O. Gaidamavičiūtė. Didinga LDK istorija, arba įspūdžiai iš L. Tubelytės-Kriukelienės istorinių paveikslų parodos Vilniaus rotušėje (10)

Laima Tubelytė-Kriukelienė prie savo paveikslo „Oršos mūšis“ | Asmeninė nuotr.

Laima Tubelytė-Kriukelienė prie savo paveikslo „Oršos mūšis“ | Asmeninė nuotr.

2017 m. liepos 4 d., Valstybės – karaliaus Mindaugo – dienos išvakarėse Vilniaus miesto rošušėje buvo atidaryta Laimos Tubelytės-Kriukelienės istorinių paveikslų paroda „Lietuvos istorijos fragmentai drobėse“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.

Ši paroda tarsi  papildo 2016 m. Vilniaus karininkų ramovėje surengtą L. Tubelytės-Kriukelienės istorinių paveikslų parodą. Beje, parodos Vilniaus rotušėje atidaryme dalyvavo gausus meno ir Lietuvos istorijos mylėtojų. Į parodos atidarymą atėjo Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, menotyrininkė Nijolė Tumėnienė, rašytojas Jonas Užurka, Utenos kolegijos direktorius  Gintautas Bužinskas, Vilniaus įgulos karininkų ramovės viršininkas Gaudentas Aukštikalnis, istorikas Tomas Baranauskas, dailininkai Aloyzas Stasiulevičius, Algimantas Kliauga, Giedrius ir Tatjana Kazimierėnai, Gražina Vitartaitė, Juozas Kalinauskas, grupė Vilniaus kupiškėnų ir kt.

Dauguma kūrinių – tie patys kaip ir pernai, tačiau įdomiausia tai, kad dailininkė eksponuoja vieną tapybos darbą, kuriame dokumentiškai įamžintas pernykštės parodos atidarymas kartu su garbingais parodos svečiais, tarp jų – akademiku Eugenijumi Jovaiša, akademiku Romualdu Grigu, dailininku Aloyzu Stasiulevičiumi ir kitais garbiais parodos dalyviais.  Tarp naujausių Laimos paveikslų – drobė „Motinystė“, kurioje poetiškai kaip tikra Vilniaus madona įamžinta dailininkės dukra su anūkėliu.

Dailininkės paklausiau, prie kokių paveikslų ir projektų ji dabar dirba, kokie dabartiniai kūrybiniai planai. Ji atsakė, kad apie savo kūrybinius planus sunku ką ir pasakyti. „ Na, mintys visada skrieja lietuvybės temų išpildymo link. Tai šie motyvai dabar po truputį ryškėja drobėse.“

Laima Tubelytė-Kriukelienė 1982 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą ir, įgijusi dailės mokytojos specialybę, pastarąjį dešimtmetį didžiausią kūrybinio laiko dalį skiria didelio formato drobių Lietuvos istorijos tema tapybai.
„Tapyti Lietuvos istoriją jaučiu neblėstantį poreikį ir matau tame didžiulę prasmę. Kas gali būti šventesnio ir tauresnio už meilę savo gimtajam kraštui? Tapyti Lietuvos žemę, valdovus, senuosius radinius ir su jais susijusius įvykius bei pergalingus mūšius, įprasminti tautinius simbolius ir ženklus – nepaprastas džiaugsmas ir tuo pačiu didelė atsakomybė“, – sako dailininkė.
Autorės drobėse pavaizduoti svarbūs praeities įvykiai: Žalgirio  ir Oršos mūšiai, Netimero krikštas, I Lietuvos Statuto priėmimas. Dailininkė nutapė istorines asmenybes: Barborą Radvilaitę, karalienę Mortą, karalių Mindaugą, kunigaikštienę Sofiją Vytautaitę. Taip pat parodoje menininkė pristato iliustracijas tema „Aisčiai“, sukurtas bendradarbiaujant su istoriku-archeologu akademiku  Eugenijumi Jovaiša.

Parodoje eksponuojamos naujam akademiko Eugenijaus Jovaišos rengiamam leidiniui „Aisčiai. Radiniai“ sukurtos Laimos Tubelytės-Kriukelienės iliustracijos-paveikslai (dailininkė juos tapė apie vienerius metus. Jau antrą kartą, dailininkės žodžiais, eksponuojamas „Oršos mūšis“, taip pat „Barboros Lietuva“, „Lietuvos krikštas“, „Barbora Radvilaitė su motina Barbora Kola“.

Pasveikinti-atėjo iš-kairės-dailininkas-G.-Kazimierėnas-A.-Kliauga-Lietuvos-dailės muziejaus-direktorius-Romualdas-Budrys-ir-menotyrininkė Nijolė Tumėnienė.

Pasveikinti-atėjo iš-kairės-dailininkas-G.-Kazimierėnas, A. Kliauga,Lietuvos-dailės muziejaus-direktorius R. Budrys ir menotyrininkė N. Tumėnienė | Asmeninė nuotr.

Kūryba – pasišventimas Lietuvai

Pirmąjį istorinį paveikslą dailininkė nutapė maždaug prieš 11 metų. Nors nebuvo labai paprasta nutapyti, kadangi turėjo ieškoti nemažai informacijos, tačiau kūrinys gimė. Tai buvo paveikslas „LDK I Statuto  priėmimas“. „Pasigavo mane istorija ir nebepaleido“, – teigia L. Tubelytė-Kriukelienė. Dailininkė liudija, kad tapydama paveikslus lietuvybės tema, ji lyg atiduoda duoklę Lietuvai.  „Kiekvienas iš mūsų vienaip ar kitaip savo darbais prisidedame prie tapatybės išsaugojimo. Aš – ne išimtis.  Todėl ši paroda turėtų suintriguoti tuos žmones, kuriems įdomi Lietuvos istorija. O Lietuvos istorija išties labai įdomi, todėl ji mane pavergė. Tikiuosi, kad dailės kūriniai šia tema prisideda prie lietuvybės išsaugojimo ir aktualizavimo. Matau prasmę tapyti paveikslus lietuviškomis spalvomis ir vaizdais“, – teigia Laima.

Eksponuojamos ir L. Tubelytės-Kriukelienės iliustracijos naujam akad. Eugenijaus Jovaišos leidiniui „Aisčiai. Radiniai“. Bendradarbiauti su akad. E. Jovaiša  pradėjo 2013 metais. Per šiuos metus nutapė pirmąsias 10 iliustracijų ant drobės. Jos bus publikuotos  vėliau, negu planuota. 2014 m. ji nupiešė 6 iliustracijas E. Jovaišos monografijai „Aisčiai. Raida“. Šioje monografijoje panaudota nemažai ir kitų dailininkų sukurtų iliustracijų. 2015 m. nupiešė (spalvoti pieštukai, popierius) iliustracijas III „Aisčių“ daliai – „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“, tačiau prie pačios pirmos monografijos „Aisčiai. Kilmė“ savo kūryba neprisidėjo.

Parodoje eksponuojamos „Aisčių“ iliustracijos pasižymi sudėtingomis keliaplanėmis kompozicijomis, norint geriau perteikti vaizduojamų gyvenviečių kasdienybę. Pvz., paveikslo „Krūvandai“ apatinėje dalyje vaizduojami mirę protėviai, virš jų – akmenėliai, dar aukščiau – sėdintys rymantys žmonės, šventiškai pasipuošę. Virš jų – kaimo buities vaizdai, besiganantys žirgai, trobesiai, belapiai medžiai (galbūt tai pavasaris). O pačiame viršuje – dangaus skliautas ir saulė. Eksponuojami ir šie naująją E. Jovaišos knygą iliustruosiantys paveikslai: „Plingailiai“, „Rupunionys“, „Daugalaukis“, „Vėluikiai“, Šaukėnai“, „Lauksvydai“, kt.

Parodoje eksponuojama itin sudėtinga batalinė kompozicija „Oršos mūšis“.

"Oršos-mūšis". Komentuoja dailininkas-A. Stasiulevičius.

“Oršos-mūšis”. Komentuoja dailininkas-A. Stasiulevičius | Asmeninė nuotr.

Beje, didžioji L. Tubelytės-Kriukelienės laiko dalis atiduodama pedagoginiam darbui. Ji dirba Utenos kolegijoje dailės dėstytoja. Autorė yra surengusi per 31 autorinę parodą.

Svarbu paminėti, kad parodoje eksponuoti paveikslai „Žalgirio mūšis“, „Karalienė Morta“, „Karalius Mindaugas“, taip pat „Kunigaikščių žaidimas – Lietuvos laikas“, „Karaliaus Mindaugo krikštas“ buvo publikuoti fotomenininko ir dailininko Rimanto Dichavičiaus albumo „Laisvės paženklinti“ III tome.

Nostalgiška Lietuvos praeities vizija

Tarp Vilniaus rotušėje eksponuojamų istorinių L. Tubelytės-Kriukelienės paveikslų nemažai darbų, skirtų įžymioms LDK moterims: karalienėms, kunigaikštytėms, kunigaikštienėms. Per parodos atidarymą dailininkė neslėpė mėgstanti paveiksluose vaizduoti moteris (o bataliniuose paveiksluose dominuoja vyrai).

Didingumu išsiskiria paveikslai „Karalius Mindaugas“, „Karalienė Morta“. Ypač įsimintini paveikslai, skirti Barborai Radvilaitei „Barbora Radvilaitė“ ir „Barboros Lietuva“. B. Radvilaitė pirmajame paveiksle laiko raudoną juostą, kuri, kaip ir Barboros drabužiai, kitame paveiksle apgaubia erdvų romantizuotą Lietuvos peizažą (pilis, laukus ir klonius). Susidaro įspūdis, tarsi Barbora, jos įsimintina istorija ir dramatiškai nutrūkusi gyvenimo linija simboliškai paveiktų visą Lietuvą. Beje, ir kitas paveikslas – „Barbora Radvilaitė su motina Barbora Kola“ – skirtas Barborai.

Dominuoja figūrinės panoraminės kompozicijos, daug dėmesio skiriama daugiasluoksniam erdvės modeliavimui. Eksponuojama simbolinių kompozicijų: „Kelionė ratu“, „Lietuvos istorijos slenksčiai“.

Itin įsimintinas paveikslas „Lietuvos dienoraštis“: knygoje įkomponuotas raudono pilies mūro fragmentas, virš jo – virtinės namų, dar aukštėliau – gyvulėliai, virš jų – modernių pastatų siluetai, dar aukščiau – bažnyčių bokštai ir viską „vainikuojanti“ raudona saulė. Šis į knygą įkomponuotas vaizdas savo forma primena ir degančią žvakę, savotišką atminties simbolį.

Dailininkė L. Tubelytė-Kriukelienė prie savo paveikso "Oršos mūšis".

Dailininkė L. Tubelytė-Kriukelienė prie savo paveikslo “Oršos mūšis” | Asmeninė n

Keletas paveikslų skirta krikšto temai: „Lietuvos krikštas“, „Netimero krikštas“. Kai kurie darbai, pvz., „Lietuvos krikštas“, pasteliniais spalvų tonais, sudėtingomis erdvinėmis kompozicijomis, žalčio, aukuro, saulės motyvais primena Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbus.

Dailininkės darbai išsiskiria ypatingu kruopštumu, preciziškumu, grafiškumu, dėmesiu detalėms (ypač aprangos), taip pat optimistiškomis šviesiomis spalvomis. Daug žalios, geltonos – tai yra gyvybės, taip pat šviesos, saulės – spalvų. L. Tubelytės-Kriukelienės kūrybai būdinga romantinė Lietuvos istorijos vizija, kiek primenanti ir Kazio Šimonio kompozicijas.

Labai džiugu, kad dailininkės parodą aplankė ir daug garbių vilniečių, tarp jų – ką tik 63-metį paminėjęs rašytojas, žurnalistas, publicistas, politikas Saulius Stoma su savo anūkėmis. Beje, rašytojas pasidžiaugė ir savo 2016 m. „Almos Litteros“ išspausdinta knyga – romanu „Skylė, dėžė ir meilės klanas“.

O peržvelgus L. Tubelytės-Kriukelienės parodą, akivaizdi sakralumo, būties šventumo pajauta, vienybės su gamta, kosmosu idėja.  Belieka dailininkei palinkėti įkvėpimo įamžinant įsimintinas Lietuvos istorijos akimirkas, naujų iliustracijų bei parodų.

Kategorijos: Kultūra, Margos pievos: renginiai, Menas, Saulės arkliukai, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , .

10 komentarų

  1. Gražiai aprašyti paroda. Tapybos darbai įspūdingi. Ačiū visiems už šviesią kūrybą.

    • Laima:

      Mielas Andriau, ačiū jums už mano kūrybos gražų įvertinimą. Taip pat esu nuoširdžiai dėkinga menotyrininkei Onai už nepavydų ir įkvepiantį tolimesnei kūrybai parodos aprašymą. Tarp menotyrininkų tai retas reiškinys.

      • Gerbiama Laima Tubelyte-Kriukeliene, Džiugu, kad vertinate Onute, įkvėpiate lankytojus, puoselėjate lietuvybę, mūsų ryšį su Lietuvos praeities veikėjais ir visaip dalinatės šviesa. Šia proga dar pasiūlysiu pamąstyti apie Lietuvos žydų likimą, kaip jisai įsipaišo į mūsų Lietuvos istoriją ir tautinį paveldą, kaip mums visa tai įsisavinti, nes labai pasigendu atjautos Lietuvos žydams. Vienas man asmeniškai svarbus klausimas yra, kaip sustabdyti sovietinių Sporto rūmų atnaujinimą, ir vietoj jų atstatyti seniausių Vilniaus žydų kapines, kaip ženklą atjautos Lietuvos žydams, kurį matytumėme nuo Gedimino kalno. Gal jūs sugebėtumėte savo kūryba prabilti tokiais klausimais. Ačiū už kūrybinius išgyvenimus.

  2. Tvankstas:

    Kaip malonu matyti tokius puikius darbus !
    Tiesiog palaima apima, kad kuriamas didysis menas, kad dar yra dailininkų kūrėjų. Stiprios jums, dailininkai, sveikatos ir ilgų kūrybingų metų !

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *