Ilgojo savaitgalio pavojai: penki dalykai, kurių nederėtų pamiršti (0)

title369508803

Ilgojo savaitgalio pavojai: penki dalykai, kurių derėtų nepamiršti | I. Gelūno nuotr.

Daugelis išsiilgusiųjų poilsio planuoja ilgojo Žolinės savaitgalio proga keturioms dienoms išvykti į pajūrį, kaimą ar net svečią šalį. Draudimo bendrovės BTA specialistai perspėja, jog per ilguosius savaitgalius vagysčių visuomet padaugėja, bet netinkamai palikus namus, nemalonių staigmenų galima sulaukti ir be ilgapirščių pagalbos.

Čia pateikti penki draudikų pasiūlymai, kurie užtikrins namų saugumą išvykus.

Užsukti vandenį

Draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Marekas Ernestas Goliančikas sako, kad nors per laisvas dienas butai nėra apliejami dažniau nei paprastai, tačiau būdami išvykę jūs patys ir žemiau gyvenantys kaimynai problemos gali nepastebėti net keletą dienų.

„Įsivaizduokite, kad jūsų bute įvyko vandentiekio avarija, srūva vanduo, o pats esate už šimtų kilometrų. Žalą patirsite ir jūs, ir kaimynai, kurių būstai yra po jumis. Paliekant būstą tuščią verta užsukti vandenį, nes juo vis tiek niekas nesinaudos, o jei įvyktų nelaimė – žala, laiko ir finansų kaštai gali būti dideli“, – teigia M. E. Goliančikas, pabrėžiantis, jog norint nuo to apsisaugoti, įprotį išjungti vandenį reikia išsiugdyti ir praktikuoti net išvykstant neilgam laikui.

Išjungti prietaisus, įkrovėjus

Vienas rečiausiai aptariamų kasdienės aplinkos pavojų – nuolat į elektros tinklą įjungti prietaisai bei įkrovėjai. Gaisrą gali sukelti net ant lovos krautis paliktas telefonas, nekalbant apie trumpą jungimą ar žaibo riziką, nes savaitgalį sinoptikai prognozuoja ir karščius, ir perkūnijas.

„Žaibas gali išvesti iš rikiuotės ir kompiuterius, ir televizorius, ir net skrudintuvus, o tai gali sukelti gaisrą. Būdami namuose žmonės iškart reaguoja, kilus audrai prisimena išjungti elektroninius prietaisus. Žinoma, jei namai tušti, niekas to nepadarys, todėl geriausia apsisaugoti dar prieš išvykstant“, – pasakoja BTA atstovas.

Nepamiršti prietaisų reikėtų ir dėl paprastesnės priežasties – visą savaitgalį sujungti prietaisai eikvoja elektrą, už kurią mokate jūs.

Pasirūpinti maistu

Turbūt nereikia pasakoti, kokius gyvius pritraukia bent dienai atvirai palikti maisto produktai. Kalbant apie keturias dienas situacija analogiška, tik grįžus randami gyvūnai gali būti didesni už tarakonus ar muses. Negana to, ir sunkiau išgyvendinami.

Vasaros mėnesiais pasitaiko daugiausiai pelių ir žiurkių įsiveisimo atvejų, tad ilgam laikui paliktas maistas veikia tarsi kvietimas – ypač tuomet, jei gyvenate nuosavame name ar netoli gamtos. E. Goliančikas įspėja, kad toks paprastas patarimas didelei žmonių daliai visiškai neatrodo akivaizdus, o po atostogų nelauktų svečių sulaukusių gyventojų pasitaiko nuolatos.

Pagalvoti, kaip elgtis su šviesa

Anksčiau išvykdami ilgesniam laikui buvo siūloma palikti įjungtas šviesas – esą taip vagys pagalvos, jog kažkas yra namie. Bet draudikai perspėja, jog toks patarimas nevykęs, mat visą parą „šviečiantis“ būstas kelia ne ką mažesnį įtarimą.

„Šviesos klausimas yra bene pats sudėtingiausias. Viena vertus, ilgaisiais savaitgaliais nusikaltimų padaugėja, nes atsiranda daugiau tuščių namų, todėl palikti tamsoje jie tikrai gali sudominti vagis. Tačiau keturioms dienoms palikti įjungtą šviesą yra taip pat pavojinga, nes jeigu būstas sudomino vagišius, tikėtina, kad jie jį stebi. Tiek tamsa naktį, tiek plieskiančios lempos dieną siųs tą pačią žinutę: šeimininkų nėra namuose. Geriausia būtų paprašyti kaimynų, šeimos narių ar draugų užsukti, apžiūrėti, ar viskas gerai, šiek tiek pabūti, nakčiai įjungti šviesą laiptinėje ar prie įėjimo, o dienai – išjungti, kad jaustųsi judesys“, – pasakoja draudimo bendrovės BTA atstovas.

Venkti spūsčių

Savaitgalio kelionės planą verta kruopščiai apgalvoti ne tik dėl to, kad tai padės lengviau planuoti savo laiką, bet ir tausoti savo nervus bei automobilio sveikatą.

„Absoliuti dauguma išvažiuojančių savaitgaliui pailsėti iš miesto stengiasi išskubėti dar penktadienį, todėl transporto spūstys ima formuotis jau po pietų: užsikemša pagrindinės miestų arterijos, vėliau srautai persikelia į populiariausius magistralinius kelius, autostradą. Nuolatinis stabčiojimas ir judėjimas vėžlio greičiu ne tik eikvoja daug brangaus laiko, bet ir kenkia automobiliui, nes karštą dieną taip gali užkaisti automobilio variklis. Maža to, vairuotojų irzlumas lemia ir klaidas kelyje. Dažnai žmonės keliauja kaip keliauja iš įpročio, o jį galima keisti: rinktis kitą laiką, alternatyvius maršrutus“, – įsitikinęs M. E. Goliančikas.

Kokybiškesniam kelionės planavimui bendrovės BTA ekspertas pataria pasinaudoti Lietuvos automobilių kelių direkcijos interneto svetainės www.eismoinfo.lt ar  programėlės Waze žiniomis. Čia nuolat atnaujinamos  žinios apie eismo sąlygas bei kelio darbus.

Save

Save

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Įvairenybės, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *