Prof. dr. R. Gudauskas: Vertybinių krizių pasaulyje trūksta pilietinio žmonių solidarumo (7)

Prof. dr. R. Gudauskas: vertybinių krizių pasaulyje trūksta pilietinio žmonių solidarumo | Rengėjų nuotr.

Prof. dr. R. Gudauskas: vertybinių krizių pasaulyje trūksta pilietinio žmonių solidarumo | Rengėjų nuotr.

Rugpjūčio 19–25 d. Vroclave, Lenkijoje įvyks 83-ioji Tarptautinės bibliotekas vienijančių įstaigų susirinkimas.

Prieš šį pasaulinės reikšmės įvykį, Vilniuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, solidariems pranešimams ir mokymams, specialistus iš viso pasaulio sukvies į IFLA susirinkimą. Susirinkimo metu dalyvaus pranešėjai iš Honkongo, Japonijos, Ugandos, Norvegijos, Latvijos, Lietuvos, Rumunijos, Nigerijos, Brazilijos.

Nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus prof. dr. Renaldo Gudausko nuomone – „mūsų Nacionalinė biblioteka, kaip humanistinė tarptautinio ir tarpkultūrinio ryšio vieta, – puikiausia vieta prestižiniams tarptautiniams susirinkimams rengti ir patiems jų darbe prasmingai dalyvauti.“ Siūloma paskaityti trumpą interviu su bibliotekos vadovu prof. dr. R. Gudausku.

– 83-iojo IFLA susirinkimo Vroclave pagrindinė tema – „Bibliotekos. Solidarumas. Visuomenė“. Kuo ši tema svarbi šiuolaikiniam pasauliui? Kodėl reikia apie tai kalbėti būtent dabar? Ar Lietuvoje trūksta pilietinės vienybės?

– Tik vertybiniu požiūriu solidari visuomenė gali puoselėti bendražmogiškas vertybes. Šiuolaikiniame nesibaigiančių ekonominių, politinių, karinių, socialinių, o iš esmės – vertybinių krizių pasaulyje būtent solidarumo, sprendžiant bendrąsias žmonijos problemas, trūksta labiausiai. Todėl padariniai ir yra prasti. Suprantama, kiekvienas turi teisę suprasti temą savaip. Šia teise naudojuosi ir aš. Lietuva – šalis, kuriai šiuo istoriniu laikotarpiu ypač svarbi pilietinio solidarumo tema. Vienkartiniais renginiais problemų neišspręsi. Pradedant politika ir baigiant kultūra. Šiuolaikinės vertybiškai prasmingos bibliotekos šiuo atveju yra ne problemos, o sprendimo dalis. Būtent tokia modernia nacionalinio lygmens atminties įstaiga ir siekia būti Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka – savotiška demokratijos, tolerancijos, solidarumo ir pilietiškumo erdvė bei pamatas.

– Rugpjūčio 16–17 d. vyksiančio IFLA Vilniaus susirinkimo tema – „Įvairialypių tapatumų iššūkiai. Daugiatautiškumas genealogijoje, vietinėje istorijoje ir regioninėje atmintyje: bibliotekų ir kitų atminties įstaigų iššūkiai bei galimybės“. Susirinkimas vyks Nacionalinėje bibliotekoje. Kodėl mums buvo suteikta ši teisė ir garbė? Kiek Lietuva yra pažengusi šioje tematikoje?

– Tema išties labai svarbi šiais kintančių vietinių ir visuotinių identitetų laikais. Kaip jau minėjau, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka – nacionalinė atminties įstaiga, tiesiogiai susijusi su tautiškumo ir valstybingumo tapatybės išsaugojimu ir puoselėjimu. Pasaulyje plačiai žinomi ir mūsų tarptautiniai pasiekimai. Jau šešerius metus vadovaujame Baltijos jūros regiono bibliotekų asociacijai „Bibliotheca Baltica“. Ketverius metus atstovaujame Lietuvai UNESCO programos „Informacija visiems“ taryboje. Užimame daugelį kitų reikšmingų nacionalinių ir tarptautinių pozicijų kultūros, švietimo, mokslo ir kitose srityse. Ypač garsėjame sėkmingais tarptautiniais sumanymais, tokiais kaip „Bibliotekos pažangai“ ir kt. Mūsų darbuotojai yra daugelio tarptautinių organizacijų meistrai. Platūs ir gausūs dalykiniai ryšiai, tarptautinė sąjunga, puiki  reputacija, nauji veiklos sumanymai daro mus itin tinkama vieta svarbiems tarptautiniams renginiams.

– Kalbant sporto terminais, IFLA – krepšinio NBA. Kokioje lygoje, Jūsų nuomone, „žaidžia“ Lietuvos bibliotekininkų ir kitos atminties įstaigos, pati bendruomenė? Ar esame lygiaverčiai bendrininkai šiuolaikinių pasaulio iššūkių vertinimo ir priėmimo skalėje? 

– Galiu užtikrintai kalbėti tik už savo vadovaujamą įstaigą. Esame pripažinti ir aukštai vertinami tiek Europos, tiek ir viso pasaulio nacionalinių bibliotekų mastu. Nacionalinės bibliotekos veiklos būdas ir matas laikomas vienu iš labiausiai atitinkančių laiko dvasią ir atviros, demokratinės visuomenės principus. Siekiame prasmingos klasikos ir modernumo darnos. Apskritai kalbant, mums tai pavyksta padaryti. Šiomis dienomis dalyvauju Belgijoje, Lježo (Liege) mieste vykstančiame pirmajame pasauliniame „World Humanities Conference: Challenges and Possibilities for a Planet in Transition” („Pasaulio humanitarinių mokslų susirinkimas: iššūkiai ir galimybės kintančiame pasaulyje“) renginyje. Be keleto iš anksto suderintų pranešimų, esu taip pat papildomai pakviestas tūkstančiui pasiuntinių iš viso pasaulio pristatyti ir Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką kaip humanistinį tarptautinio ir tarpkultūrinio ryšio centrą. Esame įdomūs, reikšmingi ir turime ką pasakyti pasauliui.

Save

Save

Save

Kategorijos: Baltų žemėse, Lietuvoje, Naujienos, Pilietinė visuomenė, Užsienyje, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *