Piliečiai kviečiami reikšti savo nuomonę apie Europos ateitį (4)

Baltoji knyga.Europos ateitis

Baltoji knyga dėl Europos ateities

Kovo 1 d. Europos Komisija paskelbė diskusijoms skirtą Baltąją knygą dėl Europos Sąjungos ateities, kurioje pateikti penki galimi Sąjungos raidos iki 2025 m. scenarijai. Jie gali būti tarpusavyje derinami ar pildomi:

”    „esamos darbotvarkės tąsa“ – 27 valstybių ES visas jėgas skiria konstruktyvių reformų darbotvarkei;
”    „tik bendroji rinka“ – 27 valstybių ES persiorientuotų į bendrąją rinką, nes 27 valstybėms narėms nepavyktų susitarti dėl vis daugiau politikos sričių;
”    „kas norės, nuveiks daugiau“ – 27 valstybių narių ES veikia kaip šiandien, bet valstybės narės, kurios to nori, gali konkrečiose srityse kartu daugiau nuveikti;
”    „nuveikti mažiau, bet efektyviau“ – siekiama pasirinktose politikos srityse nuveikti daugiau ir sparčiau, o kitose – mažiau;
”    „nuveikti daug daugiau bendromis jėgomis“ – valstybės narės nusprendžia sutelkti galias bei išteklius ir priimti sprendimus tarpvalstybiniu mastu.

Komisija taip pat paskelbė keletą diskusijoms skirtų dokumentų Europai esminiais klausimais: 1) Europos socialinio matmens plėtojimas, 2) glaudesnės ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimas, 3) globalizacijos suvaldymas, 4) Europos gynybos ateitis ir 5) ES finansų ateitis.
 
Šiuo metu dėl Europos Sąjungos ateities vyksta plačios diskusijos, kuriose dalyvauja piliečiai, institucijos, akademinė bendruomenė.

Baltoji knyga .Europos ateitis

Piliečiai kviečiami reikšti savo nuomonę ir internetu, ypač iki 2017 m. rugsėjo 13 d., kai metiniame pranešime apie Europos Sąjungos padėtį Pirmininkas J.-C. Junkeris paskelbs savo Europos ateities viziją.

2017 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos posėdyje gali būti padarytos pirmosios išvados. Tai padės apsispręsti dėl veiksmų, kurių reikės imtis iki 2019 m. birželio mėn. vyksiančių Europos Parlamento rinkimų.
 
Nuomonę dėl Europos ateities galima reikšti čia.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Pilietinė visuomenė, Politika ir ekonomika, Užsienyje, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , .

4 komentarai

  1. Kiemsargis:

    Čia ką – rimtai? Briuselis mūsų nuomonę domisi?

  2. Tvankstas:

    Juokas ima – Junkeris skaitys…

  3. Diskusijas pirmiausiai reikalinga vesti dėl ES lėšų panaudojimo, kokia ir kam nauda iš to panaudojimo tenka. Ne tik diskutuoti, bet ir atsakomybės iš Lietuvos valdžios asmenų pareikalauti atlikus auditus būtina, pvz., kad ir dėl galimos korupcijos dėl vėžės maršruto vietų per Lietuvą. Antai, europinei vėžei nuo Kauno iki Lenkijos sienos išleista 365 mln. eurų, kurių didžioji dalis yra ES lėšos. Regis, jau pora metų, kai šios lėšos „įsisavintos“, o kokia iš to nauda Junkeriui kaip ir nerūpi, atsakomybės už tai nereikalaujama. Beje, Lietuvoje yra Junkerio atstovas, taigi galėtų per jį pasidomėti, kaip čia tokios išlaidos padarytos į balą… Jau vien tai, kad “Rail Baltica” maršrutas „nukreivotas“ ne per Vilnių, artėjantį prie milijoninio miesto ribos ir šalies sostinę, turi kelti jo įtarimus, kad jis gali būti korupcijos įtakotas. Čia krenta į akis dar toks faktas Vilniaus -Druskininkų geležinkelio atžvilgiu, kad kažkodėl nėra atkuriamas tarp jų buvęs susisiekimas geležinkeliu, nors tereikia pora dešimčių geležinkelio pratiesti. Juolab, kad tai buvo galima atlikti už ES lėšas, skirtas rytinei ES sienai įrengti. Druskininkiečiams ir vilniečiams netgi pasiskųsti Junkeriui dėl to derėtų. Žurnalistai klausimo kažkodėl nejudina, nors akivaizdu, kad tai yra valstybės valdymo padarytas Pietryčių Lietuvos skriaudos faktas… Vien dėl šio fakto tikslinga atlikti ES auditą, juk įrengiant Rytų sieną geležinkelio perkėlimui lėšos negalėjo būti neskirtos. Be abejonės čia Lietuvai tikslinga susitarus su Lenkija geležinkelio linija sujungti Druskininkus su Augustavu (Balstoge). Tuo Šiaurės Lenkijos daliai būtų sudaryta galimybė patogiau naudotis Vilniaus, o ne Varšuvos oro uostu. O tai Lietuvos interesai. Apskritai valstybės valdžios nesirūpinama istorinės turėtos Vilniaus traukos išlaikymu regione. Čia keliami faktai netgi bylotų apie sąmoningą Pietryčių Lietuvos vertimą atsilikusiu užkampiu. Šia prasme valstybės valdžios atitinkamų asmenų „nemeilę“ Vilniui gelbsti jo patrauklumas užsienio investicijoms, iš kurių jis pats laikosi ir Lietuvą prilaiko. Taigi, diskutuotina dėl ES lėšų „įsisavinimo“ naudingumo kontroliavimo, tačiau komisija šios problemos nekelia…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *