Seime bus paminėtos Seimo gynėjo Artūro Sakalausko žūties metinės (4)

A.Sakalauskas

Artūras Sakalauskas | Wikipedija.org nuotr.

Rugpjūčio 21 d., pirmadienį, vyks paskutinės Lietuvos okupacijos aukos, kario savanorio, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynėjo Artūro Sakalausko 26-ųjų žūties metinių minėjimo renginiai.

18 val. vyks kario savanorio A. Sakalausko pagerbimo iškilmės jo žūties vietoje, prie paminklinio akmens. Iškilmėse kalbės Seimo Pirmininko pavaduotojas Arvydas Nekrošius, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Artūras Jasinskas, A. Sakalausko mama Genovaitė Sakalauskienė, dalyvaus Laisvės gynėjo artimieji, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, Seimo nariai, Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vadovybės atstovai, Laisvės gynėjai, žuvusiųjų už Lietuvos laisvę artimieji, A. Sakalausko bendražygiai, visuomeninių organizacijų atstovai ir kiti garbingi svečiai.

Renginio metu bus atliekamas Lietuvos Respublikos himnas, tylos minute bus pagerbtas A. Sakalausko atminimas, nuaidės atminimo salvės, vyks gėlių padėjimo ceremonija, muzikinius kūrinius atliks Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas.

Po iškilmių 18.45 val. Seimo II rūmų parodų galerijoje vyks kario savanorio A. Sakalausko artimųjų ir bendražygių, Laisvės gynėjų susitikimas, kurio metu Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų sąjunga Lietuvos Nepriklausomybės sąjungos medaliu už valstybei svarbių objektų gynybą apdovanos policijos veteraną Arūną Putoną, taip pat už aktyvią visuomeninę veiklą įteiks padėkos raštą Lietuvos Sąjūdžio Tarybos sekretorei Reginai Jakučiūnienei. Renginio metu patriotines dainas atliks kolektyvas „Dzūkų pulkucis“ iš Alytaus, bus demonstruojami trumpametražiai filmai, eksponuojama fotografijų paroda „Karys savanoris Artūras Sakalauskas“.

Parodoje Lietuvos Seimo gynėjo gyvenimo kelią pristato fotografijos iš Prano ir Genovaitės Sakalauskų šeimos archyvo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir fotografų Aleksandro Juozapaičio, Romo Jurgaičio, Andriaus Petrulevičiaus, Algirdo Sabaliausko asmeninių archyvų.

Nuotraukose taip pat pristatomi 1991 m. rugpjūčio pučo įvykių kadrai – Lietuvos Nepriklausomybės gynimas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynėjai, sovietinė agresija prieš Nepriklausomą Lietuvos valstybę ir Nepriklausomybės triumfas.

Parodą Seime bus galima aplankyti iki rugpjūčio 29 d.

Įėjimas laisvas.

Rugpjūčio 21 d. nuo 11 iki 20 val. lankytojams bus atvertas Seimo Sausio 13-osios memorialas.
 
Minėjimo renginių programa.

Rugpjūčio 18 d. (penktadienis)
9.40–19.00 Kario savanorio Artūro Sakalausko tarptautinis futbolo turnyras
Alytaus Dainavos pagrindinės mokyklos stadione Vilties g. 12, Alytus

Rugpjūčio 20 d. (sekmadienis)
12.00 Šv. Mišios Šv. Angelų Sargų bažnyčioje Savanorių g. 14, Alytus
12.50–13.10 Pagerbimo ceremonija prie kario savanorio Artūro Sakalausko kapo. Rengėja – KASP Dainavos apygardos 1-oji rinktinė

Renginiai Alytuje

Rugpjūčio 21 d. (pirmadienis)
16.30 Šv. Mišios Lietuvos kariuomenės Šv. Ignoto bažnyčioje Šv. Ignoto g. 6, Vilnius
18.00 Kario savanorio Artūro Sakalausko pagerbimo ceremonija jo žūties vietoje, prie paminklinio akmens
18.45 Parodos, skirtos kariui savanoriui Artūrui Sakalauskui atminti, eksponavimas, trumpametražių filmų demonstravimas Lietuvos Respublikos Seimo II rūmų galerijoje, susitikimas su artimaisiais ir bendražygiais. 

