Virtualių parodų cikle „Liūdnoj ištrėmimo šaly…“ – lietuvių tremtinių istorijos (0)

Adelė ir Aleksandras Kupriai su vaikais Išimboje, Krasnojarsko kr., 1953 m. Iš Rimanto Kuprio archyvo | LNM nuotr.

Adelė ir Aleksandras Kupriai su vaikais Išimboje, Krasnojarsko kr., 1953 m. Iš Rimanto Kuprio archyvo | LNM nuotr.

Šiemet sukanka 69-eri metai nuo didžiausio Lietuvos gyventojų trėmimo. 1948 m. gegužės 22–23 d. buvo išvežti 40 002 Lietuvos žmonės – 11 365 šeimos, iš jų beveik 12 tūkst. vaikų, apie 5 tūkst. asmenų, vyresnių nei 60 metų. Primindamas šią liūdną sukaktį, Lietuvos nacionalinis muziejus atnaujino 2013 m. rengtą virtualią parodą: dalis šeimų nuotraukų pakeista naujai gautomis, nepublikuotomis, medžiaga papildyta atsiminimų ir laiškų ištraukomis. Tai yra jau trečioji paroda iš virtualių parodų ciklo „Liūdnoj ištrėmimo šaly…“.

Virtualių parodų ciklas apie Lietuvos žmones, masinių sovietinių represijų metais prievarta išvežtus iš Tėvynės, pradėtas rengti pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, siekiant, kad Lietuvos nacionalinio muziejaus Tremties ir rezistencijos rinkinyje sukaupta medžiaga būtų prieinamesnė visuomenei.

Rinkinys pradėtas kaupti Atgimimo metais, pirmajai parodai pasiskolinus nemažą kiekį eksponatų iš buvusių tremtinių ir politinių kalinių. Pasibaigus parodai jie buvo padovanoti muziejui ir taip papildė rinkinį. Būtent pirmaisiais Atgimimo ir Nepriklausomybės metais rinkinys gausėjo greičiausiai: žmonės neatlygintinai dovanojo nuotraukas, rankdarbius, kalėjimuose ir lageriuose pasigamintus dirbinius, dokumentus ir laiškus. Nors gerokai lėčiau, rinkinys gausėja ir pastaraisiais metais.

Šiuo metu Tremties ir rezistencijos rinkinyje sukaupta per 12 tūkstančių eksponatų, daugiausia fotografijų ir negatyvų. Nors kartais ne itin ryškios ir kokybiškos, nuotraukos vaizdžiai atspindi tremtinių gyvenimo realybę. Tiesa, ankstyvųjų, sunkiausio tremties laikotarpio nuotraukų yra labai nedaug: užfiksuoti to meto gyvenimo vaizdų patys tremtiniai negalėjo, nes fotoaparatai jau tremiant būdavo atimami. Fotografuoti jie pradėjo gerokai vėliau, apie 1954–1955 m., kai po Stalino mirties suvaržymų sumažėjo ir kiek prasigyvenę tremtiniai jau galėjo įsigyti fotoaparatus. Lageriuose ar kalėjimuose darytų nuotraukų yra labai mažai, išskyrus baudžiamajai bylai iš priekio ir profiliu fotografuotus veidus ir jau gerokai vėliau, režimui sušvelnėjus, apie 1954–1956 metus, darytas fotografijas.

Muziejaus rinkinyje yra apie dvi dešimtis ant beržo tošies rašytų laiškų, sveikinimų, keletą iš jos padarytų indų gėrimui, cukrui laikyti; rankdarbių su išsiuvinėtais nepriklausomos valstybės simboliais – Gediminaičių stulpais, Vyčio kryžiumi, trispalve; siuvinėtų sveikinimų – vizitėlių. Muziejuje yra saugomas 1941 m. tremtinio Gedimino Martynaičio 1992-1994 m. sukurtas piešinių ciklas „Ledo vaikystės prisiminimai“, kuriame jis pavaizdavo vaiko atmintyje įstrigusius tremties vaizdus. Ypač vertingas, įdomus eksponatas – 2010 m. Lietuvos nacionaliniam muziejui perduota nykstanti Švč. Mergelės Marijos Maloningosios skulptūra, parvežta į Lietuvą iš Krasnojarsko krašto Korbiko kapinių.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Kultūros paveldas, Laiko vinys, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *