Televizijos filmo „Laisvės kaina. Partizanai“ užkulisiai: atkurti skaudūs istoriniai įvykiai (video) (3)

Televizijos filmo „Laisvės kaina. Partizanai.“ užkulisiai | LRT nuotr.

Televizijos filmo „Laisvės kaina. Partizanai.“ užkulisiai | LRT nuotr.

Naujame LRT televizijos sezone pasirodys didelio žiūrovų dėmesio susilaukusio Istorinio dokumentinio daugiaserijinio filmo „Laisvės kaina. Partizanai“ tęsinys, režisuojamas Sauliaus Balandžio.

Filmo tęsinys pasakos apie bene tamsiausią Lietuvos istorijos laikotarpį, XX a. vidurį. Filmą sudarys dvyliką dalių, kurios žiūrovams primins skaudžius istorinius įvykius – žydų holokaustą,  masinius žmonių trėmimus, bandymus fiziškai ir dvasiškai sugniuždyti Lietuvą. Filmo aktoriai vaizduos žmones, kurie, nebijodami mirties, gelbėjo žydus ir drąsiai gynė Lietuvos laisvę.

„Tai yra vienas iš tragiškiausių laikotarpių mūsų tautos istorijoje: žmonių trėmimai į Sibirą, rezistencinė kova, partizaninis karas, holokaustas… Mes turime apie tai kalbėti, nes taip buvo, tai labai svarbūs istoriniai faktai. Dabar bandome aprėpti tą neaprėpiamą dalyką ir viską sudėti į dvylika serijų“, – sakė „Laisvės kaina. Partizanai“ režisierius Saulius Balandis. Filmo prodiuseris P. Skaisgirys yra įsitikinęs, jog didelio populiarumo susilaukusio dvylikos dalių filmo antroji dalis bus dar labiau įtraukianti, netikėta, joje netrūks įtemptų vietų.

Istorinio vaidybinio daugiaserijinio filmo „Laisvės kaina. Savanoriai“ kūrybinė komanda jau netrumpą laiką intensyviai dirba filmavimo aikštelėje kurdami šio filmo tęsinį. Filmo scenos filmuojamos daugelyje unikalių, laikmetį atitinkančių Lietuvos vietų. Pasak filmo kūrėjų, filmavimo vietos išrenkamos ir paruošiamos itin kruopščiai. Vienoje iš tokių vietų buvo filmuojama masinė žydų žudynių scena. Pasak prodiuserio Povilo Skaisgyrio, tai buvo veiksmas, kuriam reikėjo bene daugiausia pasiruošimo: „Joje su aktoriais ir statistais dalyvavo apie 100 žmonių, buvo iškasta nemenko dydžio duobė, kuri tapo kapu žydams. Nors filmuodami supratome, kad tik atkuriame ir interpretuojame istorinius įvykius, tačiau manau, kad tą kartą ne vienas susimąstė, kokie tai buvo žiaurūs įvykiai.“

Žydų sušaudymo scena buvo filmuojama Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Kad viskas atrodytų kuo tikroviškiau, į pagalbą filmuojant buvo pasitelktas Kauno karo istorijos klubas „Grenadierius“. Šio klubo patirtis atkuriant XX a. karo istoriją ir sukauptas tą metą menantis turtas – kareivių uniformos ir karinė technika – itin pasitarnavo šio filmo filmavimui. Vokiečių kareiviai atrodė lyg sugrįžę iš praeities.

Dvylikos dalių filme žiūrovų laukia ne tik pamėgtų Marcelės Kubiliūtės (akt. Toma Vaškevičiūtė), Kosto Boreckio (akt. Mykolas Vildžiūnas), Prano Kuktos (akt. Marius Repšys), bet ir naujų herojų nuotykiai ir žygdarbiai. Filmo autoriai tiki deramai suvaidinę asmenybes, kurios, nepaisant kraupių aplinkybių, sugebėjo išsaugoti žmoniškumą.

Save

Save

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvoje, Menas, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

3 komentarai

  1. Tomas:

    O Vanagaitė dalyvavo kuriant filmą ?

  2. Žemyna:

    „… aktoriai vaizduos žmones, kurie, nebijodami mirties, gelbėjo žydus ir …”
    Kaip galėjo nebijoti? Dar ir kaip bijojo, tačiau vykdė žmogišką pareigą padėti tam, kam pavojus gresia, kas padėti prašo. O dieną ir naktį karo ir okupacijų metais jiems grėsęs pavojus paliko gilius randus jų sveikatoje… Ką iki mirties nervų priepuoliai kankino, ką šizofrenija pakirto, kas ne tik pats alkoholiku tapo, bet ir nuo priklausomybės kenčiančius vaikus pagimdė. Jie – „psichai” – juokino to priežasties nežinojusius, buvo bjauriais laikomi… O jie tylėjo, net artimiausiems žmonėms nepasakojo, ką teko patirti. O ir kaip galėjo kad ir gydytojui pasipasakoti? Tylėjo, nesiteisino net tada, kai nežinantys jų istorijos kaltino, kad jie ne tokie tėvai ir motinos, kokie turėtų būti, o jų vaikų vaikystė ne tokia buvo, kokia turėtų būti.
    Tikrosios to meto atmosferos neįmanoma atkurti.

  3. Audronė:

    AČIŪ. Puikus filmas. Žiūrėjau visas „Laisvės kaina. Savanoriai“ serijas. Dabar laukiu kiekvieną sekmadienio vakarą „Laisvės kaina.Partizanai“ serijos. Nesutinku su nuomonėmis, kad filmui trūksta profesionalumo. Kas trukdo daryti geriau?! Bet ne – lengviausia postringauti, o uždarbiauti – užsieniuose, tik ne ką nors reikšminga padaryti negalvojant apie atlygį, tiesiog „vardan tos Lietuvos“. BRAVO visai filmo kūrimo komandai. Ačiū Lietuvos televizijai. Didžiausias noras, kad šis filmas būtų rodomas VISOSE LIETUVOS MOKYMO ĮSTAIGOSE NEMOKAMAI. Gal nors taip bus suvokta, kad juokinti pasaulį „Klausimėlio“ laidose nieko nežinant apie Tėvynės istoriją yra PATI DIDŽIAUSIA GĖDŲ GĖDA !

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *