A. Lapinskas. Lietuvos lenkai stoja į kovą su lietuvių kalba (92)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Maždaug prieš 20 metų pas tuometinį Vilniaus universiteto rektorių Rolandą Pavilionį užsuko įtakingų Lietuvos lenkų delegacija su prašymu: ar negalima būtų sumažinti studentams lenkams studijų reikalavimų, nes lenkų mokyklose gautos lietuvių kalbos žinios neleidžia jiems suprasti dėstomų dalykų. Į tai rektorius kategoriškai atsakė, kad universiteto lygio jis nežemins, o lenkams pasiūlė pakelti vidurinio mokslo, tiksliau lietuvių kalbos mokėjimo lygį.   

Kaip atsakė į šį protingą pasiūlymą Lietuvos lenkai? Niekaip. Tas lygis nekilo. Pagaliau Lietuvos valdžia 2011 metų Švietimo įstatymu nusprendė išlyginti abitūros lietuvių kalbos egzaminą visiems mūsų krašto abiturientams (prieš tai jis lenkams būdavo gerokai susilpnintas, atsižvelgiant į jų menkas žinias), kartu sulyginti šių pamokų skaičių su lietuviškų mokyklų, taip pat kelis dalykus dėstyti lietuviškai ir tokiu būdu pakelti tą lygį. Čia ir prasidėjo.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija kartu su lenkiškų mokyklų tėvų komitetais ėmėsi organizuoti lenkų moksleivių streikus. Kad būtų skambiau, ne prieš išlyginimą, bet „už lenkiškumą“. Paremti streiko į Lietuvą atlėkė Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, pagąsdinęs Lietuvą, kad „Lenkijos ir Lietuvos santykiai bus tokie geri, kokie geri bus Lietuvos valdžios santykiai su lenkų tautine mažuma“. Buvo nutarta sudaryti dvišalę komisiją Lietuvos lenkų švietimo problemoms spręsti.

Po kelių susitikimų Lenkijos delegacija… pabėgo iš Lietuvos, nepasirašiusi jokio bendro pareiškimo ir net neišgėrusi draugystės šampano taurės. Tokį skandalingą lenkų elgesį galima būtų paaiškinti tuo, kad lenkai tiesiog nerado prie ko prisikabinti, nes Lietuva atitiko ir net viršijo visus Lenkijos, o ir Europos  reikalaujamus normatyvus.   

Lenkams „atsikabinus“, aistros lyg ir nurimo. Tačiau prieš keletą savaičių, paskelbus lietuvių kalbos egzamino lenkams nepalankius rezultatus, Lietuvos lenkai vėl pakilo į kovą, ačiū Dievui ne streikais, bet viešai skelbiamomis nuomonėmis. Žinomas Lietuvos lenkų veikėjas Aleksandras Radčenka savo straipsnyje „Pyro sėkmė“ („Pyrrusowe sukcesy“) egzamino sulyginimą taip ir vadina „Pyro sėkme”, nes jis „priešingai deklaracijoms ir prielaidoms atves tik prie dar didesnio tautinių mažumų susvetimėjimo ir atstūmimo“. Nieko sau, negi geriau išmokę lietuvių kalbą lenkai dar labiau pyks ant Lietuvos?

Kadangi iš lenkų abiturientų valstybinį lietuvių kalbos egzaminą išlaikė 80,74 proc. (pernai 87,87 proc., lietuvių abiturientų atitinkamai 89,5 proc. ir 89,9 proc.), anot autoriaus, tai reikštų, kad penktadalis lenkų abiturientų neįstos į universitetus. Kadangi Lietuvos lenkai užima priešpaskutinę vietą pagal aukštąjį išsilavinimą (po jų tik romai), tai suduos „stiprų smūgį lenkų ateičiai“.

O laikraštis „Kurier Wilenski“ jo redaktoriaus lūpomis dar pagąsdina, kad dėl tokių rezultatų dalis lenkų vaikų tėvų ims mąstyti, kurią mokyklą rinktis jų vaikams, lenkišką ar lietuvišką?    

A. Radčenka aiškina, kad 2011 metų švietimo įstatymo priėmimas buvo stumiamas “buldozeriu”, pažeidžiant Konstituciją ir be reikiamo perėjimo laikotarpio. Visa tai yra melas, teisininkui A.Radčenkai, dirbančiam Vyriausybės kanceliarijoje taip fantazuoti nederėtų. O jo plėtojamos idėjos apie būtiną pozityvią diskriminaciją lenkams, jiems siūlant lengvesnius egzaminus mokykloje ir universitete, gali atnešti priešingų rezultatų nei tikina jų autorius.            

Jo manymu, reikia sudaryti sąlygas, kad mažumos turėtų tokias pačias išsilavinimo galimybes, kaip ir likusi visuomenės dalis. Bet juk tam reikėtų tik išlaikyti reikiamus egzaminus nors tuo pačiu lygiu kaip lietuviai. Negi esant vienodiems rezultatams, lenkas iš studijų būtų pašalintas vien dėl to, kad jis lenkas? To Lietuvoje niekad nebuvo ir nėra.

Išsilavinę, nors ir lengvatiniu būdu lenkai esą taps pavyzdžiu savo bendruomenei. Kažin. Žinodami, kad vienu ar kitu reikalu žmones konsultuos lenkai teisininkai ar gydytojai, tiek lenkai, tiek lietuviai galėtų turėti pagrįstų įtarimų dėl jų kvalifikacijos ir kalbos mokėjimo, nes jie juk bus laikę lengvatinius egzaminus. Gali tuomet atsitikti taip, kad tokie “specialistai” dėl savo kvalifikacijos visuomenėje (taip pat ir lenkų) bus vadinami jau beveik užmirštu šunadvokačio ar šundaktario vardu. Tautinei bendrijai tai garbės nedarys.

Tokiu būdu rektoriaus R. Pavilionio mintis, kad nuolaidų dėl lyties, rasės ar tautinės kilmės nei priimant, nei baigiant universitetą negali būti, aktuali ir dabar. Vienintelis tinkamas kelias – įvesti vienodus standartus, pasiekti reikiamą lygį visose Lietuvos mokyklose. 

Pats A. Radčenka pateikia pavyzdžių, kai lenkų mokykloms nereikia jokių išimčių ar lengvatų. A .Mickevičiaus ir Jono Pauliaus gimnazijose, valstybinį lietuvių kalbos egzaminą išlaikė per 90 proc. abiturientų, tai aukščiau nei visos šalies vidurkis. Jį numuša rajonų mokyklos. Pvz., Šalčininkų rajone lietuvių kalbos egzamino neišlaikė apie 30 proc. lenkiškų mokyklų mokinių.

Beje, lenkiškas kaimo mokyklas lenkų politikai laiko dideliu savo laimėjimu. Tačiau be kokybės ir ypač lietuvių kalbos pagerinimo, vėlgi A. Radčenkos žodžiais tai bus Pyro pergalė, nes po kelerių metų Vilniaus ir Šalčininkų rajone kiekvienas kaimas turės po lenkišką gimnaziją, tačiau be universitetų absolventų…

O ką apie Lietuvos lenkų švietimą kalba žinoma Lenkijos lietuvių žurnalistė Živilė Makauskienė, galinti pažvelgti ir iš Lenkijos patirties pozicijų? Anot jos, „Kai kurių Lietuvos lenkų organizacijų veikėjų skleidžiamos kalbos, esą moksliškai patvirtinta, jog tautinės mažumos atstovai niekada neišmoks taip gerai valstybinės kalbos, kad galėtų lygiuotis su valstybinės tautos atstovais, todėl ir Lietuvos lenkų moksleiviams negalima kelti tokių pačių reikalavimų kaip lietuvių vaikams, Punsko Kovo 11-osios licėjuje kelia juoką“.

Lenkijoje valstybinė kalba, jos mokėjimas ar mokymasis niekada nebuvo derybų objektas – nei su kuria nors valstybėje gyvenančia tautine ar religine bendruomene, nei su kuria nors kaimyne valstybe. Valstybinės lenkų kalbos mokymo programa yra vienoda visiems Lenkijos moksleiviams nepriklausomai nuo jų tautybės, rasės ar religijos, nesvarbu, kokiose mokyklose jie mokosi. Niekada nebuvo net svarstymų suteikti kuriai nors tautinei mažumai lengvatų.

Seinų „Žiburio“ mokyklos lietuvių kalbos mokytojos Irenos Gasparavičiūtės nuomone, „Lenkijoje visiems akivaizdu, kad norint gyventi ir dirbti savo valstybėje ką jau ką, o valstybinę kalbą reikia mokėti gerai. Mūsų mokiniai iš lenkų kalbos gauna aukščiausius balus ir nesiskundžia tuo, kad neturi nuolaidų ar kad nežiūrima pro pirštus į jų daromas klaidas. Priešingu atveju jie nesijaustų lygiaverčiais, jaustųsi prastesni nei lenkai“.

Pabaigai keli siūlymai A. Radčenkai ir kitiems aktyviems Lietuvos lenkams. Nacionalinio egzaminų centro direktorės Saulės Vingelienės nuomone, šiųmečiai rezultatai atsirado dėl gerokai prastesnio kontingento, todėl daryti išvadas, tuo labiau politines apie lenkams kenkiantį blogą įstatymą ir tautinių mažumų atstūmimą nėra pagrindo. Tokie žodžiai kaip tik įkvėps Lietuvos lenkų „kovotojus“, taip pat Lenkijos valdžios atstovus vėl ir vėl kalbėti apie Lietuvos lenkų persekiojimą, nors esmė čia tik lietuvių kalbos gramatikos išmokimas.

Ir dar. Lenkijos lietuviškų mokyklų pradinėse klasėse lenkų kalbos pamokų yra netgi daugiau už lietuvių, todėl jau baigdami pradinę vaikai žino gramatiką, gali kalbėti ir skaityti lenkiškai.  Lietuvoje lenkų pradinėse klasėse jokiu suvienodinimu nekvepia (nors tai gali padaryti pačios mokyklos), čia pirmoje klasėje lietuvių kalbos pamokų tėra tik dvi, kai lietuviškose mokyklose aštuonios (lenkų kalbos – septynios). Aišku, kad vyresnėse klasėse lenkai tik vejasi lietuvius ir niekaip nepasiveja iki pat abitūros.

Prieš keletą metų kalbėjausi su Baltarusijos Gardino mokyklos lenkų mokoma kalba (vienos iš dviejų pusei milijono Baltarusijos lenkų) direktore. Išgirdusi iš manęs, kad Lietuvos lenkų mokyklose valstybinei kalbai taikomi susilpninti reikalavimai, ji tiesiog pasibaisėjo: jei taip būtų pas mus, niekas neleistų vaikų į tokią mokyklą!

Kaip tik ir pagalvojau: ar ateis toks laikas, kai Lietuvos lenkai sužinoję, kad vienoje ar kitoje lenkiškoje mokykloje lietuvių kalbos mokymas neprilygsta lietuviškoms mokykloms, tuojau pat atsiimtų iš jos vaiką, nes tokioje mokykloje vaiko ateičiai būtų suduotas nepataisomas smūgis. Bet kol kas viskas vyksta atvirkščiai: lenkai tėvai protestuoja prieš suvienodintą, t.y. pagerintą lietuvių kalbos mokymą. Negi apie vaiko ateičiai atnešamą žalą jiems niekas nepaaiškina?

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Švietimas, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , .

92 komentarai

  1. Šitas žmogus labai myli lenkus, nes tik apie juos ir rašo. Įdomu ar jis neturi kitokių temų? Kodėl nerašo nieko apie rusus ir Astravą? Labai keista asmenybė pan Lapinskas.

  2. >sauliui:

    Sauliau, nusišnekėjai.O dėl straipsnio autoriaus vertinimo būtina pasakyti,kad tai vienas iš sąžiningesnių visuomenės veikėjų ir žurnalistų,labai kompetentingas lenkakalbių tema.Tad,sauliau, įtariu,kad tau lietuvių kalba nėra prie širdies.

  3. Vilnietis:

    Szanowni panowie, gerbiami ponai, gerbiu lenkų kalbą ir lenkus, bet… Kokie, atsiprašau, “Lenkai Lietuvoje”?! Lenkai gyvena Lenkijoje!!! Apie tai, kokie “lenkai” gyvena Pietryčių Lietuvoje, rašė Lietuvos ir Lenkijos mokslininkai (ž. akad. Zigmo Zinkevičiaus bei prof. Halinos Turskos publikacijas). Beje, taisyklinga lenkų kalba kalba tik tie, kurie baigė “polonistiką” Vilniaus ar Lenkijos universitetuose. Visi kiti gi Vilniaus krašto “lenkai” kalba arba rusiškai, arba “po prostu”. Tai dėl ko laužomos ietys ir keliama audra vandens stiklinėje?! Dėl to, kad Lietuvos Respublika – suvereni valstybė, turinti savo valstybinę kalbą (kaip, beje, ir Lenkija!), kuri yra privaloma VISIEMS LR piliečiams – ir lenkų, ir rusų, ir baltarusių, ir ukrainiečių, ir totorių, ir karaimų, ir vokiečių, ir latvių kilmės? O jei Lenkijos politikams-nacionalistams kažkas nepatinka, tai čia jau jų problemos. Mums gal taip pat nepatinka lietuviško Suvalkų “trikampio” aneksija bei Vilniaus krašto okupacijos vadinimas “pilietiniu karu tarp senųjų ir naujųjų lietuvių”, bet mes nevykstame į Lenkiją ir nedarome ten tokių pareiškimų, kokius daro lenkų “ponai”, atvykę pas “cholopus litwinus”…

  4. Pilkis:

    Kiek yra lenkų? 50mln? Kiek Lietuvių? 3mln.? Tai kas čia yr tautinė mažuma? Gal tiesiok atsi….. lenkai jūs. Lietuva turi teisę ginti savo kaalbą ir kultūrą savo valstybėje ir kelti grieščiausius reikalavimus. Kitu atveju čia bus kosavas ar daar kažkas. Jeigu tu mielas lenke cia Lietuvoje neptinka, važiuok gyventi i tėvyne Lenkija, viskas paprasta. Vilniaus kraštas ir 300km spinduliu visada buvo gyvenamas baltų. Katalikiška okupacija ir tarpukario lenkų išpolii, nėra priežaastis sulenkinti Vilniuas krašto. Parazituojantys vaidus kurstantys veikėjai turi būti siunčimi gyventi į Lenkiją.

    • Žemyna:

      + + + !
      Beje, DEMOKRATINĖ valstybė turi NE TEISĘ, bet PAREIGĄ VISIEMS šalies piliečiams, nežiūrint jų tautybės, sudaryti LYGIAS GALIMYBES išmokti visų pirma VALSTYBINĘ k., kuria tvarkomas oficialusis šalies gyvenimas. Nes tik taip jiems užtikrinamos visos konstitucinės šalies teisės, lygios su kamienine tauta galimybės. Nemokėdamas oficialiosios šalies kalbos tokiu pat lygiu, kaip ir pagrindinė valstybės tauta, jis negalės būti vienodai informuotas, vienodai suprasti įstatymus ir t.t.
      Visada pravartu mokytis iš žydų. Suraskite bet kurio valstybėje augusį žydą, kuris valstybinę kalbą mokėtų prasčiau už tos šalies pagr. tautą… 🙂 Lietuvoje veikiau rasite atvirkščią atvejį, kai besiveržiantys į „pažangą” kalba bent trijų kalbų mišraine, ir nė vienos iš jų bent kiek padoriau nemoka…

  5. Žemyna:

    Pono Radčenkos paklausčiau, ar jis bent sykį bandė įsijausti į savo ukrainiečio senelio savijautą, kai šis buvo verčiamas tapti lenku? Nes tik tai turėjo padaryti jo gyvenimą bent kiek pakenčiamesnį, apsaugoti nuo nusavinimo jo žemę, gimtuosius šeimos namus? Kaip jis nuleidęs akis eidavo pro savo cerkvės batiušką, pro savo buvusius, bet išdrįsusius nepasiduoti parapiečius, nes širdyje juk jautėsi išdaviku…
    Ar bent bandė įsivaizduoti, ką jaučia VYRAS, kai tenka nuleisti galvą prieš atėjūnų neteisingumą bei smurtą, ir savo šeimą – tiek senus tėvelius, tiek savo vaikus – savęs išsižadėjimui, perkrikšto pažeminimui pasmerkti?
    Ar jam niekada nekilo klausimų, kodėl tiek pačioje Lenkijoje, tiek „lenkiškose” kaimyninių tautų žemėse tiek daug lenkų su pavardėmis, neturinčiomis nieko bendro su lenkų k.?

  6. Algimantas:

    Gerb.poetas J.Marcinkevičius kažkada yra pasakęs,kad sunku būti lietuviu.Ir tai – tiesa.Todėl visiškai nenuostabu,kad prieš karą- 20-ame dešimtmetyje( klasta Lenkijos okupuotame Vilniaus krašte) esantys lietuviai ir baltarusiai buvo priversti “tapti”lenkais.Čia bėda yra sena.Bet šviežia ir pati baisiausia Lietuvos tragedija yra tai,kad visos (ypač po 2000 m.) valdžios Lietuvoje atsiduoda Tamoševskio ir jo pakalikų šantažui ir visiškai nieko nedaro,kad Lietuva (visom prasmėm) išliktų. Būkit prakeiktos visos valdžios naikinančios Lietuvių kalbą ir Lietuvą Lietuvos žemėje.

  7. Pikc:

    O juk reikia tiek nedaug – valdžios su stuburu, kuri lenkams pasakytų “nelįskite į svetimos valstybės vidaus reikalus”, o “liankams” – “jei mūsų tvarka nepatinka – “čemodan-vokzal-varšava”. Na, o visus prieš valstybę veikiančius “wannabe lugandon” fruktus priverstų “atsakyti pagal įstatymą”.

  8. Ryšard Maceikianec Gera reklama A. Radčėkai, Ivano ir Katerinos Radčenku, NKGB veikėjų anūkėliui. Žiur. Juozapo Mackevičiaus romaną “Kelias į niekur”. Bat apie tai autorius nei žodžio – kad rusų kilmės iš Pskovo veikėjas nustato elgėsio standartus Lietuvos lenkams ir kad tie reikalavimai kenkia ne Lietuvos lenkai, o rusų kilmės veikėjas.

  9. Pasipiktinęs kaimietis:

    Gerai paaiškinta viskas sudėliota. Ir durnam aišku, kad valstybinę kalbą kiekvienam piliečiui, nepriklausomai nuo tautybės, reikia mokytis vienodomis sąlygomis ir bent išlaikyti vis dar palenvinto vertinimo lietuvių kalbos egzaminą. Vis dar diskriminuojami tie vaikai, kurie lanko mokyklas valstybine kalba, nes jiems vertinimas griežtas, o lenkiškose mokyklose už tokį patį klaidų skaičių gauna geresnį pažymį. Ir vis tiek rėkia, meluoja, skundžiasi.
    Lenkų mokyklų vadovai ir jų steigėjai, t.y. Šalčininkų ir Vilniaus rajonų lenkų akcijos savivaldybės tyčia nesistengia didinti lietuvių kalbos pamokų skaičiaus, tyčia neįdarbina gerų mokytojų, kad lenkų akcijos partija ten besimokančių vaikų sąskaita galėtų krauti sau politinį kapitalą, kad galėtų skųstis ir gauti papildomų pinigų iš Lenkijos, kad galėtų ir toliau šantažuoti Lietuvos valstybines institucijas.
    Yra vienintelė išeitis – visos mokyklos turi būti tik valstybine kalba su dėstomomis lenkų, rusų , baltarusių kalbomis . Antraip niekada nesibaigs tie skundai, nes tomaševskininkai mokyklas pavertė savo partijos rėmėjais, įdarbina tik lojalius rajono politikai mokytojus, neskiepija meilės Lietuvos valstybei, neskatina vaikų pažinti Lietuvos gamtą, kultūrą. Jų vaikai vasaros metu stovyklauja, važiuoja į ekskursijas tik į Lenkiją, o nei karto nėra buvę Maironio ar Žemaitės, ar Dariaus ir Girėno tėviškėje. Nors reikalauja Švietimo įstatymas net dviejų dalykų: geografijos ir istorijos nedėsto valstybine kalbą, nes ne visi mokytojai gerai moka lietuviškai. Padarykite valstybinės kalbos egzaminą lenkiškų mokyklų mokytojams ir pamatysite kokie bus rezultatai. Gal tada Premjeras ir Švietimo ministrė supras, kad kito kelio nėra.

  10. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

    Galvoju sau, ar alkas preleis mano komentarą ar ne? Pagyvensim pamatysim.
    Užsiimsiu, ne savo nuomonės pasakymu, o pačio pačio demokratiškiausio LR Prezidento Valdo Adamkaus apgailėtinus pažadus lenkams pacitavimu iš tokios publikacijos:

    – Pone Prezidente, būtų labai įdomu išgirsti ir šiandieninių mūsų santykių su Lenkija vertinimą, kuriuos užgožė Rusijos konfliktas, ir mes šiek tiek primiršome, bet tie klausimai, kuriuos kėlė Lenkija, tautinių bendruomenių klausimai, juk jie neišspręsti.

    – – Dabartiniai santykiai yra apgailėtini. Po to, kas buvo pasiekta, dabar ir viena, ir kita pusė laikosi rezervuotai. Tai labai matosi. Nors visą laiką dar tvirtiname, kad esame strateginiai partneriai, tačiau tos strateginio partnerio ribos įrėmintos į savotišką atsargumą ar net nuoširdumo trūkumą. Man einant pareigas, per 10 metų beveik pasiekėme (aš taip vadinu) savotišką auksinį laikotarpį Lietuvos ir Lenkijos santykiuose. Aš, artimai bendraudamas su buvusiu Prezidentu A. Kwasniewskiu, visą laiką jam žadėdavau, ypač [dėl to] nelaimingo pavardžių rašymo. Tas klausimas neišsisprendė – apgailėtina. Tačiau jis šiek tiek buvo svarstomas, o dabar iš viso užsikirtome, ir nei viena, nei kita pusė nepasiduoda. Na, bet, man atrodo, kad čia trūksta gerų norų. – Gerų norų ar politinės valios?

    Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/interviu/valdas-adamkus-tai-kad-neissprestas-lenkisku-pavardziu-rasymo-klausimas-apgailetina-599-475945

    • Adamkus yra iš teisybės Adamkiewicz.
      Štai kame ir visa esmė – dėl ko jam taip svarbu lenkiški reikalai.

      • dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

        Gal kartais turi jo asmeninio dokumento nuotrauką, kai buvo jaunas. Kažkur buvo atspausdintas tas jo asmeninis dokumentas, tai jei tenai kaip sakai….. O galvoju, kad sakai teisingai, tai tada ŠAKĖS. Božena gal patvirtins? 🙂

        “Valdas Adamkus lankė Jono Jablonskio pradžios mokyklą, kurios baigiamąjį skyrių baigė vienais trejetais ir buvo paliktas antriems metams.”

        https://www.geni.com/people/Valdas-Adamkus/6000000022771952467

        Valdas Adamkus yra Lietuvos, JAV ir Kazachstano universitetų garbės daktaras: Vilniaus universiteto (1989 m.) Indianos valstijos Šv. Juozapo koledžo (JAV, 1991 m.) Nortvesterno universiteto (JAV, 1994 m.) Kauno technologijos universiteto (1998 m.) Amerikos katalikiškojo universiteto (JAV, 1998 m.) Lietuvos žemės ūkio universiteto (1999 m.) Ilinojaus Technologijos instituto (JAV 1999 m.) Astanos universiteto (Kazachstanas, 2000 m.) garbės profesorius Čikagos De Paul universiteto (JAV, 2001 m.) Lietuvos teisės universiteto (2001 m.) Vytauto Didžiojo universiteto (2002 m.) Lietuvos kūno kultūros akademijos (2004 m.)

      • dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

        Tamstos pastebėjimas gali būti labai rimtas esant įrodymui, kad Adamkus yra iš teisybės Adamkiewicz.

        Pagalvokime apie tą politinį klimatą 1926 metais Kaune, kai lenkai okupantai užpuolė ir okupavo dalį Lietuvos. Buvome karo būsenoje, nebuvo nė diplomatinių santykių. Tai jei lenkas gimsta Kaune tuo laiku ir pasirašo pavardę….. lenkiškai, kas ko gero nebuvo leistina, tai taip iš lenko pavirto lietuviu. O lenkų okupuotame krašte, lietuviai pavirto lenkais.

        Pasižiūrėkite nuorodoje
        https://www.geni.com/people/Valdas-Adamkus/6000000022771952467

        yra parašyta, kad: Valdas V Adamkus
        Lithuanian: Valdas Voldemaras Adamkus, Polish: Waldemar Adamkiewicz

        Tai kas gelėtų paneigti, kad Valdas Adamkus nėra lenkas. O kuris čia lietuvis gimdamas Kaune ima ir užsirašo ne tik savo lietuvišką pavardę, bet ir lenkišką? O kodėl ne vokišką,prancūzišką ir t.t.

        Išvada: Lietuva anksčiau duodavo lenkams karalius, o dabar lenkai įkišo lenką Lietuvos prezidentu. Geriau vėliau sužinoti, negu niekad.

        • Vilnietis:

          Manyčiau, kad Adamkevičius (Adamcus) yra labiau amerikonas negu lietuvis ar lenkas. OK? 😆

        • Kaunas, iki lenkams užimant Vilnių, buvo lenkynė – netgi Daktarai tada kalbėjo lenkiškai (senosios vardas Jadvyga).

        • Tvankstas:

          Tamstos labai lengvai jau Adamkus padarytas lenku Adamkiewicz, nors jo tėvas buvo aukštas karininkas ir rašėsi Adamkevičius.
          Tado Ivanausko, laikiusio save lietuviu, vienas brolis laikė save lenku, antras brolis – baltarusiu.
          Mano žmonos giminių antkapiai keletas ir keliolika km nuo Lenkijos sienos (palaidoti iki I pasaulinio karo) su grynais lenkiškais užrašais, nors niekas niekada giminėse nekalbėjo lenkiškai : Markiewicz, Paszkiewicz, Krakowski/Krakowska, nors visi juos žino kaip Markevičius, Paškevičius, Krakauskas/Krakauskienė.
          Gal neperlenkime kai kada lazdos.
          Kuo Kubilius ar Kirkilas ne lenkai, jei nori įvesti QWX ?
          Tas Adamkaus plepumas atvedė prie to, kad išsidavė – taip, žadėjau L.Kačinskiui, bet nepavyko pažado ištesėti.
          Būdamas atsakingas ir pakaltinamas, Adamkus paprasčiausiai sulaužė priesaiką ir išdavė Lietuvos valstybę ir piliečius.

    • Vilnietis:

      Negi Prezidentas V.Adamkus savo patarėjų nebuvo supažindintas su LR Konstitucija, kur labai aiškiai parašyta, kokia valstybinė kalba yra “ant tos Lietuvos”?! Keista… Kokios galėjo būti derybos ir kokie pažadai dėl valstybinės kalbos statuso?! Labai keista… 😲

  11. Kas turite laiko -:

    Reiktų pasidarbuoti komentaruose:
    Plungės valdžia rengė jaunimo išvyką į stovyklą Rusijoje
    delfi. lt/news/daily/lithuania/plunges-valdzia-renge-jaunimo-isvyka-i-stovykla-rusijoje.d?id=75258601

  12. Kas turite laiko -:

    Brolyčiai, Rasiejos Damutė Plungės Anicoką prigavo!
    Sakė:„Eikš, nebijok, nieko neatsitiks!”. Ir pasivedėjo į šalį nuo kelio…
    Reikia skirti tam laiko!

  13. Vilnietis:

    Tikras lietuvi, nesikabink prie chebros, išgerk valerijono ir eik pamiegoti,- perkais smegenys, prarasime tokį šaunų komentatorių-kovotoją už lietuvybę… 😭

  14. Žemyna:

    Reikia į pagalbą įdėti čia dar ir Jūratės LAUČIŪTĖS straipsnį
    „Praeitis kalba”
    lzinios.lt/lzinios/Komentarai/praeitis-kalba/247384
    (Lietuvos žiniose)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *