M. Kundrotas. Daina ir istorija (video) (7)

Sąjūdžio mitingas 1988 Vingio parke | R.Urbakavičiaus nuotr.

Sąjūdžio mitingas 1988 Vingio parke | R. Urbakavičiaus nuotr.

Tarp Atgimimo dainų skambėdavo „Laisvė“, „Dieve, laimink Lietuvą“, „Pabudome ir kelkimės“. Kiekviena šių dainų turi savo istoriją. Itin įdomi Gintauto Abariaus ir Gintaro Zdebskio dainos „Dieve, laimink Lietuvą“ istorija. 2004 m. Lietuvos prezidento rinkimų kampanijoje Valdo Adamkaus kandidatūrai paremti pritaikyta šios dainos versija pakeistu tekstu.

Žodžiai „kryžių ir dainų šalie“ pakeisti „girių ir dainų šalie“. „Juk visiems mums vieną kraują davė Lietuva“ pakeista, vietoje žodžio „kraują“ įrašant „vardą“. „Palaimink, Dieve mus motinos kalba“ vietoje „kalba“ įrašyta „ranka“. Gautas liberalus, politiškai korektiškas tekstas, kur atsisakyta kraujo, kryžių ir kalbos akcentų. Puiki iliustracija, kaip sukurta nauja Lietuvos vizija – be giminystės ryšių, be kilmės, be istorinės tradicijos, be kalbos kaip tautinės savasties ypatybės.

„Laisvės“ bei „Pabudome ir kelkimės“ istorija kiek kitokia. Jų tekstai nebuvo keičiami. Pasikeitė jų ikonos. Kęstučio Genio žodžiams pritaikęs gražią muziką buvęs tautininkas, buvęs Nepriklausomybės akto signataras Rolandas Paulauskas tapo Kremliaus pozicijų ruporu. Pačios dainos vardu sukurta grupė, telkianti aplink jį vatos gretas.

„Laisvė“, sukurta pagal Justino Marcinkevičiaus eiles, labiausiai siejama su muzikos kūrėja ir atlikėja Eurika Masyte. Pasirinkusi žurnalistės karjerą ši buvusi tautos dainė nuėjo į LGBT propagandistų gretas. Nejau apie tokią laisvę rašė J. Marcinkevičius?

Homoseksualistų eisena | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Homoseksualistų eisena | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Nežinia, kuri šių dainų labiau išniekinta. Bet Lietuvos vaikams jos lieka Lietuvos laisvės himnais – atmetant iškraipymus, kai kurių kūrėjų ar atlikėjų politinius ar ideologinius viražus. Vis dėlto šių dainų likimai atskleidžia tam tikrus judesius, tam tikras slinktis Lietuvos istorijoje. Siekiama laisvę paversti laukiniu liberalizmu, ištrinti tautos tapatumą arba susieti tautiškumą su vienpusiška antivakarietiška laikysena, pramaišiui su prorusiška. Neužkibkime ant gudriai įmerktų kabliukų, ant kurių užkabintas masalas – tautiniai sentimentai, juk žvejojama visai kitais tikslais.

Caro, kaizerio, Pilsudskio, sovietų ir nacių okupacijų laikais daina lietuviams buvo esminė tautinės savimonės išraiška. Lai gaivina mus ir šiandien senos, gražios dainos, kurių repertuaras pildomas nauja, pačių įvairiausių stilių muzika, nuo roko iki hiphopo. O žmonės visada yra žmonės. Jie gali klysti, gali keisti pažiūras. Pagaliau, autoriaus ar atlikėjo pažiūros gali būti įvairialypės.

Šiandien Lietuvai ypač reikalinga nauja dainuojanti revoliucija. Pirmiausiai – dvasioje.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .

7 komentarai

  1. Kemblys:

    Mano manymu, tai, ką Marius Kundrotas vadina ,,laukiniu liberalizmu”, yra daug kam laaabai patogus laisvas gyvenimas nevaržant savęs jokiais įsitikinimais – tuštuma. Marius Kundrotas, kol buvo Tautininkų sąjungos vicepirmininkas IDEOLOGIJAI, galėjo skleisti tautines pažiūras, ir padėti žmonėms sukurti sau gilius tautinius įsitikinimus. Gaila, kad, užuot kūręs, jis kovojo su tuštuma…

  2. Bet:

    Kada Rolandas Paulauskas buvo tautininkas? Ar tautininkais čia vadinama Tautos pažangos partija, kurios dėsningas tęsinys yra dabartinė Paulausko LLP?

  3. Preobraženskis:

    Paulauskas buvo ir LTS. Paskiau įkūrė TPP. O dabar priklauso LLP. Kurią įkūrė Prunskienė.

  4. LosAngeles:

    Aciu kad priminete… nuostabios dainos, bet dar nuostabesne atmosfera. Taip, tas vieningumas, drovus ryztas, neakiplesiska drasa ir visiskas savo artimo nesivarzymas… Puiki atmosfera ‘kabojo’ tais laikasi virs Lietuvos ir jos zmoniu. Kas bent karta tai pajuto- nepamirs.

  5. markas:

    // M. Kundrotas: Žodžiai „kryžių ir dainų šalie“ pakeisti „girių ir dainų šalie“. „Juk visiems mums vieną kraują davė Lietuva“ pakeista, vietoje žodžio „kraują“ įrašant „vardą“. „Palaimink, Dieve mus motinos kalba“ vietoje „kalba“ įrašyta „ranka“. Gautas liberalus, politiškai korektiškas tekstas, kur atsisakyta kraujo, kryžių ir kalbos akcentų. Puiki iliustracija, kaip sukurta nauja Lietuvos vizija – be giminystės ryšių, be kilmės, be istorinės tradicijos, be kalbos kaip tautinės savasties ypatybės. // ———– O kodėl dainų autoriai leido pakeisti tekstus?

  6. akacija:

    Marius Kundrotas rašo apie dainą “Dieve, laimink Lietuvą”, kuri galbūt tiktai Prezidento rinkimuose buvo pakeistai dainuojama, pritaikyta liberalių pažiūrų kandidatui, šiaip iki šių metų chorai dainavo, dainuoja žodžiais: “kalba”, ir “kryžių”, ir “kraują”. Tad tos dainos žodžiai nebuvo galutinai kaipo nors pakeisti, o tiktai gal, jei Marius taip teigia, tik rinkimų metu. Ir šiame straipsnyje šios dainos žodžiai tikri nepakeisti. O kur įrašas su pakeistos dainos žodžiais, Mariau?

  7. markas:

    Matyt, įrašas, naudotas sadomkaus kandidatūrai paremti, paprasčiausiai neišliko. Juk save vadinantys liberalais nekuria amžinųjų vertybių, o tik vienadienes. Tad nauja versija, kaip menkavertis niekalas, skirtas vienkartiniam panaudojimui ir nuėjo užmarštin.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *