A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba IX (3). Stogų skydai (situacija 2008 – 2010 m.) (nuotraukos) (3)

Vilnius, Žvėryno r. Dionizo Poškos g. 61 | A. Stabrausko nuotr.

Vilnius, Žvėryno r. Dionizo Poškos g. 61 | A. Stabrausko nuotr.

(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiaiverandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII.Balkonai; IX. Stogų skydai, 1 dalis; 2 dalis.

IX. Stogų skydai

3 dalis. Skydai su mansardų langų dekoru

Čia jau yra vienokia ar kitokia įdomesnė langų apdaila, jie ornamentuoti. Dauguma atvejų ornamentuotos ir vėjalentės, karnizai. Įdomi Pušų g. 1 namo skydo lango viduriniojo stiklo skaida iš kelių geometrinių figūrų (1 nuotr.). Čia būta ornamentų, kurie neišliko. Kai kur langų puošyba labai elementari, apvadai pjaustinėti: Stumbrų g. 1 / Sėlių g. 19 (2 nuotr.), Kęstučio g. 55 (3 nuotr.); kai kur apvadai su Žvėryne buvusiu labai populiariu dantukų ornamentu: Vytauto g. 40 ir Kęstučio g. 46 (4 ir 5 nuotr.). Dionizo Poškos g. 6 namo skyde  drožinėti ne tik langų, bet ir švieslangių polangiai (6 nuotr.). Originaliau ir įdomiau apvadai pjaustinėti čia:  Lenktoji g. 23 (7 nuotr.) bei 30 (8 nuotr.; skydo apkala improvizuota zigzagine eglute).

Lenktoji g. 17: lango karnizo siluetas (9 nuotr.) „susišaukia“ su pabrėžtai aukštyn „šaunančiais“ namo trikampiais, net su tvoros stiliumi (10 nuotr.). Vytauto g. 19: pjaustinėtas viršlangis (11 nuotr.), o Pušų g. 3 namo viršlangiai ir viršduris profiliuoti rombais (12 nuotr.).

Sėlių g. 2: šio lango puošyba analogiška pagrindiniams namo langams, – viršlangis su profiliuotais dekoro elementais, viduryje – tekinta figūrėlė, o polangis ornamentuotas kiaurapjūviu (13 ir 14 nuotr.). Treniotos g. namo Nr. 3 langų karnizo juostoje irgi derinta mišri atlikimo technika (15 nuotr.). Taip pat mišraus dekoro juosta virš Vytauto g. 30 langų, o polangiuose – pjaustinėtų dantukų juostos (16 nuotr.; čia trikampiu išsidėstę švieslangiai).

Dionizo Poškos g. 27: eglė slepia, bet lango karnizas su profiliuotais dantukais, kaip ir pagrindiniuose namo languose (17 nuotr.). Sekdamas egle, ar gal pagal pirmykštį namo sumanytojų sprendimą, vienas šio namo gyventojas kas pavasarį rūpestingai perdažo namą žaliais dažais. Sakau jam: „Apsiniaukę, gal užneš lietų, nelaukiat giedros?“ – „Jei saulė kaitins, greit ir nubyrės; tokiu oru dažai spės įsigerti“.  Vėjalentės dvigubos, ornamentuotos (18 nuotr.). Malonioji g. 30 (19 ir 20 nuotr.): tokio langų ornamento Žvėryne daugiau nerasite. Kęstučio g. 53 (21 ir 22 nuotr.); Lenktoji g. 37 (23 nuotr.). Ir namai dvyniai: Vytauto 61 ir 63 (24 ir 25 nuotr.).

Restauruoto namo fragmentai:  Dionizo Poškos g. 61 (26 ir 27 nuotr.). Ir namas prieš kelerius metus statytas – su tautiškais ženklais – Lenktoji g. 53 (28 ir 29 nuotr.).

Aleksandro Stabrausko nuotraukos:

Kategorijos: Architektūra, Etninės kultūros paveldas, Kultūra, Kultūros paveldas, Saulės arkliukai, Visi įrašai | Žymos: , , , , .

3 komentarai

  1. Žemyna:

    Negaliu ramiai žiūrėti į senuosius medinukus, kurių kiekvieną lentelę po vieną meistro rankos glostė, obliavo, puošė drožiniais lyg mezginiais… Kaip galima jais tokiais švaistytis, lyg nevertingomis nuodėvomis? Skauda širdį matant, kaip mažėja, traukiasi tų medinukų užimama teritorija, ir kokios lyg nuo konvejerio nuleistos būdos jų vietą užima…

  2. A.:

    kokie buvo tarybiniai laikai, žinome, bet šiuose objektuose matė vertybę, kurią šiaip ne taip puoselėjo, kaip išgalėjo, dabar laukia, kol nunyks savaime, o šiaip tai kažkaip žaibiškai nušluoja, apjungė seniūnijas, kad turėtų laisvesnes rankas, nebėra tokios atskiros Žvėryno seniūnijos, yra Senamiesčio+Šnipiškių+Žvėryno jungtinis “gabalas”… Šalia mano gimtųjų laukų buvo IV-VI a. kapinynas – jau suartas, ir ant protėvių kaulų ne pirmi metai sėjamas rapsas, aliejus ant mūsų stalo. Kultūros vertybių registre tebėra…

  3. Žemyna:

    Vis nueidavau Žvėryne į savo vaikystės gatvę, prie namelio su nėrinių langinėmis, kuriame gyvenau. Tais laikais ten gyveno nemažai Vilniaus inteligentijos, daug nepaprastai įdomių asmenybių.
    Vieną dieną nuėjus neberadau to karą pergyvenusio namelio, nei šalia buvusios pavėsinės, nei mus girdžiusio šulinio kieme…
    Ant viso buvusio kiemo ir daržo riogso šių laikų architektūros „šedevras” 🙁 Nei šulinio, nei pavėsinės… Nejausti, kuriuos namus būtina išsaugoti, ar tai ne savotiškas neįgalumas? Organizmas kažko aiškiai stokoja, kažkokio hormono, kuris lemia gerą skonį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *