Gyvulių mėšlas yra vertinga natūrali trąša, kurią naudoti siūlo specialistai. Deja, aplinkosaugos pareigūnus pasiekia ne vienas pranešimas apie netinkamai tvarkomą mėšlą. Šis gali ne tik skleisti nemalonų kvapą aplinkiniams gyventojams, bet ir pasiekti gruntinius vandenis, o jais – pakliūti į geriamojo vandens šulinius.

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Kontrolės organizavimo skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Zabarauskienė teigia, kad atlikus patikrinimus pastebėta, kad dažniausiai tvarką pažeidžia 1–3 gyvulius auginantys ūkininkai. „Auginantys 10 ir daugiau gyvulių supranta, kad jeigu nebus užtikrinti aplinkosaugos reikalavimai mėšlo tvarkymui, jie neteks išmokų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros ir stengiasi, kad srutos į aplinką netekėtų. Tačiau smulkieji ūkininkai dažnai sumeta mėšlą šalia tvarto ir laiko jį per visą vasaros sezoną iki rudens“, – pasakoja G. Zabarauskienė.

Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui ir srutoms tvarkyti apraše nustatyta, kad prieš kraunant mėšlą lauko rietuvėje ir prie tvarto, būtina paruošti vietą, padėti šiaudų ar durpių, padaryti 20 cm aukščio grunto pylimą, kad susidarančios srutos netekėtų į aplinką. Be to, turi būti išlaikomas atstumas nuo mėšlo kompostavimo aikštelės: iki namo (nuosavo ar kaimynų) – 15 m, iki šachtinio šulinio – 20 metrų. Mėšlą laikyti galima ne ilgiau kaip 6 mėnesius.

Už reikalavimų nesilaikymą pažeidėjams gresia administracinė atsakomybė. Šiuo metu yra rengiamos pataisos, dar griežčiau reglamentuosiančios mėšlo ir srutų tvarkymą.