Artūras Sakalauskas gimė 1963 m. spalio 26 d. Alytuje. Jo senelis Antanas Letkauskas buvo Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvis, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius – šioje giminėje visą laiką buvo gyva atmintis apie Lietuvos Nepriklausomybės kovas. A. Sakalausko vaikystė ir jaunystė prabėgo Dzūk3os sostinėje Alytuje: čia jis baigė mokslus Alytaus 5-ojoje vidurinėje mokykloje ir 9-ojoje profesinėje technikos mokykloje, degė aistra rankiniui Alytaus „Varsos“ komandoje. Iki lemtingų 1991 m. įvykių A. Sakalauskas dirbo Alytaus mašinų gamykloje.

1991-ųjų sausio mėn. įstojo į Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą, aktyviai kovojo prieš sovietų agresiją, budėjo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmuose, taip pat savanorių postuose Kaune, Sitkūnuose. 1991 m. rugpjūčio 19 d. kartu su Alytaus rinktinės savanoriais atvykęs budėti į Vilnių, vėl stojo ginti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo.

1991 m. rugpjūčio 21 d., žlungant pučui, sovietų armijos provokacijos metu Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmų prieigose įvyko Lietuvos savanorių susirėmimas su sovietų arm3os specialiosios paskirties dalinio kariais, kurie automobiliu įsiveržė į karių savanorių saugomą teritoriją prie pirmojo posto A. Goštauto gatvėje. Pasipriešinimo metu Alytaus rinktinės karys savanoris A. Sakalauskas žuvo, dar du Alytaus rinktinės savanoriai buvo sužeisti.

Karys savanoris A. Sakalauskas po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus pirmojo laipsnio ordinu, Sausio 13-osios atminimo ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių kūrėjo medaliais.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Pilietinė visuomenė, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , , , , , .

4 komentarai

  1. žinia:

    Tikruosius Medininkų žudikus užfiksavo JAV palydovas: kur dingo CŽV Lietuvai perduotos nuotraukos? (komentaras.lt)

    • Žemyna:

      Pirmą kartą girdžiu!
      Tada ne viskas prarasta – reikia tik paprašyti, ir jie atsiųs dar kartą!
      Žingsnis po žingsnio galima viską atsekti – kokiu adresu jog siųstos, kas priėmė, kam buvo perduota saugoti, kam buvo į rankas įduoti originalai, taip pat ir tuos, kas nugvelbė…
      Tada Vilniuje garsėjo viena tokia kitatautė, garsiai šaukdavusi savo tiesas Vilniaus gatvėse, vaikščiodavusi su skėčiu, ir pamokydavusi kai ką iš praeivių ar bendrakeleivių troleibuse…
      Po žudynių troleibuso salone ji kurtinamai aiškino, jog „taip jiems, girtuokliams, ir reikia: prisigėrė, ir buvo nubausti.” Žmonės jautėsi, lyg grynas nervas, o jos rėkavimai tiesiog iš proto varė. Paklausiau jos tada kuo nuolankiausiai: „Ar jau tikrai tarybų sąjungoje priimtas įstatymus girtuoklius šaudyti – aš pirmą kartą girdžiu”… Ačiū Dievui, tada ilgam nuščiuvo. Gal ir jos koks artimasis prie gastronomų budėdavusių mėlynanosių pulkeliuose lūkuriuodavo, ar nebus pasiūlyta už butelį ką nors į sandėlį sukrauti…

  2. Žemyna:

    Nepaprastai gaila vaikino – jam taip nesisekė, jį taip medžiojo!
    Tai anų armijoje šlykštų smurtą patyrė, ilgai gyveno slapstydamasis nuo keršytojų, tai štai čia Seimą gindamas žuvo…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *