Seimas svarstys siūlymą 2019 metus paskelbti Žemaitijos metais (2)

Žemaitija 1613 m. LDK žemėlapyje

Žemaitija 1613 m. LDK žemėlapyje

Seimui pristatytas siūlymas 2019 metus paskelbti Žemaitijos  metais. Teikiamu nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Žemaitijos metais“ projektu Nr. XIIIP-762 siūloma Seimui, atsižvelgti į tai, kad 2019 m. bus minimos pirmą kartą Žemaitijos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose (Ipatijaus kronikoje, aprašant Haličo-Volynės didžiųjų kunigaikščių ir Lietuvos  taikos sutartį minimi ir du žemaičių kunigaikščiai Gedvilas ir Vykintas) 800-osios metinės.

Kartu pabrėžiama Žemaitijos lemiama reikšmė Lietuvos ir Baltijos jūros rytų pakrantės XIII–XIV a. valstybių formavimosi istorijoje Vokiečių ordinui vykdant kuršių ir prūsų genčių nukariavimus;pažymimas Žemaitijos vaidmuo Europos istorijoje 1236–1422 m. laikotarpiu, 200 metų trukusią kovą su Ordinu ginant savo žemę ir laisvę, indėlį į pergalę Saulės ir Durbės mūšiuose, užtikrinant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stiprėjimą, apsaugojant latvių ir estų žemes nuo prūsų likimo.

Nutarimo projektu akcentuojamas 1413 m. Žemaitijos krikštas, užbaigiantis tūkstantį metų (313–1413 m.) trukusį krikščioniškos Europos formavimąsi bei 1415 m. „Žemaičių skundo“ Konstancos visuotiniame bažnyčios susirinkime vaidmuo kristianizacijos istorijoje, lėmęs viduramžių krikšto sklaidos formulės pakitimą nuo nukariavimų į „krikštiju tik apsisprendusį priimti krikštą“; pripažįstamas Žemaitijos indėlis per visą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo laikotarpį į valstybės gyvenimą, išlaikant prigimtinę savastį, kalbą, papročius, tradicijas ir savitą krašto istoriją.

Projektu siūloma Vyriausybei sudaryti Žemaitijos metų komisiją, kuri iki 2018 m. gruodžio 1 d. parengtų Žemaitijos metų paminėjimo programą; 2019 metų valstybės biudžete numatyti lėšas programai įgyvendinti.

Po pateikimo siūlymui pritarė 59, prieš balsavo 2, susilaikė 8 Seimo nariai. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Švietimo ir mokslo komitetas, projektą numatoma svarstyti rudens sesijoje.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Kultūros paveldas, Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , .

2 komentarai

  1. Žemyna:

    Leidžiate Seimui su vyriausybe į tai kištis? Na, laukite eilinės kiaulystės, kad įtiktų „strateginiams partneriams”.

  2. O kas yra pateikęs tokį siūlymą nėra pažymėta. Pagaliau, o kas istoriškai yra ta Žemaitija. Viskas yra pasakėlių lygio. 1219 metų sutartyje su Volyne tarp kitų, kaip Lietuvos kunigaikščiai yra pažymėti ir “Žemotskyji kniazi”, – Gerdvilas ir Vykintas. Daryti iš tokio užrašymo Žemaitijos pavadinimą aiškiai būtų per daug. Tai greičiausiai kažkokie Lietuvos kunigaikščiai – “žemotomis” vadinti. Sprendžiant iš šio žodžio panašumo lietuvių žodžiais „žemė, žemas“, tai jie laikytini su žemės ūkio reikalų tvarkymu ar su žemupių vietomis susiję kunigaikščiai lietuviai. Taigi tas paminėtas pavadinimas ne etninį, o struktūrinį, geografinį požymį rodo. Jeigu jau imti skelbti konkrečius metus atskirų etnografinių regionų metais, tai tas paskelbtina vienu Seimo nutarimu dėl visų etnografinių regionų. Tačiau pirmiausiai tam yra būtina turėti lietuvišką Lietuvos istoriją, o jos, kaip galima spręsti iš pateikto “Žemotskyji” pavadinimo aiškinimo, nėra.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: