Birželio 11 d. Prancūzijoje įvyko pirmasis rinkimų į Nacionalinį Susirinkimą – parlamento žemuosius rūmus – ratas. Jame Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron) judėjimas „Respublika, pirmyn“ (Republique En Marche) kartu su sąjungininkais centristais iškovojo 32,32 nuošimčių balsų. „Respublika, pirmyn“ surinko 28,21 nuošimčius o prieš rinkimus su jais susivieniję centristai surinko 4,11 nuošimčius balsų. Kartu jie turi visas galimybės per rinkimus užsitikrinti visišką daugumą žemuosiuose rūmuose. Spėliojama, kad šis susivienijimas gali iškovoti daugiau kaip 400 iš 577 vietų Prancūzijos Nacionaliniame susirinkime.
Antroje vietoje lieka centro dešiniosios Respublikonų partijos ir Demokratų ir nepriklausomųjų sąjungos ir dar kelių partijų susivienijimas. Jos kartu surinko 21,56 proc. arba 4,87 mln. balsų.
Marin Le Pen (Marine Le Pen) Nacionalinis frontas gavo 13,2 nuošimtį balsų, o su juo susivienijęs judėjimas „Pakilk, Prancūzija“ – 1,17 proc. Kartu jie gavo 14,9 nuošimčių balsų.
Žan-Luko Melanšono (Jean-Luc Melenchon) vadovaujamas kairiųjų radikalų judėjimas „Nepasidavusi Prancūzija“ („La France insoumise“) gavo 11,02 nuošimčius balsų. Su jais susivienijusi Prancūzijos komunistų partija surinko 2,72 nuošimčius balsų.
Buvusi valdančioji Socialistų partija kartu su žaliaisiais ir sąjungininkais iš kairiųjų radikalų partijos bei kitų kairiųjų partijų iškovojo 13,81 nuošimčių balsų.
Galutiniai rinkimų paaiškės po birželio 18 d. vyksiančio antro rinkimų rato.