M. Kundrotas. Darsyk apie rasizmą ir diskriminaciją (video) (33)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Lietuvos ryto“ laikraščio ir sporto klubo vadovo Gedvydo Vainausko žodžiai per „Lietuvos ryto“ televiziją sukėlė šurmulį visame pasaulyje. Pasirodo, į komandą galima priimti tik du juodaodžius. Ne daugiau. Nes susidaro klanas, trukdantis dirbti visai komandai. Pasisakymas, mažų mažiausiai, atviras klausimams. Jei norima Lietuvos sporto komandą išlaikyti lietuvišką, reiktų taip ir sakyti. Jog daugumą jos narių turi sudaryti Lietuvos piliečiai arba dar griežčiau – etniniai lietuviai. Žinoma, tai irgi sukeltų audrą, bet būtų aiškus principas. Koks gi principas išsakytas dabar? Kad baltas geresnis už juodą?

Nežiūrint pasisakymo keistumo jis atskleidė graudžią tiesą. „Facebook“ socialiniame tinkle pasipylė teisėti ir teisingi klausimai: jei kurio nors klubo vadovas leistų priimti tiktai iki dviejų baltaodžių, ar protestai būtų pasiekę tokį mastą? Ar jie apskritai pasiektų viešąsias erdves? Vargu.

Politkorektiškose erdvėse jau įprasta, kad net smurtinių nusikaltimų atvejais vienaip teisiama, kai europietis užpuola afrikietį, azijietį ar lotynų amerikietį, kitaip – kai įvyksta priešingai, trečiaip – kai nusikaltimas įvyksta tos pačios rasės viduje. Tuo ypač garsėja Skandinavija. O JAV juodiesiems ir spalvotiesiems gyventojams numatytos kvotos universitetuose ir kitose įstaigose. Kai kas tai vadina pozityviąja diskriminacija, bet kas vienam – pozityvu, kitam atsisuka negatyviai.

Kas gi yra rasizmas? Daug kas painioja rasizmą su rasializmu, panašiai kaip nacionalizmą su nacizmu. Rasialistas tiesiog pripažįsta rasių skirtumų faktą. Rasistas agresyviąja prasme skirsto žmones į geresnius ir blogesnius pagal jų rasę arba netgi tiki, jog vienos rasės turi teisę skriausti, išnaudoti, kraštutiniu atveju – net naikinti kitų rasių žmones. Mąstantis žmogus vengia stereotipų, tačiau esama net statistinių duomenų, pagal kuriuos Europos, Azijos ir Afrikos rasės pasižymi skirtingais gabumais vienose srityse ir trūkumais kitose. Dabar tokie tyrimai beveik uždrausti.

Net nacionalizmas labiau toleruojamas už rasializmą, tapatinamą su rasizmu. Kyla klausimas, kodėl mylėti savo tautą (išlaikant pagarbą ar bent toleranciją kitoms) – leistina, o mylėti savo rasę (išpildant tą pačią sąlygą) – jau nuodėmė? Gal dėl to, jog tauta vis labiau suvokiama kaip kultūrinis ar net politinis konstruktas, o rasė – vienaip ar kitaip – biologinė? Iš tiesų kiek keistoka garbinti biologinę grupę, tarsi priklausomybė jai būtų koks nors mūsų nuopelnas. Kas kita – priklausomybė tautai, kur svarbią reikšmę turi prigimtis, bet brandus tapatumas priklauso dvasinei sričiai.

Rasei tapatumą teikia gamta be jokios mūsų valios, be mūsų minčių ar darbų. Tautos tapatumas bręsta būtent šių veiksnių dėka. Nežiūrint to kiekvienas renkasi, ką mylėti, jei dar galime kalbėti apie laisvą visuomenę. Jei man mėlynakė blondinė patinka labiau už rudaakę brunetę, tai yra mano ir tiktai mano reikalas. Kol nėra žeminimo, smurto ar kitokios skriaudos rudaakių brunečių atžvilgiu.

Ar sporto klubo vadovas turi teisę į savo klubą, išlaikomą savo pinigais, priimti vien aukštus mėlynakius blondinus? Tikrai turi, juk tai – privati įstaiga. Net jei sugalvotų priimti vien kairiarankius, tai būtų jo teisė. Ar būtina apie tai viešai skelbti? Nebūtina, gal net keista, bet ir tai – jo teisė. Ar turi teisę privatus restoranas ant įėjimo durų užsikabinti lentelę su užrašu: homoseksualūs klientai prašomi rinktis kitą maitinimo įstaigą? Be jokios abejonės. Kiekviena privati įstaiga, kaip ir privatus asmuo, gali rinktis bet kokias preferencijas, net jeigu jos būtų keistos.

Diskriminacijos sąvoka labiausiai taikytina valstybei ir valstybinėms įstaigoms. Jei egzistuoja bendros žmogaus ar piliečio teisės, jos turi būti taikomos be jokio išskyrimo. Jei afrikietis gauna Lietuvos pilietybę, nuo tos sekundės jis turi teisę balsuoti rinkimuose ir pats būti renkamas, išskyrus išimtis, kurias gali nustatyti tiktai įstatymas. Jis taip pat turi teisę naudotis viešosiomis paslaugomis, socialiniu draudimu ir kitais pilietybės teikiamais privalumais.

Antra vertus net valstybinėse įstaigose, siekiant užtikrinti viešąjį interesą, kai kuriais atvejais diskriminacijos sąvoka – svarstytina. Pavyzdžiui švietimo įstaigoje gali kilti klausimas, ar homoseksualus asmuo gali tapti mokytoju. Ko gero, tai turėtų spręsti mokyklos bendruomenė – moksleiviai, jų tėvai ir mokytojų kolektyvas. Tai būtų demokratiška. O jei kas nors tuo pačiu pagrindu užgins mokytojauti protestantui, pagoniui ar musulmonui? Deja, galioja tas pats principas.

Juolab kad panaši diskriminacija veikia praktikoje. Tik ji slepiama. Pamėginkite įsidarbinti švietimo įstaigoje, būdamas prieštaringai vertinamos religinės bendruomenės arba politinio judėjimo nariu. Atsiras šimtas vienuolika priežasčių užtrenkti duris, nors tikroji bus visai kitokia.

Žvelkime dar toliau. O jei bus uždrausta mokytojauti lenkui, rusui arba žydui? Šie atvejai kiek kitokie. Nes homoseksualus gyvenimo būdas, religija ar politinė stovykla reiškia tam tikrą pasaulėžiūrą, tam tikrą vertybių sistemą, kuri gali būti priimtina arba atmestina, dėl to galima svarstyti demokratiniame procese. O štai lenkas, rusas arba žydas yra tiesiog tautybė. Tačiau tuo pačiu pagrindu galima uždrausti mokytojauti Lenkų rinkimų akcijos atstovui, Kremliaus rėmėjui ar kosmopolitui, jei taip nuspręs bendruomenė.

Atviros preferencijos geriau, nei paslėptos. Daugiau skaidrumo, mažiau korupcijos ir intrigų. Nori būti mokytojas – susirink bendraminčius ir kurk savo mokyklą. Švietimas – per daug subtili sritis, kad būtų patikimas vien tolerancijos principui. O kaip teisėtvarka ir teisėsauga? Čia problemas išspręstų demokratinis procesas kita forma, pirmiausiai – prisiekusiųjų teismų ir tarėjų institutai. Jei bendruomenė užsimanys išsirinkti teismo pareigūnus iš homoseksualių afrikiečių – jos valia. Na, o tokiose srityse, kaip sveikatos apsauga, muziejai ar bibliotekos, pasaulėžiūra ar kitokia tapatybė vargiai turi didelės reikšmės, todėl čia galėtų būti apsiribojama kompetencijos kriterijais.

Žinoma, kiekvienas atvejis gali būti diskutuojamas. Pavyzdžiui sveikatos apsaugos sistemoje pasaulėžiūra gali turėti reikšmės, ypač kalbant apie abortus ir eutanaziją. Ar gyvybės kultūrą palaikantis gydytojas gali būti verčiamas atlikti tokias procedūras, kai jas leidžia įstatymas? Čia galima pasitelkti pavyzdį iš kitos srities – karinės tarnybos, kur pacifistinių pažiūrų asmenims leidžiama rinktis alternatyviąją tarnybą. Taigi, valstybinėse gydymo įstaigose turėtų veikti lygiateisiškumo principas skirtingų pažiūrų darbuotojams. Vargu, ar čia tiktų demokratinis personalo balsavimas, nes žmogaus gyvybė vargiai gali būti sprendžiama šiuo būdu.

Gyvybės kultūrą palaikantis medikas turėtų iš anksto išdėstyti savo pažiūras ir susitarti su įstaiga dėl sąlygų darbo sutartyje, kurioje turėtų būti skiltis, skirta abortų ar eutanazijos klausimams. Atitinkama sutartis galėtų veikti ir privačioje gydymo įstaigoje, tik ši – skirtingai, nei valstybinė – turėtų teisę nustatyti savus kriterijus ir alternatyvių pažiūrų kandidatą palikti už durų.

Na, o gydytojo rasė arba tautybė jau vargu, ar kam turėtų rūpėti, kaip ir restorano padavėjo. Dėl muziejininkų ar bibliotekininkų, jų kontaktas su žmonėmis turi mažesnę įtaką visuomenės vertybių formavimui, nei mokytojo, todėl čia galima taikyti tolerancijos principą.

Atidesnis skaitytojas sušuks: bet juk politika labiausiai formuoja visuomenės nuomonę, tai gal reiktų uždrausti prieštaringų pažiūrų žmonėms balotiruotis rinkimuose ir užimti valdžios postus? Atsakymas būtų: palikime apsispręsti visuomenei. Jei rinkėjai norės matyti Seime, savivaldybėje ar kitoje politinėje institucijoje tam tikrų pažiūrų žmogų, jį ir išsirinks. Kitaip būtų diktatūra, o pagrindinė šio teksto mintis, kad žmogus laisvas rinktis, kol tai išsitenka tam tikrose ribose.

Taigi, „Lietuvos ryto“ vadovo pasisakyme – jokio kriminalo. Galima jo pasisakymu stebėtis, galima jį smerkti – tai irgi laisvo žmogaus teisė, bet nėra jokio pagrindo reikalauti kažin kokios atsakomybės. Antraip priartėsime prie to, jog uždrausime žmogui rinktis jam patinkančią žmoną. Vargu, ar kas norėtų gyventi tokioje visuomenėje.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , .

33 komentarai

  1. ruta:

    Atleiskit jei klystu,bet is pasisakymo supratau,kad komandoje esantys svetimsaliai(siuo atveju-juodaodziai) sudaro savo grupele Ar kitaip -,,ganga” ir atsiskiria nuo kitu komandos nariu.Tai visai suprantama ,nes jie cia svetimi,bet ar tai naudinga komandai bendrai ? Bent as supratau taip Vainausko pasisakyma.

  2. Erškėtis:

    Beveik dauguma minčių, pasvarstymų teisingos, pritariu. Tiktai apie tą demokratiją, tautos pasirinkimą su kuo ir kaip (kas valdytų, kaip valdytų) – reiktų plačiau žiūrėti, mąstyti.
    Dėl komandų, manau ne tik man, bet ir kitiems svarbu, kad komandose žaistų labiau patys lietuvaičiai. Turint milijonų (čia, manyčiau ir valstybės politika), kaip Rusija (CASK), kitos, turkų, graikų komandos, galima nusipirkti daug kitataučių (ir juodaodžių) ir išsilaikyti krepšinio elite. Pergalės, garbė svetimomis rankomis. Juokinga tikrovė, kuomet Europos komandos susitinka, kad ir CASK su kokia turkų komanda, o jose pagrindiniai žaidėjai – juodaodžiai. O mūsų daug gabių krepšininkų iškeliauja svetur (kai kurie ten pradingsta, prasėdi), o stambūs pinigai sumokami kitataučiams, kuriems, aišku, nerūpi mūsų patriotiniai dalykai, o svarbu tik pinigai. Privačios komandos nėra tik savininkų reikalas. Komandos remiamos ir visų mokesčių mokėtojų pinigais. Krepšinis visiems, ne tik komandų savininkams.
    Dar dėl tautos, visuomenės pasirinkimo, demokratinės politikos. Ar lietuvių tautos mūsų seimūnai, tuomet valdantys, vadovai atsiklausė dėl besąlygiško stojimo Europos sąjungon? Juk, pamenu, buvę komunistai strimgalviais negarbingai nėrė į Europos bendriją, nesvarstytos jokios sąlygos, trūkumai, privalumai.
    Niekas lietuvių tautos neatsiklausė, plačiai neaptarė ir ir dėl sovietinių kolonistų, keliasdešimt tūkstančių rusų, Lietuvos pilietybės jiems suteikimo. Nusprendė apsvaigę nuo valdžios Sąjūdžio vadovai. Ir tai demokratija?. Tiktai apie demokratiją kalbama rinkimuose. Tai jau pasekmės. Kolonistai jau turi visas Lietuvos teises. Lietuvių tauta trumparegių politikų išprievartauta. Dargi Lietuvos pilietybė buvo suteikta okupantų karininkams. Vos ne panašiai buvo 1940-ais. Ir dar antroji didžiausia klaida – desovietizacijos neįvykdymas. O kur dar komunizmo teismas? Ir vėl Lietuvos tuometiniai vadovai nusiplauna rankas. Jie už tai atsakingi. Tai kokia gali būti lietuvių tautos laisva teisė pasirinkti, kuomet jau lieka grumtis su pusiau aklų, net išdavikiškų politikų pasekmėmis?…

    • Erškėtis:

      O eurai vietoj litų? Kaip valdantys politikieriai čiulbėjo apie eurų naudą ir kad kainos jokiu būdu nekils. Politikams išdavikams lietuvių tautos, tebūnie visų piliečių nuomonė, nerūpėjo. Ir piliečiai liko teisūs, kainos kilo, pakilo ir be mielių.
      Laikas įvardinti tuos politikus išdavikus. Kuomet kokios įstaigos vadovas blogai vadovauja – kritikuojama, šalinamas, o nemokšos, trumparegiai politikai ir toliau valdininkauja, politikauja. Gal dėl to, kad nėra asmeninės atsakomybės įstatymo.

  3. Kemblys:

    Marius Kundrotas:
    ,,Daug kas painioja rasizmą su rasializmu…”

    RASIALIZMAS – kundrotizmas? (neradau žodynuose 🙂 🙂 )

    • Berašti, skaityk:
      https://en.wikipedia.org/wiki/Racialism
      According to Oxford Dictionaries Online, racialism is “another term for racism”.[9] The Merriam-Webster Dictionary defines racialism as “a theory that race determines human traits and capacities” and defines “racism” as “a belief that race is the primary determinant of human traits and capacities and that racial differences produce an inherent superiority of a particular race”.

      Расиализм (англ. racialism) — термин, который может пониматься как:
      синоним расизма[1].
      убеждение в реальном существовании человеческих рас и расовых различий между людьми[2].
      https://ru.wikipedia.org/wiki/Расиализм

  4. Citata: “O štai lenkas, rusas arba žydas yra tiesiog tautybė”.

    Visąlaik galvojau – kas Lietuvai perša nesančias tautas?
    Ogi Kundrotas.

  5. Tadas:

    Jauciu svetima geda skaityti apie tai kad homoseksualas turetu gauti leidima is tevu ir pns. Gal to homoseksualo iq didziausias negu kitu mokytoju ir staiga kazkam nepatinka jo budas ir jis darbo negauna. Analogiskai situacija su veganais, krisnaitais, susituokusiais nesusituojusiais, megstanciais pypke ir ne. Absurdas

    • Homoseksualai, t.y. tikrieji, kurie tokiais gimė, į jokias homoseksualistų, kurie slepiasi po gėjų kauke (gay[geɪ] 3.nedoras gėjus,homoseksualistas http://lkiis.lki.lt), akcijas neina, nes jiems nėra ko įrodinėti. Viešojoje erdvėje juos matome ir JIE NEI VIENAS NEDALYVAUJA homoseksualistų, senoviškai tariant pederastų, akcijose, nes homoseksualizmas yra priklausomybė, kuri sėkmingai gydoma JAV: http://www.christianpost.com/news/ex-gay-activist-begins-10-day-trip-to-washington-against-homo-fascism-100558/

      • Bartas:

        Kai vieno piliečio paklausiau, kuo “gėjus” skiriasi nuo “piderasto” atsakė taip; “gėjus” gyvena gražiame name, važinėja prabangiu visureigiu, o tas kitas – “piderastas” maitinasi prie “konteinerio”(man jie abu vyrpisiai). Tai kaip čia suprasti. Čia rasizmas ar ne?

        • ) 🙂 🙂
          O kas nutiktų jei nebežiūrėtum į pasaulį per tą moteriškąją skylutę?
          Gal tuomet ateitų supratimas, kad vieniems iš jų polinkis į homoseksualumą yra nulemtas gamtos, t.y. objektyvu ir dėl to juos smerkti būtų tas pats, kas smerkti gamtą?
          Tada beliktų tie, kurie į tai nusiorientavo (ir tai pripažįsta) palaidu gyvenimu bei dėl ko ta jų priklausomybė yra išgydoma. Kaip tik pastarieji, besislapstantys po gėjų skraiste homoseksualistai seniau buvo vadinami pederastais, kas dabar daugumoje leidinių yra draudžiama ir kas yra iškrypėlių arba, kitaip sakant, mažumų cenzūra visuomenės daugumai, kas, aišku, iššauks kada nors prieš tuos naujo tipo diktatorius griežtas pasekmes. Musulmonai JAU jiems sako ne, nors ir mums nepriimtinu būdu.

  6. markas:

    // M. Kundrotas: Taigi, „Lietuvos ryto“ vadovo pasisakyme – jokio kriminalo. Galima jo pasisakymu stebėtis, galima jį smerkti – tai irgi laisvo žmogaus teisė, bet nėra jokio pagrindo reikalauti kažin kokios atsakomybės. // ———– Man atrodo, kriminalas būtų, jei G. Vainauskas būtų pasakęs, kad juodaodžių krepšininkų komandoje apskritai neturi būti.

    • S:

      O man ir atrodo, kad jų komandoje apskritai neturi būti – kur čia “kriminalas”? 🙂 Ką nori, tą į savo lietuvišką komandą priimi, nes čia Lietuvos, o ne Afrikos varžybos – čia mūsų šalis, panašiai kaip namai, Tėvynė. Jeigu “juodaodžiai krepšininkai” komandose yra privalomi, tada jie yra nepageidautini NEGRAI.

    • Preobraženskis:

      O kodėl turėtų būti privalomi? Gal dar tada reikia įvesti kvotas, kiek LT komandoje turi būti hutų, kiek tutsių, kiek hotentotų, kiek bušmėnų? Va tada jau būtų tolerancija visu gražumu. Junkeris plotų katučių.

      • markas:

        Kokiu atveju G. Vainauskas būtų pasielgęs protingai? Jei būtų sau ramiai daręs tai, ką numatęs tų svetimšalių krepšininkų atžvilgiu. Su niekuo nesidalindamas raginimais kitoms komandoms ir motyvais (neabejoju, kad pas tokį kaip G. Vainauskas, jie – tikrai nerasistiniai). O dabar savo pliurpimu jis gal ir prišauks kvotas. Bent liberanalai netruks tuo pasinaudoti – jis davė peno jiems. Ir eilinį kartą įvyks visuotinis runkelinių galvų barstymas pelenais ir po to sekantis praplovimas.

  7. Tvankstas:

    Skirtumai tarp žmonių su skirtinga odos spalva yra, siekia iki 15 nuošimčių nuo bendros genetikos.
    Žmonių su Down sindromu ( anksčiau mongolizmu ) šioje Žemėje yra daugiau negu pusė : Kinija su lopšiu (prieš 40 tūkstančių metų), kitos Azijos šalys, Amerikos indėnai, taip pat daug žmonių ir Europoje ( su apvaliais saulutės veidais, trumpais kaklais, trumpomis kojomis ).
    Dėl šio sindromo atsirado L garsas iš R, kurio nėra nama kalboje, bet R garso nėra kinų kalboje.
    Žmonės, gyvenantys pastoviai temperatūroje virš 30 laipsnių Celsijaus, yra su perdėtai išvystytu hipofiziu gaminti lytinius hormonus, yra jautresni, negali susikaupti, atsiduoda jausmams ir kalbėti tik tai, ką mato, trūksta mąstymo abstraktumo.
    Afrikietės motinos neturi aukštojo la, vaikai negirdėdami iš motinos to švelnaus garso, auga grubūs.
    Vardinti apie rasių skirtumus galima daug ir tai yra rasializmas, bet tai šiandien vertinama kaip rasizmas, politiškai nekorektiška, nors tai tėra paprasta tiesa, ją pašalinant, vykdoma apgavystė.
    Tai tai pat, jei rašo judėjas, tai gerai (pvz., JAV dramaturgas Arthur Miller : ‘ kiekvienas gojus iš prigimties yra antisemitas’), jei cituoji judėją, tai yra antisemitizmas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *