Pateikė atsakymus apie Kaune kertamus medžius (3)

Kaune kertami medžiai | Kauno saviv. nuotr.

Kaune pradėjus centrinių miesto gatvių atnaujinimą, daugeliui kauniečių kilo nemažai klausimų, susijusių su sprendimais dėl senų ir pavojingų medžių keitimo. Kauno miesto savivaldybė pateikė išsamius atsakymus į dažniausiai pasikartojančius kauniečių klausimus.

– Kodėl kai kuriose gatvėse reikia persodinti medžius?

– Rekonstruojant ir kompleksiškai tvarkant gatves bei šaligatvius, neįmanoma kokybiškai atlikti darbų nepašalinant senų medžių su plačiai žemės paviršiuje išsikerojusiomis šaknimis. Tokių medžių šaknynas dažnai užima didesnį plotą nei medžio laja, todėl tvarkant gatves ir šaligatvius didelis pagrindinių šaknų pažeidimas yra neišvengiamas.

Medžiai su pažeistomis šaknimis yra nestabilūs ir itin pavojingi. Be to, tokių senų medžių su pažeista šaknų sistema susilpnėja gyvybinės funkcijos, jie tampa dar labiau pažeidžiami ligų ir grybų, pradeda džiūti. Daugelis senų gatvės medžių galėtų augti ir toliau, bet tik tuo atveju, jei paliktume seną šaligatvį ir gatvę. Jauni ir neseniai pasodinti medeliai (sodinti prieš 1-4 metus) tvarkomose gatvėse išsaugomi, nes jų šaknynas būna nedidelis.

Kalbant apie Smetonos alėją, iš pradžių neplanavome keisti medžių. Vis tik pradėjus įrenginėti naujo šaligatvio pagrindus ir keičiant gatvės bordiūrus teko nukasti iki 30-40 cm gylio seno grunto ir atkirsti medžių šaknis apie 50 cm atstumu nuo medžių kamienų. Dėl to du medžiai dėl šaknų pažeidimų pradėjo virsti ir vos neužmušė darbus atliekančių darbininkų. Tuomet teko priimti nelengvą, bet būtiną sprendimą šalinti medžius, o vietoj jų, pasibaigus statybos darbams, pasodinti naujus.

Kaune kertami medžiai | Kauno savivaldybės nuotr.

– Kodėl Smetonos alėjoje vietoj kaštonų bus atsodinamos liepos?

– Kauno botanikos sodo specialistai nerekomendavo sodinti paprastųjų kaštonų dėl dar vis išplitusio kenkėjo – kaštoninės keršosios kandelės.

Kaune kertami Kaštonai | Kauno savivaldybės nuotr.

Pagal jų rekomendacijas, sodinimui labiausiai tinka mažalapės liepos veislės „Greenspire“, „Rancho“ ar panašios, pritaikytos miestų gatvių apželdinimui. Liepa – tradicinis, Kaune nuo seno vyraujantis, medis. Jis iš visų medžių atspariausias užterštam orui ir gruntui, pakankamai atsparus ligoms, be to jų laja lengvai formuojama. Šaligatviuose netikslinga sodinti ąžuolus, įvairius spygliuočius ar kitus medžius, kuriems tinkamiausia terpė augti yra parkai, miškai ar privati teritorija.

– Kuo tai bus naudinga kauniečiams?

– Per pusmetį sutvarkysime 18 km šaligatvių – Vytauto pr., Smetonos al., Miško g., A.Mickevičiaus g., Zanavykų g., Kapsų g., Kalniečių g., V.Putvinskio g., Kleboniškio g., Veiverių g., Jonavos g. Iki šiol Kaune per 8 metus (2008-2014 m.) iš viso tebuvo atnaujinta vos 5,14 km šaligatvių. Taip pat miesto gatvėse atsiras dar daugiau medžių nei buvo iki šiol, bus suformuotos gražios liepų alėjos.

– Kur keliauja nupjauti medžiai?

– Mediena keliauja į AB „Kauno energijai“ priklausančią UAB „Petrašiūnų katilinę“.

– Kodėl nupjautų medžių kelmai iš pažiūros atrodo sveiki?

– Yra tokių atvejų, kad medžio apačia sveika, tačiau puvinys yra aukštesnėje medžio dalyje arba puvinio gali būti pažeistos tik šaknys iki šaknų kaklelio. Taip pat kertami ir medžiai su sveikais kamienais, nes jų šaknys neleistų kokybiškai kloti naujų šaligatvių ir gatvių. Pagal Lietuvos želdynų įstatymą ir poįstatyminius teisės aktus, tam, kad būtų išsaugoti želdiniai, statybos darbus galima vykdyti ne arčiau kaip 1,5 m nuo medžių kamienų. Vykdant gatvių ir šaligatvių remonto ar rekonstrukcijos darbus, tokių atstumu išlaikyti iki gatvės želdinių yra neįmanoma.

– Kiek medžių jau yra pašalinta?

Vytauto pr. – 227, Smetonos al. – 217, Zanavykų g. – 60, Miško g. – 85. Viso – 589.

– Kiek medžių bus pasodinta?

– Vytauto pr. – apie 250, Smetonos al. – apie 220, Zanavykų g. – 99, Miško g. – apie 90. Viso – apie 659. Sodinimo darbai suplanuoti spalio mėnesį, kuomet bus pasibaigęs medžių vegetacijos laikotarpis. Prieš tai šį pavasarį jau buvo pasodinta 750 naujų liepų Šiaurės pr., Europos pr., Pramonės pr., Birštono g., M. Riomerio g. bei Maironio g.

– Kada bus pradėti atsodinti medžiai?

– Spalio mėnesį, pasibaigus medžių vegetacijai.

– Ar nauji sodinukai fiziškai sugebės kažkada išaugti į normalius medžius?

– Naujai sodinami medžiai jau iš karto bus 10-15 metų amžiaus, 25-30 cm kamieno apimties bei 5-7 metrų aukščio. Tai bus „Rancha“ veislės liepos, kurios užauga iki 10-12 metrų aukščio ir 6 m pločio. Tai yra miestų gatvėms pritaikyti medžiai, puikiai atlaikantys ir lietuviškus šalčius.

– Kokie yra vieno naujo medžio kaina?

– 201 euras. Juos tieks viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi bendrovė „Klaipėdos želdiniai“. Konkurse iš viso dalyvavo 4 įmonės, iš kurių laimėjo mažiausią kainą pasiūlęs dalyvis. Laimėtojo bendro pasiūlymo kaina yra nuo 10 tūkst. iki 189 tūkst. eurų mažesnė už kitų konkurse dalyvavusių įmonių. Konkurso metu Kaunas įsigijo 1000 didelių liepų (25-30 cm apimties ir iki 7 metrų aukščio), 4000 mažesnių 12-14 cm kamieno apimties medelių bei 5000 ligustro krūmų gyvatvorėms įrengti. Miesto centrinėje dalyje bus sodinami didžiausi medžiai. Brangiausi (201 euras) yra patys didžiausi medžiai, kuriuos sodinsime centrinėje miesto dalyje. Kitose vietose sodinsime mažesnius ir pigesnius medžius.

– Ar tikrai nebuvo kito pasirinkimo? 

– Vienintelis kitas pasirinkimas – palikti šaligatvius tokius, kokie jie yra.

Kauno šaligatviai | Kauno savivaldybės nuotr.

– Kodėl reikia kirsti visus medžius iš eilės, jeigu serga ne visi?

– Yra dvi svarbios aplinkybės. Pirmoji susijusi su gatvės atnaujinimu, kurį kokybiškai atlikti galima tik pašalinus senus medžius su plačiai išsikerojusiomis šaknimis. Antra, norint formuoti vientisą žaliąją šaligatvio zoną, specialistai rekomenduoja persodinti iš karto visus medžius. Tokiu būdu senieji medžiai neužstos šviesos jauniems medeliams, neplatins ligų, bus lengviau formuoti lajų vainikus, jie bus vienodo aukščio, vaizdas bus patrauklesnis. Pagrindinėse gatvėse sužaliuos jau paaugusios liepaitės, kurios suformuos gražias alėjas. Juo labiau, kad per 5-10 metų visus senuosius gatvės medžius, ypač augančius centrinėje miesto dalyje, dėl ligų, puvinio, grybų ir kamieno ar šaknų mechaninių pažeidimų, vis tiek reikės pakeisti.

– Ar tiesa, kad Ąžuolyne taip pat ketinama kirsti medžius?

– Ne, netiesa. Neseniai viešojoje erdvėje atsirado Ąžuolyno parko tvarkymo planas, kuris dar yra nebaigtas ir nepatvirtintas.

Kauno Ąžuolyno tvarkymo planas | Kauno savivaldybės nuotr.

Ąžuolyno parke ąžuolai jokiu būdu nebus kertami. Atvirkščiai. Bendradarbiaujant su Lietuvos Gamtos fondu Ąžuolyne bus valomos senų ąžuolų drevės, didinama priežiūra šiems medžiams. Taip pat pasklido dezinformacija, kad kai kur medžius pakeis gėlynai – tai netiesa.

– Kodėl nesilaikoma 2016 metais patvirtintos kaštonų gydymo programos?

– Kaštonų apsaugos programos tikrai laikomasi. Mieste yra virš 5 tūkst. kaštonų. Senamiestyje bei Naujamiestyje esantiems kaštonams be nukritusių lapų surinkimo yra taikoma ir papildoma apsaugos nuo keršosios kandelės priemonė – tai pavasarį kabinamos lajų ir kamienines gaudykles kenkėjui sugauti. Visur kitur yra taikoma tik pagrindinė apsaugos nuo keršosios kandelės išplitimo priemonė – tai nukritusių kaštonų lapų surinkimas ir utilizavimas. A. Smetonos alėjoje kaštonus neišvengiami privalėjome pašalinti, nes nukirtus jų šaknis medžiai tapo avarinės būklės ir itin pavojingi, keliantys rimtą pavojų žmonių gyvybėms ir jų turtui, ypač Lietuvoje vis dažnėjančių audrų metu.

– Kokių specialistų nuomone bei išvadomis rėmėmės? Ar jie buvo nepriklausomi?

– Medžių stebėseną Kauno mieste vykdo Botanikos sodo specialistai ir, prieš priimant sprendimus, visuomet atsižvelgiame į jų išvadas bei rekomendacijas. Rekomendacijas želdinių tvarkymo ir apsaugos klausimais mums teikia dr. Vilija Snieškienė ir dr. Antanina Stankevičienė. Artimiausiu metu ekspertų gretas papildysime dar daugiau nepriklausomų savo sričių specialistų.

– Ar medžiai Kauno mieste šalinami legaliai?

– Mes dirbame vadovaudamiesi želdynų saugojimą reglamentuojančiais teisės aktais, kurie yra itin griežti. Kiekvienas sprendimas senus medžius keisti naujais – tai sudėtingas ir daug vertinimo sulaukiantis procesas. Sprendimus priimti nėra lengva, bet šiais atvejais vienintelė galima alternatyva yra visai sustabdyti gatvių tvarkymo darbus ir miestą palikti tokioje situacijoje, kurioje jis buvo per ilgai.

– Kodėl nekreipiame dėmesio į gyventojų prašymus?

– Mes girdime daug skirtingų kauniečių nuomonių šiuo klausimu ir visas jas gerbiame. Esame pasiruošę atvirai atsakyti į visus rūpimus klausimus. Kalbant apie kauniečių prašymus, Miško gatvėje seni medžiai buvo pašalinti, o vietoj jų bus pasodinti nauji būtent vietos gyventojų prašymu. Liepos 11 d. mus pasiekusį prašymą galite pamatyti čia:

– Ar Kaune vyksta medžių genocidas?

– Ne, Kaunas tiesiog pradėjo tvarkytis.