E. Karalevičienė: Tvarkant piliakalnius negali būti taikomi dvigubi standartai (nuotraukos) (2)

Šeimyniškėlių piliakalnis, Anykščiai | Valstybinėa kultūros paveldo komisijos nuotr.

Šeimyniškėlių piliakalnis, Anykščiai | Valstybinėa kultūros paveldo komisijos nuotr.

Valstybinė kultūros paveldo komisija ir Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetas, minėdami Piliakalnių metus, apsilankė Ukmergės ir Anykščių rajonų piliakalniuose. Išvažiuojamajame posėdyje prieita išvados, jog nepaisant gerosios patirties pavyzdžių Lietuvoje taikomi dvigubi standartai tvarkant archeologinį paveldą – nuo daugybės draudimų atliekant priežiūros darbus iki brutalių statybos darbų, pamirštant paveldosaugos principus.

Vykdant žemės reformą, didžioji dalis piliakalnių perduota valstybės nuosavybėn ir yra menkai prižiūrimi.Visgi vietos bendruomenės dažnai savo iniciatyva imasi tvarkyti jų aplinkoje esančius kultūros paveldo objektus. Nepaisant visuomenės pastangų, archeologinio paveldo tvarkymas tampa pernelyg sunkiu uždaviniu ne tik dėl mažėjančio miestelių ir kaimų gyventojų skaičiaus, bet ir dėl ribotų bendruomenių galimybių. Dėl daugybės draudimų prie piliakalnio yra sudėtinga įrengti lankymui būtiną infrastruktūrą. Pavyzdžiui, vietos bendruomenei neleista kelią link Berzgainių piliakalnio padengti žvyru.

Anot Lietuvos archeologų draugijos nario Zenono Baubonio, nedidelės apimties piliakalnių tvarkymo darbai (laiptų, suoliukų, kelio, automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas) turėtų būti priskirti priežiūros darbams, nes vietos bendruomenės dėl didelių išlaidų nėra pajėgios rengti paveldosauginių tvarkybos, miškotvarkos darbų projektų. Paveldo komisija, atsižvelgdama į bendruomenių įvardintas problemas, artimiausiu metu inicijuos teisės aktų pataisas dėl piliakalnių tvarkybos reglamentavimo supaprastinimo bei ketina siūlyti juos priskirti savivaldybėms.

Kita vertus, matomos dviprasmiškos situacijos, kai vienu atveju draudžiama sutvarkyti lankymui būtiną infrastruktūrą, o kitu atveju nepaisoma galimo piliakalnio žalojimo ir vykdomi projektai, kuriems nepritaria didelė dalis visuomenės. Paveldo komisijos, Seimo, kitų valstybės institucijų atstovų nuomone, šiuo metu vykdomi statybos darbai Ukmergės piliakalnio teritorijoje galimai žaloja šią kultūros vertybę. Įgyvendinant Ukmergės piliakalnio tvarkymą, finansuojamą ES struktūrinių fondų ir savivaldybės lėšomis, piliakalnyje įrengiamos itin agresyvios konstrukcijos, disonuojančios su objekto paveldosauginiu statusu, neigiamai įtakojančios Ukmergės senamiesčio – valstybės saugomos kultūros paveldo vietovės aplinką bei vizualinius ryšius. 

Nors piliakalnio pritaikymo idėja – apšviesti piliakalnio kontūrą − šių dienų poreikiams yra įdomi, tačiau matomas rezultatas labiau primena aptvarą, nei vertingąsias savybes išryškinantį sprendimą. Tai vienas iš brutaliausių pavyzdžių, iliustruojantis archeologinio paveldo pritaikymą orientuojantis į turizmą, visiškai pamirštant paveldosaugos ir kraštotvarkos principus.

Paveldo komisija jau buvo svarsčiusi panašų piliakalnių pritaikymo atvejį, kai vietos bendruomenės iniciatyva Aspertavo piliakalnyje atkuriant saulėratį buvo įkasta 17 pusantro metro aukščio bei apie dvidešimties centimetrų apimties stulpų. Šiuos darbus valstybės institucijos sustabdė.

Apsilankyta ir nevienareikšmiškai vertintame Šeimyniškėlių piliakalnyje, kuriame žadama statyti medinę Vorutos pilį. Jis yra vienintelis Lietuvoje visiškai ištirtas piliakalnis, o tyrimų metu surinkta medžiaga neprieštarauja piliakalnio tapatinimui su XIII a. viduryje minima Vorutos pilimi. Nors ant piliakalnių statomos pilys neturėtų būti sektinu pavyzdžiu, dar prieš du dešimtmečius valstybės institucijos ir visuomenė priėmė sprendimą paaukoti šį piliakalnį edukacijai, o Anykščių rajono savivaldybė kryptingai laikosi pasirinktos strategijos.

Paveldo komisija primena, kad Seimas paskelbė 2017-uosius metus Piliakalnių metais, atsižvelgdamas į tai, kad piliakalniai, prie jų esančios gyvenvietės, šventvietės, kapinynai, pilkapiai, senieji keliai yra lietuvių tautos tapatumą stiprinančios vertybės, ir į tai, kad daugelio jų reikšmė iki šiol neįsisąmoninta, o apsauga nepakankama. Vienas iš būdų išsaugoti šias archeologines vertybes – glaudesnis savivaldybių bendradarbiavimas su vietos gyventojais puoselėjant, tvarkant ir naudojant piliakalnius.

Kategorijos: Kultūra, Kultūros paveldas, Kultūros politika, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *