V. Pilinkienė. Kodėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimas nebūtinai reiškia kovą su šešėline ekonomika? (4)

Vaida Pilinkienė | KTU nuotr.

Vaida Pilinkienė | KTU nuotr.

Lietuvoje netyla diskusijos dėl siūlymo Lietuvos Respublikos Seimui priimti įstatymą, draudžiantį grynaisiais pinigais atsiskaityti už sandorius, viršijančius 3 tūkst. eurų. Kokia praktika taikoma Europoje ir tokius veiksmus sieti su kova prieš šešėlinę ekonomiką nėra visiška tikslinga?

Pirminės tokio siūlymo ištakos yra Europos Komisijos išplatintas komunikatas dėl kovos su teroristų finansavimu stiprinimo veiksmų plano. Jame pabrėžiamos teroristų veiklos finansavimo aplinkybės, kai už jų veiklą mokama grynaisiais pinigais, ir siūloma Europos Sąjungos šalims narėms imtis priemonių apriboti galimas viršutines mokėjimo grynaisiaispinigais ribas.

Šiuo metu Europos Sąjungos šalyse atsiskaitymų grynaisiais pinigais riba varijuoja nuo 500 eurų Graikijoje iki 15 tūkst. eurų Lenkijoje. Nepaisant piliečių saugumą garantuojančių iniciatyvų, Europoje jos buvo sutiktos ne itin palankiai.

Vokietijoje ir Austrijoje siūlymai apriboti grynųjų pinigų sandorius iki 5 tūkst. eurų buvo kritikuojami apeliuojant į asmeninės laisvės ir anonimiškumo ribojimą, kas konstitucinės demokratijos sąlygomis veikiančiose šalyse nėra toleruotina.

Netgi Švedijoje neišvengta neigiamų reakcijų, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių, nors ši šalis iki 2030 m. planuoja tapti pirmąją pasaulio šalimi be grynųjų pinigų. O tokie miestai kaip Stokholmas ir Giotenburgas jau dabar yra miestai beveik be grynųjų pinigų (angl. cash-free).

Įdomu tai, kad Lietuvoje šio siūlymo pagrindinis leitmotyvas yra šešėlinė ekonomika ir jos pasekmės. Paneigti, kad dauguma šešėlinės ekonomikos sandorių vykdomi grynaisiais pinigais būtų sunku, tačiau reiktų būti atsargiems vienareikšmiškai vertinant grynųjų pinigų ir šešėlinės ekonomikos sąsajas.

Net apribojus grynųjų pinigų sandorius, šešėlinės ekonomikos mastas gali pakisti menkai dėl tokių priežasčių kaip mokestinė našta, administracinio reguliavimo intensyvumas ir kokybė, viešųjų paslaugų kiekis ir kokybė, valstybės paramos sistemos, korupcijos lygis ir kt.

Moksliniais tyrimais ne kartą yra įrodyta tiesioginis priežastinis ryšys tarp mokesčių dydžio ir šešėlinės ekonomikos, t.y., augantys mokesčiai skatina šešėlinę ekonomiką ir atvirkščiai. Be to, net ne mokesčių dydis, o būtent tai, kaip surinktas mokestines pajamas valstybė panaudoja, yra mokestinės sistemos įtakos šešėlinei ekonomikai esmė.

Tai pagrindžia, kodėl danai, norvegai ar švedai, kurie moka sąlyginai didelius mokesčius valstybei, neteikia reikšmės jų dydžiui, nes mato akivaizdžią jų grąžą tiek namų ūkiams, tiek šalies ekonomikai.

Taigi tokie sprendimai, kaip grynųjų pinigų sandorių ribų nustatymas, reikšmingą įtaką šešėlinei ekonomikai galėtų turėti tuo atveju, jeigu jie veiktų kompleksiškai kartu su kitų kontrolės priemonių įgyvendinimu bei palankios ekonominės aplinkos skatinimu.

Autorė yra Kauno technologijos universiteto profesorė socialinių (ekonomikos) mokslų daktarė, docentė

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , .

4 komentarai

  1. Tvankstas:

    Laikas rašyti lietuviškai. Nėra tokio Giotenburgo, tai angliškas Gothenburg, tik dar sumikštinant švediškai ‘o’. Tikrovėje rašo švedai Göteborg, taria Jotebori, tai kodėl mes lietuviai negalime rašyti Joteboris (Göteborg).

  2. Tai gal ir terorizmo finansavimas iš esmės žiūrint yra ekonominio gyvenimo sritis, vykstančio šešėlyje, tik šiuo atveju grynais mokama už jo griovimą.

  3. Ha ha:

    Kokia dar kova su korupcija? Kai neliks grynujų , tada tai jau tikrai visi jūsų pinigai pataps tik skaičiukais mano kompiuteryje 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *