Ketinama atkurti akmens amžiaus gyvenvietę Samantonių kaime (nuotraukos, video) (1)

Gvidas Slah_R.E. Sutinytės nuotr.

Gvidas Slah pristato rekonstruotus akmens amžiaus įrankius ir medžiagas | R.E. Šutinytės nuotr.

Liepos 20 d. Ukmergės rajone Kultuvėnų kaime vyko konferencija „Akmens amžiaus gyvenvietės rekonstrukcijos galimybės Samantonių kaime“.  Priešistorinė gyvenvietė (orientuojamasi į vėlyvojo neolito ir ankstyvąjj bronzos laikotarpius) būtų kuriama Samantonių kaime, Veprių sen., Ukmergės rajone – netoli tos vietos, kur archeologė Rimutė Rimantienė atrado akmens amžiaus gyvenvietę.

Numatoma rekonstruoti akmens amžiaus gyvenvietė būtų skirta ne tik besidominčiųjų apsilankymui, bet ketinama sudaryti sąlygas ir pagyventi akmens amžiaus sąlygomis.Be to joje veiktų įvairios mokomosios-pažintinės programos apie mūsų krašto priešistorę. Tokia gyvenvietė galėtų tapti ir itin patraukliu kultūrinio bei ekologinio turizmo objektu lankytojams iš viso pasaulio. Gyvenvietėje taip pat galima būtų rengti eksperimentinius statybos ir akmens amžiaus žmonių gyvensenos tyrimus.

Iniciatyvos atkurti priešistorinę akmens amžiaus gyvenvietę ėmėsi VšĮ „Baltų atlantida“ direktorius Saulius Novikas. Jo pastangomis, remiant Ukmergės r. savivaldybei  jaukioje Česlovo ir Rūtos Lukianskų sodyboje „Lukianskų namai“ ir  buvo surengta ši konferencija.

Konferencijai vadovavo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akad. Eugenijus Jovaiša. Akademikas pradėdamas konferenciją pirmiausia pasveikino „Lukenskų namų“, kurioje ir susirinko šios idėjos sumanytojai ir palaikytojai, šeimininkę Rūtą Lukenskienę, nes kaip tik tą dieną ji šventė savo gimtadienį.

Konferencijoje dalyvavo ir Ukmergės rajono savivaldybės meras Rolandas Janickas. Jis pabrėžė, kad išėjus iš komforto zonos, gyvenimas tampa įdomus. Pasak jo, daug metų vyravo nuomonė, kad Ukmergė ─ pramoninis rajonas. Visgi jau keletą metų Ukmergės rajonas pristato dar mažai žinomus šio krašto kampelius, tampa patrauklus turistams. R. Janickas pritarė akmens amžiaus gyvenvietės rekonstrukcijos idėjai, kad būtų kuriamas patrauklumas šiam kraštui, naujos darbo vietos ir atsiveriama pasauliui.

Paluseje atstatomi akmens amziaus statiniai_ alkas.lt

Palūšėje atstatomi akmens amžiaus statiniai | alkas.lt nuotr.

Archeologas, akmens amžiaus žinovas prof. dr. Algirdas Girininkas pristatė pranešimą „Eksperimentiniai tyrinėtų archeologinių pastatų statybos ypatumai Lietuvoje ir Europoje“: „Pamėginsime pristatyti savo viziją, ką pagal galimybes šioje vietoje būtų galima padaryti. Akmens amžiaus gyvenvietė turi būti prie vandens. Vietos parinkimas – labai atsakingas dalykas. Svarbi gyvenvietės planinė struktūra, erdvinis išsidėstymas, ekonominė struktūra (pasisavinamasis ar gamybinis ūkis, išteklių gavyba). Būtų gerai, kad darbus toje gyvenvietėje galėtume atlikti kaip akmens amžiuje (naudojant kuo mažiau kirvių, pjūklų ir pan.). Į gyvenvietės rekonstrukcijos darbus galima būtų įjungti studentus, archeologus iš kitų šalių“.

Prof. dr. A.Girininkas pasiūlė atkreipti dėmesį į būsimą ekspoziciją, tinkamai pasirinkti finansavimo galimybes. Jis taip pat pademonstravo senovės gyvenviečių rekonstrukcijos pavyzdžius Lietuvoje ir Europoje, pristatė įvairius senovės gyvenviečių rekonstrukcijos būdus. Jis akcentavo, kad rekonstruotoje akmens amžiaus gyvenvietėje turėtų nuolat gyventi žmonės, vykti tam laikotarpiui būdinga veikla.

Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doktorantas Tomas Rimkus kalbėjo apie eksperimentinę archeologiją ir jos pritaikymą, atkuriant priešistorės žmogaus gyvenseną. Pasak jo, eksperimentinė archeologija yra žinoma jau nuo XVI a. Visgi Lietuvoje šis metodas yra pakankamai jaunas. T. Rimkus kartu su kolega Gvidu Slah pristatė eksperimentus iš Lietuvos ir viso pasaulio. Jie aptarė, kokia veikla galėtų vykti akmens amžiaus gyvenvietėje, kad ji atitiktų mokslinių tyrimų duomenis. Eksperimentinė archeologija, anot pranešėjų, yra visuomenei labai įdomi. Akmens amžiaus gyvenvietėje svarbu perteikti potyrius, kas vyko prieš tūkstančius metų.

Gvidas Slah pristato eksperimentinės archeologijos darbus:

Doc. dr. Valdemaras Šimėnas pristatė pranešimą apie užsienio gyvąją archeologiją ir jos pavyzdžių bei galimybių pritaikymą Lietuvoje. Ūkio ministerijos turizmo politikos skyriaus vedėjas prof. dr. Renaldas Čiužas ─ galimas investicijas į projektą, pasitelkiant Europos patirtį ir Lietuvos galimybes. Po to įvyko diskusija, kurioje taip pat dalyvavo archeologas, VU Archeologijos katedros vedėjas dr. Albinas Kuncevičius bei etnokosmologas Jonas Vaiškūnas.

Po konferencijos buvo sudaryta darbo grupė, kuri diskutavo ir numatė tolimesnę veiklą, rekonstruojant akmens amžiaus gyvenvietę. Darbo grupės nariai vyko apžiūrėti vietovę, kurioje numatoma atkurti akmens amžius gyvenvietę.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Kultūros paveldas, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *