija“ specialistams, kai Lietuvos skrydžių sostinės vairą iš Vilniaus buvo laikinai perėmęs Kaunas.

Įprastai Kauno tarptautiniame oro uoste vykdoma apie 30 skrydžių per parą. Skrydžius iš Vilniaus perkėlus į Kauną per parą vidutiniškai buvo aptarnaujama apie 130 skrydžių.

Skrydžių valdymo paslaugas Kaune teikė 17 skrydžių vadovų, iš kurių 6 buvo deleguoti iš sostinės – tai Vilniaus  aerodromo skrydžių valdymo centro skrydžių vadovai. Jie minėtu laikotarpiu gyveno ir dirbo Kaune.

Darbas vyko visą parą  pamainomis. Skrydžių valdymo bokšte paprastai dirbdavo nuo 3 iki 5 skrydžių vadovų, priklausomai nuo darbo intensyvumo. Visą parą budėdavo vienas techninio  personalo specialistas,  dienos metu dirbdavo visi inžinerinio – techninio personalo specialistai.

Papildomai Kauno oro uosto teritorijoje buvo sumontuotas mobilus rezervinis skrydžių valdymo bokštas nenumatytiems atvejams. Laimei, jo neprireikė panaudoti.

Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos metu daugiau skrydžių aptarnauta ir Palangos bei Šiaulių oro uostuose. Palangoje minėtu laikotarpiu orlaiviai kilo ir leidosi 664 kartus, o tai yra 16 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (557 skrydžiai). Šiaulių oro uoste skrydžių vadovai šiuo laikotarpiu aptarnavo net 31 proc. daugiau skrydžių nei pernai tuo pačiu metu – 531 vietoj pernai buvusių 365.

„Tokio masto projektas Lietuvoje buvo įgyvendinamas pirmą kartą. Džiaugiuosi, kad atsakingai pasiruošę ir sutelktinai dirbdami sugebėjome laikinai perkelti Lietuvos skrydžių sostinę iš Vilniaus į Kauną, o kylančius iššūkius sėkmingai sprendėme bendradarbiaudami su kolegomis iš kitų institucijų“, – sakė VĮ „Oro navigacija“ laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas Mindaugas Gustys.

Norint sumažinti nuo liepos išaugusią skrydžių apkrovą Kauno oro uoste, visus bendrosios aviacijos orlaivius – tiek vykdančius skrydžius Lietuvoje, tiek atvykstančius iš užsienio  – nuspręsta nukreipti į S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą Aleksote.

VĮ „Oro navigacija“ specialistai atliko ir daug parengiamųjų darbų, kad skrydžiai vyktų saugiai – vykdant Vilniaus oro uosto KTT rekonstrukcijos projektą, Navigacijos skyriaus darbuotojai užtikrino nepertraukiamą ir tinkamą maršruto, terminalo ir aerodromo navigacijos priemonių,  įrengtų Vilniaus aerodromo teritorijoje, darbą. Prieš oro uosto atidarymą jie atliko visus būtinus antžeminius įrangos techninės priežiūros darbus ir dalyvavo atliekant ILS/DME specialiuosius skrydžių bandymus, kurių rezultatai patvirtino priemonių tinkamumą tolimesniam naudojimui.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Kylam, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *