Birželio 21 d. prie Aplinkos ministerijos | Lietuvos.link nuotr.
Praėjo jau pusantro mėnesio nuo tada, kai Generalinė prokuratūra kreipėsi į teismą, prašydama sustabdyti Misionierių ansamblio teritorijoje vykstančius statybos darbus, bet iki šiol šis klausimas net nebuvo sprendžiamas, darbai vyksta pilnu tempu, o sprendimą Vilniaus m. apylinkės teismas priims tik rugpjūčio 9 d.
2017 m. birželio pabaigoje žiniasklaida pranešė, kad Generalinė prokuratūra kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama sustabdyti daugiabučių namų statybos darbus, vykdomus vieno iškiliausių UNESCO saugomo Vilniaus senamiesčio kultūros paminklų, buvusio Vilniaus
misionierių vienuolyno ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios ansamblio teritorijoje,
panaikinti Kultūros paveldo departamento organizuotą specialųjį paveldosaugos planą, kuriuo ši teritorija buvo suskaidyta, bei statybas leidžiantį dokumentą ir pašalinti padarinius.
Vis dėlto aiškėja, kad statybos darbų stabdymo klausimas iki šiol net nebuvo sprendžiamas.
Kaip informavo Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene Airinė Šerelytė-Skistymienė, po to, kai birželio 19 d. šiame teisme buvo gautas Generalinės prokuratūros ieškinys, suabejota, ar bendrosios kompetencijos teismas yra kompetentingas nagrinėti šią bylą, todėl teismingumo klausimą sprendė Lietuvos aukščiausiojo teismo specialioji teisėjų kolegija, kuri galiausiai vis dėlto perdavė bylą tam pačiam teismui.
„Užtruko šitas procesas nuo birželio 19 d. iki liepos 31 d., kol teisėja gavo bylą, nes buvo aiškinamasi dėl kompetencijos. Matau, kad buvo atsisakyta priimti ieškinį, nes kita kompetencija, tada perduota Lietuvos aukščiausiajam teismui, nes ten yra specialioji teisėjų kolegija, sprendžianti šituos klausimus, ir grąžino mums vėl. Todėl ir užtruko“, – sakė A. Šerelytė-Skistymienė.
Kadangi byla Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai buvo atiduota tik liepos 31 d., tai sprendimas, ar stabdyti statybos darbus, bus priimtas tik kitą savaitę – posėdis dėl laikinųjų apsaugos priemonių paskirtas rugpjūčio 9 d. 13 val. (vyks rašytinio proceso tvarka).
Primename, kad birželio 21 d. prie Aplinkos ministerijos įvykusio piketo dalyviai paragino užtikrinti, kad sustabdžius statybos darbus sąžiningi mokesčių mokėtojai neturėtų mokėti už nesąžiningų tarnautojų priimtus sprendimus, o žalą atlygintų tie, kurių veiksmai ją padarė – visuomenininkai paprašė ministerijos kuo skubiau kreiptis į Generalinę prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba bei prekybos poveikiu ir patraukti atsakomybėn konkrečius asmenis, kurie įteisino statybas prie Misionierių ansamblio.
Reklama
Susiję straipsniai:
- Įtariama, kad nebaigtos statybos Vilniuje prie Misionierių vienuolyno įregistruotos neteisėtai
- „Misionierių soduose“ bus stabdomos statybos
- Generalinė prokuratūra prašo teismo – stabdyti statybas prie Misionierių vienuolyno
- Prie Aplinkos ministerijos – piketas dėl nevykdomo pažado stabdyti statybas prie Misionierių ansamblio
- Visuomenė reikalauja asmeninės tarnautojų atsakomybės dėl neteisėtų statybų prie Misionierių ansamblio
- Valstybinė kultūros paveldo komisija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl statybų šalia Misionierių vienuolyno teisėtumo
- Vilniaus senamiesčio niokotojai siekia įbauginti Valstybinę kultūros paveldo komisiją
- N. Puteikis prašo ištirti kyšininkavimo atvejus susijusius su statybomis Vilniaus senamiestyje
- Paveldosaugininkai: Ar neteks aiškintis Pasaulio paveldo komitetui dėl Vilniaus istorinio centro?
- Seime vyks pasitarimas dėl pasaulio paveldo vietovės – Vilniaus senamiesčio – pokyčių
- Pradedamas Vilniaus Senamiesčio tvarkymo plano viešinimo etapas
- Restauruojama Vilniaus gynybinė siena
- Linas Balsys prašo viešo institucijų pasiaiškinimo dėl barbariško sveikų medžių naikinimo
- N. Puteikis prašo teisėsaugos atsižvelgti į paveldosaugininkų nepritarimą planuojamai plėtrai Trakų senamiestyje
- Valstybė išmokėjo kompensacijas privatiems kultūros paveldo valdytojams
- Z. Vaišvilos spaudos konferencija „Dėl D.Ulbinaitės baudžiamosios bylos“ (video)
- Vilniaus senamiesčio tarpuvartės – neatskiriama miesto vaizdo dalis
- R. Povilaitis: Lietuva avansu išteisino M.Gorbačiovą dėl Sausio 13-osios įvykių
- Prezidentė dalyvaus UNESCO lyderių forume
- Prokurorai N.Puteikiui neleidžia dirbti Seime ilgiau nei savaitę
Norint teisiškai išlikti (ir kaip Valstybei, sakykim nepriklausimai, t.y. su sava Konstitucija n e t g i galiojančia 🙂 )
būtinas bent pats pradinis (ar pagrindinis) teisinis išsilavinimas; tad reik tikėtis, kad rasis šiomis dienomis kas
– “Kada galima pateikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo?”
Laikinosios apsaugos priemonės taikomos ne tik iškėlus bylą teisme, bet ir nepareiškus ieškinio. Todėl prašymas dėl šių priemonių taikymo gali būti nurodomas ieškinyje, priešieškinyje, pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo arba paduodamas kartu su ieškiniu arba gali būti paduodamas atskirai jau iškėlus bylą teisme, bei jos teisminio nagrinėjimo metu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iki bylos iškėlimo teisme iš esmės reiškia tam tikro pranašumo įgijimą prieš atsakovą. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo nurodyti teismui priežastis, dėl kurių ieškinys negali būti paduodamas iš karto ir kartu pateikti įrodymus, kurie patvirtintų, jog egzistuoja grėsmė jo turtiniams interesams. Galimi atvejai, kai ieškovas ar kiti asmenys, prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones, naudoja jas kaip tam tikro poveikio priemones atsakovui, o teismui pritaikius šias priemones ieškinys teismui nepareiškiamas. Dėl šios priežasties yra nustatyta, kad suinteresuotas asmuo, pateikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki bylos iškėlimo, privalo sumokėti pusę CPK 80 str. nurodyto žyminio mokesčio. Ši suma iš esmės gali būti pripažinta užstatu, nes nepareiškus ieškinio sumokėti pinigai nėra grąžinami, išskyrus atvejus, kai ieškinys nepareiškiamas be suinteresuoto asmens kaltės. Pavyzdžiui, atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiskaito su ieškovu ir ieškovas atsisako teisės ieškiniui pareikšti. Pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones iki bylos iškėlimo, teismas turi nustatyti terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys, tačiau šis terminas negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų. Minėtas prašymas turi būti paduodamas teismui, kuris pagal teismingumo taisykles nagrinės ieškinį. Kokia yra prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo tvarka? Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti išsprendžiamas per tris dienas nuo jo gavimo teisme dienos. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t.y. nekviečiant šalių į posėdį. Apie prašymo nagrinėjimą pranešimu turi būti informuojamas atsakovas, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su tam tikrais apribojimais jo atžvilgiu. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui tik išimtinais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomu, tačiau tokiu atveju turi būti pateikiami neginčijami įrodymai, kad egzistuoja reali grėsmė pareiškėjo interesams. Kaip apskųsti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo? Nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones įsigalioja nuo priėmimo dienos, tačiau visos pirmosios instancijos teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių skundžiamos pateikiant atskirąjį skundą. Atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių padavimas nesustabdo bylos nagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neskundžiamos. CPK 151 str. 2 d. nustato, nuo kada skaičiuojamas terminas atskirajam skundui paduoti. Skundo padavimo terminas yra skaičiuojamas nuo nutarties priėmimo dienos, išskyrus atvejus, kai nutartis buvo priimta nepranešus asmeniui, kuris paduoda atskirąjį skundą. Šiuo atveju terminas skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo įteikimo tokiam asmeniui dienos. Taip gali būti tuomet, kai laikinosios apsaugos priemonės taikomos nedelsiant – nepranešus atsakovui. Kaip panaikinamos laikinosios apsaugos priemonės? Bylą išnagrinėjus iš esmės, laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą teismas turi išspręsti sprendime, t.y. atmetus ieškinį laikinosios apsaugos priemonės, kurių buvo imtasi, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Padavus apeliacinį skundą apsaugos priemonės lieka galioti iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka. Padavus kasacinį skundą, paprastai jau būna prasidėjęs vykdymo procesas ir laikinosios apsaugos priemonės jau netaikomos. Žinoma, galimi atvejai, kai gali būti pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pateikiant kasacinį skundą. Ieškinį patenkinus, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikinamos tik teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi, esant byloje dalyvaujančių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymui, išskyrus tris atvejus, numatytus CPK 150 str. 1 dalyje: 1) kai to reikalauja viešasis interesas; 2) jeigu asmuo, kuris kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, per teismo nustatytą terminą nepaduoda ieškinio; 3) jeigu asmuo, kuris CPK 147 str. nustatyta tvarka turėjo įmokėti pinigų sumą į banko sąskaitą neįvykdo šios pareigos per nustatytą terminą. Tai reiškia, jog esant šiems trims atvejams, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos teismo iniciatyva, nereikalaujant suinteresuotų asmenų prašymo. Laikinųjų teisinės apsaugos priemonių sistema iš tikrųjų pakankamai efektyviai užtikrina realią kreditoriaus tiek turtinių, tiek neturtinių teisių apsaugą bei būsimo teismo sprendimo priverstinį įvykdymą.”
ĮVYKDYS PAPRASTĄ IŠSISAUGOJIMO VEIKSMĄ (na panašiai kaip britai su “brexit” dėl apsisaugojimo nuo
“išsinaikinimo persi-persi-persieuropėjant” )
jei nesususkubt išsyk, tai pirmadienį “išmaniesiems teisininkams” galima bus perduoti:
daugiau: http://www.delfi.lt/news/daily/law/laikinuju-apsaugos-priemoniu-taikymo-tvarka.d?id=14653578
kad pritaikytų, ir sustabdytų
(kaip ir Šimašiaus su Palucku visišką beprojektinę,
t.y. “nelaborantinę” savivalę, be paGRINDo išlaidaujant
Lukiškėse; na dar ne “jiems” Lukiškėse, bet aikštėje)
ne tam tiek investuota į leidimų gavimą, kad dabar taip paprastai to atsisakytų. Įstatymus pažeidžiančių leidimų „signatarams” gerokai riesta? Nes sustabdymo atveju turės grąžinti dvigubai tiek, kiek „įsisavino”?