Sekmadienis, 17 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Pilietinė visuomenė

P. Šimkavičius. Konferencija: žvilgsnis į jaunimo tautinį, valstybinį ir patriotinį ugdymą

Povilas Šimkavičius, www.alkas.lt
2017 06 05 13:09
7
0
SHARES
Prof. Vytautas Radžvilas | P. Šimkavičiaus nuotr.

Prof. Vytautas Radžvilas | P. Šimkavičiaus nuotr.

Prof. dr. Vytautas Radžvilas | P. Šimkavičiaus nuotr..
Prof. dr. Vytautas Radžvilas | P. Šimkavičiaus nuotr.

Šių metų gegužės paskutinį šeštadienį Vilniaus įgulos karininkų ramovėje vyko konferencija „Mokykla be patriotizmo – jaunimas be vertybių – Lietuva be ateities?“, kurią surengė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos bičiulių klubas (valdybos pirmininkas dim. mjr. Antanas Burokas) ir Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinė taryba (pirmininkas Algis Narutis), vienijanti 23 nevyriausybines organizacijas. Šioje konferencijoje pranešimą „Lietuvos jaunimo mankurtinimas: priežastys ir padariniai“ skaitė profesorius, humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Radžvilas.

Yra pagrindo būgštauti dėl nepriklausomybės ateities

Prof. dr. V. Radžvilas pabrėžė, kad konferencija vyksta pačiu laiku ir kad dabar labai svarbu blaiviai, realistiškai įvertinti Lietuvoje susiklosčiusią situaciją tautinio, valstybinio ir patriotinio ugdymo srityje. Ir tai padaryti būtina, nes mūsų geopolitinė situacija yra pasikeitusi iš esmės, kurią geopolitikos analitiko, tarptautinių santykių ir Europos Sąjungos (ES) tyrinėtojo žvilgsniu prof. V. Radžvilas įvertino: „Faktiškai pirmą kartą nuo to laiko, kai atsikovojome nepriklausomybę, yra pagrindo būgštauti, kad su šita nepriklausomybe gali tekti atsisveikinti“. Savo išvadą pranešėjas pagrindė grėsmingomis Lietuvai įžvalgomis: pirma – Vakarai silpsta, antra – vyksta ES dezintegracija, kurios padariniai yra nenuspėjami. Tai štai tokioje situacijoje Lietuva kliaunasi pasenusia strategija – kažkas mus gelbės ir mums padės. Profesorius neabejojo, kad tai yra labai svarbu, bet brandi tauta ir valstybė pirmiausia savimi turėtų pasirūpinti pati. „Praktiškai tai reiškia, kad turi būti daroma daugybė veiksmų, siekiant konsoliduoti tautą: spręsti ekonomines, socialines ir panašias problemas ir, žinoma, ugdyti patriotinę nuostatą“, – tęsė pranešėjas.

Lietuvos ir ypač jaunosios kartos ištautinimas ir išvalstybinimas pasiekė katastrofinį lygį

Kalbėdamas apie realią padėtį V. Radžvilas pateikė banalios apklausos rezultatus, kurie byloja, kad 90 proc. mūsų mokinių pasiruošę pirma proga kažkur emigruoti. Profesorius paaiškino, ką tai reiškia: „Tai reiškia, kad Lietuvos ir ypač jaunosios kartos ištautinimas ir išvalstybinimas praktiškai pasiekė katastrofinį lygį“. Atsakydamas į klausimą, kodėl tai įvyko, V. Radžvilas kalbėjo, kad joks sveiko proto žmogus neabejoja, kad Lietuvos įsijungimas į Vakarų struktūras – į ES ir NATO – buvo gyvybiškai svarbus. Tačiau įsijungus nebuvo mėginta rimčiau apmąstyti ir įvertinti, o kas vis dėlto vyksta pačiuose Vakaruose ir pirmiausia toje pačioje ES.

„Mes kažkaip ir šiandien nesuprantame, kad lyg tyčia po 1992 m. ES savo raida pasuko visai kita linkme, kai pasirašius Mastrichto sutartį buvo einama prie politinės sąjungos. Ir šitos politinės sąjungos kokie tikslai ir pobūdis yra labai aiškiai įvardijami aukščiausių ES pareigūnų pasisakymuose nuo Rompėjaus (Herman Van Rompuy) iki Junkerio (Jean-Claude Juncker), jie sako, kad tautos ir nacionalinės valstybės yra atgyvena. Tai reiškia, kad ES integracijos pasirinktas modelis, kuris de facto patinka mums ar nepatinka, savo esminiais bruožais primena sovietinį modelį. Jo esmė yra likviduoti tautas ir nacionalinių valstybių suverenumą. <…>. Tačiau, tai nereiškia, kad šitas integracijos modelis numatė tautų ir valstybių konfederaciją, apie kurią svajojo didieji ES kūrėjai krikščionys demokratai R. Šumanas (Robert Schumann), Alčidė De Gasperis (Alcide De Gasperi) , K. Adenaueris (Konrad Adenauer). Šitą integracijos projektą, kuris Europą matė kaip demokratišką tautų ir laisvų valstybių federaciją, pakeitė vadinamoji neofunkcinė Žano Monė (Jean Monnet) strategija, kurios tikslas sukurti vadinamąją multikultūrinę Europą, kurioje tautas pakeistų vadinamosios multikultūrinės pilietinės visuomenės, o valstybes – ribotą savivaldą turintys teritoriniai dariniai. Štai šitas dalykas labai esmingai veikė ir mūsų patriotinį ugdymą. Kad ir kokia buvo graži tautinio ugdymo mokykla, mes tiesiog turime suprasti, kad veikia galingos jėgos, kurioms tautinę valstybinę savimonę turintis pilietis yra nepageidaujamas“, – tęsė pranešimą V. Radžvilas.

Norima sukurti klajoklių visuomenę

Pranešėjas taip pat paaiškino, kodėl taip vadinamasis radikalus liberalistinis individualizmas neigia tautą. Todėl, kad tautos neigimas yra faktiškai būdas sutraukyti žmonių socialinius ryšius ir atomizuoti visuomenę. Ją paversti tik šia diena gyvenančių ir tik savo interesais besirūpinančių individų mechanine sankaupa.

„Ir štai toks elitas yra suinteresuotas, kad taip mąstytų ištisos visuomenės. Kitaip tariant, stengiamasi panašiai, kaip globalus dalykas investuoja kur jam naudingiau, lygiai taip pat norima, beje sovietiniu stiliumi, sukurti visuomenę, kuri būtų klajoklių visuomene – neprisirišusi prie savo šalies, nejaučianti įsipareigojimų tautai, negalvojanti apie savo valstybę. Juk yra milžiniškas skirtumas (ir vėl norom nenorom reikia grįžti į sovietinius laikus, kai buvo kalbama, kad visi dirbame Lietuvai), mokyti mokykloje pradinuką, suvokiant, kad tu ugdai Lietuvos pilietį, arba suteikti jam tam tikrų žinių, net nesukant galvos, ar tas žinias jis panaudos Lenkijoje, Prancūzijoje, Amerikoje ar kažkur labai toli nuo Lietuvos. Kitaip tariant, yra vykdoma visiškai sąmoninga pertvarkymo švietimo sistemos programa. Dėl tos priežasties tautinės mokyklos koncepcija, kuri numatė tautinį, valstybinį, patriotinį ugdymą, buvo labai gražiai padėta į stalčių. Ją faktiškai pakeitė vadinamoji pilietinio ugdymo koncepcija“, – kalbėjo profesorius.

Lietuvos tauta ir lietuvių tauta nėra tas pats

V. Radžvilas, kalbėdamas apie pilietinio ugdymo ypatumus, pabrėžė, kad pilietinis ugdymas atsieja žmogų nuo savo tautos ir valstybės. Piliečiu gali būti tiek milžiniškoje imperijoje, tiek bet kurioje kitoje pasaulio šalyje. Pranešėjas taip pat pabrėžė tautinės mokyklos kūrėjų pastangomis atsiradusios sąvokos Lietuvos tauta reikšmę: „Lietuvos tauta ir lietuvių tauta, gerbiamieji, nėra tas pats. Lietuvos tauta tai yra viso labo politinė teisinė kategorija, kuri apima faktiškai vienodas juridines teises turinčius individus, ar tai bus lietuviai, ar rytoj čia atsirandantys, tarkime, žmonės iš Sirijos, Afrikos ar kitų kraštų. Ugdoma būtent tokia ištautinta ir išvalstybinta visuomenė“.

Paaiškindamas, kaip visa tai vyksta, profesorius paklausė, kuo buvo pakeista A. Šapokos istorija ir kas vadovauja Lietuvos istorijos programų kūrimui? Į pirmą klausimą atsakė, kad faktiškai Lietuvos istorijos neliko, jos mokoma mažiau negu sovietmečiu. O istorinis pasakojimas telkia tautą. Atsakydamas į antrą klausimą V. Radžvilas sakė: „Asmuo, kuris tiesiai pasako, kad jis nesijungė prie Sąjūdžio, nes Sąjūdžio ginta smetoniškos Lietuvos ir emigracijų išsaugota lietuviškumo koncepcija jam buvo svetima. Kokia tada buvo alternatyva šitai lietuviškumo sampratai, man atrodo labai aiški – tik burokevičiška. Tai reiškia, kad šiandien Lietuvos istorijos mokslą diktuoja žmonės, kurie de facto tautinio atgimimo laikais tiesiog turėjo apdairumo ir jautrumo patylėti ir slėpti savo antitautines ir antivalstybines nuostatas. Visą tą patį mes matome lituanistikoje, visose srityse“.

Apie uždarumo ir atvirumo dialektiką

Kalbėdamas apie uždarumo ir atvirumo vadinamąją dialektiką profesorius akcentavo, kad pagrindinis dalykas, kurį šiandien diegia Lietuvos mokykla – tai kova su vadinamuoju uždarumu. Bet to uždarumo prasmė yra akivaizdi, kaip toliau kalbėjo pranešėjas: „Pagrindinis teiginys – J. Basanavičiaus iškeltas lietuvių tautos projektas ir 1918 m. Lietuvos Respublika yra istorinė klaida, pasenę ir išmestini dalykai. Šitos nuostatos yra remiamos ir paverstos faktiškai valstybinio ugdymo politika“.

Ramus ir tylus Lietuvos ruošimas naujai okupacijai

Kreipdamasis į renginio rengėjus – Nevyriausybines organizacijas, padedančias stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, – profesorius paragino jas susitelkti ir valingai pareikalauti keisti Lietuvos švietimo politiką taip, kad būtų padarytas galas jaunosios kartos ištautinimui ir išvalstybinimui, ir kad, galų gale, Lietuvos mokykloje būtų ugdomi ne lengvai prisitaikantys, kaip čia buvo pasakyta, pasaulio piliečiai (pranešėjas ne prieš uždarumą – keliaukime), bet vis dėlto žmonės, kurie suvokia, kad šita maža šalis yra jų gimtoji žemė, kad jų pareiga yra ją išpuoselėti, būtent tai, apie ką kalbėjo Sąjūdis.

„Būtų labai gražu, kad kažkas parodytų tokią iniciatyvą, nes tai, ką šiandien matau jaunimo ugdymo srityje, įvardinsiu labai paprastai – tai yra ramus ir tylus Lietuvos ruošimas naujai okupacijai, dangstomas pompastiška antirusiška retorika. Noriu pasakyti, kad, viena vertus, mes šaukiame apie Putino grėsmę, kurios jokiu būdu aš nenuvertinu, nesu naivuolis, bet tuo pat metu faktiškai naikiname tautinę, valstybinę, patriotinę sąvoką, kitaip tariant, naikiname žmones, kurie prireikus Lietuvą gintų nuo to paties Putino. Štai koks vyksta klaikus žaidimas. Ir šitas žaidimas pagaliau turi būti aiškiai įvardintas ir pasakyta, kad jeigu nenorime, kad būtų vėlu, nes jeigu 90 proc. moksleivių ramiai gali pasakyti, kad emigruos, tai tikėtis, kad jie čia puls dėti gyvybę už Lietuvą, yra gana naivu. Argi ne taip? Vis dėlto vartotojai nėra pirmieji, kurie stoja ginti savo šalies, tautos ir valstybės“.

Baigdamas pranešimą prof. V. Radžvilas pabrėžė, kad patriotinio darbo strategija turi būti pakelta į sąmoningos politinės kovos lygmenį, reikalaujant keisti valstybės politiką.

Susiję straipsniai:

  1. Mokslų akademijoje vyks konferencija apie J.Marcinkevičių ir pastangas išsaugoti valstybinį mąstymą
  2. Vilniuje prasideda ES Jaunimo konferencija
  3. R. Grigas. Jaunimo nacionalinės (tautinės) savimonės drama. Kas kaltas?
  4. P. Šimkavičius. Rokiškio gimnazijose vyko paskaitos apie informacinį karą
  5. P. Šimkavičius. Susitikimas su aktoriumi Regimantu Adomaičiu (nuotraukos, video)
  6. P. Šimkavičius. Kovo 11-oji ir Justinas Marcinkevičius (nuotraukos)
  7. P. Šimkavičius. Lietuvos Parkinsono ligos draugijai 20 metų
  8. P. Stonis. Jaunimo dilema: partijai ar Lietuvai?
  9. P. Šimkavičius. Svečiai iš Ukrainos dėkojo Lietuvai už paramą (nuotraukos)
  10. „Vilniaus forumas“ kviečia į konferenciją „Visų pirma – Lietuva!“
  11. Jaunimo laukia nuotykiai, savarankiška veikla ir žinios apie savo kraštą
  12. ES ministrai aptars švietimą ir žiniasklaidos laisvę, jaunimo socialinę įtrauktį, sporto vaidmenį ES ekonomikoje
  13. P. Šimkavičius. Vilniaus karininkų ramovėje paminėtos Lietuvos valstybės atkūrimo 99-osios metinės (nuotraukos)
  14. Vilniuje vyks didžiausia intelektinės nuosavybės konferencija Baltijos šalyse
  15. „Misijos Sibiras” jaunimo žinia – Lietuva gyva
  16. Baltijos šalių konferencija Kembridže aptars svarbiausius švietimo klausimus
  17. Seime vyks konferencija „Dr. Meilės Lukšienės idėjos ir mokinių įtraukties didinimas“
  18. Kaune vyks švietimo reformos pradininkės M.Lukšienės gimimo metinėms skirta konferencija
  19. Vyksta registracija į tarptautinę konferenciją „Ieškant dialogo tarp formaliojo ir neformaliojo švietimo“
  20. Seime vyks konferencija, skirta Vilniaus grįžimo Lietuvai 75-osioms metinėms paminėti
  21. Seime vyks konferencija, skirta Meilės Lukšienės gimimo metinėms ir veiklai pažymėti (tiesioginė transliacija)
  22. Kaune rengiama konferencija Spalio 9-ąjai – Vilniaus dienai paminėti
  23. V. Radžvilas. Einam per istoriją kaip per minų lauką (II)
  24. A. Galinis: Dar nedrįstame sau pripažinti: nebenorime Lietuvos
  25. V. Radžvilas. ES kryžkelė: pertvarka ar žlugimas? (video)
  26. V. Radžvilas. ES iš krizės išbris ne nagrinėdama scenarijus, o pripažindama tikrąsias krizės priežastis (I)
  27. Seime vyks tarptautinė konferencija „Bibliotekos – socialiniams pokyčiams 2013: Baltijos regiono šalių patirtis“
  28. L.Šopauskas. Sofistika?
  29. L. Kasčiūnas. Nacionalinė valstybė – lietuviškojo konservatizmo atrama
  30. V. Radžvilas. Išsigelbėjimo Europai ieškokime su Višegrado šalimis (II)

Comments 7

  1. aha says:
    4 m. ago

    Savo sūnui pasakiau, kad vienintelė viltis yra jo karta. Jei jiems dar nenusišvilpt, kur ir kaip gyvens, tuomet yra vilčių tą seną riaugą, kuris jau dešimtmečiais dvokia ir dar vos ne šimtmečiui užsislaptino, pakeist ir įvest tvarką….

    Atsakyti
  2. !!! says:
    4 m. ago

    Ką daryt,kaip tai sustabdyt…juk dar yra šviesių galvų Lietuvoje.

    Atsakyti
  3. Rimgaudas says:
    4 m. ago

    Na, pagaliau. Džiaugiuosi, kad krašto apsaugos bičiulių klubas su NVO koordinacine taryba, matydama kosmopolitų ir globalistų spaudimą, ima šnekėti atvirai. Akivaizdu, kad švietimo ir kultūros barų vadovų tarpą turi įsilieti nauji, Sąjūdžio tipo žmones, kad ateitį jie spręstų ne kažkieno kito, o lietuvių tautos naudai. Trauktis nebėra kur. Jeigu jau tokiai Ukrainai padedame suprasti, kad be Ukrainios tautos jie turi ir ukrainiečių tautą, tai kodėl tokios sampratos nediegiame sau, savo vaikams ar anūkams?

    Atsakyti
  4. Žemyna says:
    4 m. ago

    Nebeturim Ozolo, Patacko, Beresnevičiaus, Gedos, Marcinkevičiaus, Trinkūno ir dar daugybės kitų…
    Tiek metų vien atsisveikinimai su tautinio atgimimo šaukliais.
    Viršun lipa tarakonai, kuriems paveldas ir tradicijos perdėm sunki ar net atgrasi našta.

    Atsakyti
  5. Kiemsargis says:
    4 m. ago

    Arba konferencijos rengėjai jos nereklamavo arba žiniasklaida ją totaliai ignoravo . Pabandykit pagūglint: Mokykla be patriotizmo – jaunimas be vertybių – Lietuva be ateities?

    Atsakyti
    • Pikc says:
      4 m. ago

      Antras variantas. Ir jis smarkiai apriboja to reklamavimo galimybes. Vieną iš atsiliepimų galima rasti tiesos.lt puslapyje – “Krescencijus Stoškus. Konferencijos simbolinė drama”

      Atsakyti
  6. Gintautas says:
    4 m. ago

    Pone V. Radžvilai, ačiū už gerą straipsnį. Pas mus visiškai netinkama švietimo sistema. Šimtai vaikų Vilniaus rajone negali mokytis valstybine kalba, nes stinga patalpų, o lenkiškos mokyklos stovi pustuštės, valdžia tik skėsčioja rankomis, nes negali savivaldybės priversti steigti lietuviškų mokyklų ir tai yra 27 metai po nepriklausomybės atkūrimo. Absoliutus nihilizmas yra ir lietuviškuose rajonuose, pavyzdžiui Dzūkijoje. Prieš keletą metų Alytaus rajone pilietis, seniūnijos seniūnas, pastatė antkapį Vyčio kryžiaus ordino kavalieriui. Kadangi seniūnas buvo ne tos partijos atstovas, kuriai atstovauja meras, paminklo pašventinimo iškilmėse nedalyvavo nei vienas moksleivis, nors yra vidurinė mokykla. Direktorius, saugodamas savo postą, neleido ten dalyvauti mokinių, o meras yra TS-KD partijos atstovas. Rašiau apie tai Kubiliui, bet jokio atsakymo. Ir kurgi bus atsakymas, jeigu Kubilius teikia antikonstitucinius įstatymų projektus dėl kelių raidžių. Ir tai daro garsaus literatūros žinovo sūnus. Tiesiog koktu ir gėda žiūrėti į tokius politikus, tiksliau politikierius.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Apie 1936-1937 m. Nemajūnai Lazdijų raj. | autorės nuotr.

I. Raščiuvienė. Neužmiršti…

2021 01 12
R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

2021 01 10
Nacionalinis susivienijimas reikalauja nutraukti vyresnio amžiaus asmenų diskriminaciją | NS nuotr.

Nacionalinis susivienijimas įspėja neįvesti nepaprastosios padėties

2021 01 05
Prof. Juozas Pikčelingis | epaveldas.lt, A. Ulozevičiaus nuotr.

Profesoriui Juozui Pikčilingiui sausio 3 d. būtų sukakę 95-eri

2021 01 03
Archyvų metų atidarymas nepaprastame renginyje

Archyvų metų atidarymas nepaprastame renginyje

2021 01 03
A.Matulevičius. J.Vaiškūno nuotr. (Alkas.lt)

A. Matulevičius. Tarpušvenčio pamąstymai

2020 12 30
Anykščiai | Anykščių turizmo ir informacijos centro nuotr.

R. Vanagas: Privalome saugoti gamtą, krašto vertybes ir tradicijas

2020 12 28
Ramūnas Karbauskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

R. Karbauskis. Jie sugrįžo… ir pluoštinių kanapių klausimas tampa prioritetiniu

2020 12 19
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Aristokratija ir demokratija: istorija ir šiandiena

2020 12 18
Kazys Misius | vda.lt nuotr.

K. Misius: Man skauda dėl savo krašto

2020 12 14
Rodyti daugiau

Kiti Straipsniai

I. Raščiuvienė. Neužmiršti…

by daiva
2021 01 12
7
Apie 1936-1937 m. Nemajūnai Lazdijų raj. | autorės nuotr.

Lietuviškos žiemos – kartais baltos, bet dažniau pilkos, rūškanos – fone, neramių žinių kontekste vis ryškiau iškyla praeities epizodai, primenantys...

Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

by daiva
2021 01 10
3
R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

Yra kūrinių, aktualių visam pasauliui. Jų temos – amžinos, problemos – svarbios visiems Žemės gyventojams. Yra kūrinių, kurie pasakoja apie vienos...

Skaityti toliau

Nacionalinis susivienijimas įspėja neįvesti nepaprastosios padėties

by Kristina Aleknaitė
2021 01 05
18
Nacionalinis susivienijimas reikalauja nutraukti vyresnio amžiaus asmenų diskriminaciją | NS nuotr.

Nacionalinis susivienijimas | NS nuotr. Nacionalinis susivienijimas (NS) kreipėsi į šalies vadovus ir visuomenę, ragindamas Lietuvoje...

Skaityti toliau

Profesoriui Juozui Pikčilingiui sausio 3 d. būtų sukakę 95-eri

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 03
5
Prof. Juozas Pikčelingis | epaveldas.lt, A. Ulozevičiaus nuotr.

Prof. Juozas Pikčilingis 1978 m. | epaveldas.lt, A. Ulozevičiaus nuotr. Sausio 3 d. minime žymaus XX...

Skaityti toliau

Archyvų metų atidarymas nepaprastame renginyje

by daiva
2021 01 03
0
Archyvų metų atidarymas nepaprastame renginyje

archhyvai.lt nuotr. 2021-ieji – neeiliniai metai. Praėjo šimtmetis nuo pirmojo archyvo įkūrimo Lietuvos Respublikoje. Minint šią...

Skaityti toliau

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę
  • Žemyna apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Šalčio poveikis apie Atšalus orams – būtina nepamiršti rankų kremo
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Žemyna apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Pajūrietis apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vairuotojus žiema dažnai užklumpa nepasiruošusius
  • Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės (nuotraukos)
  • Parkų takai barstomi kitaip nei šaligatvių
  • Avarinis lėktuvo atsakiklio kodas 7600: būtini skrydžių vadovo veiksmai
  • Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines (video)
  • Tyrimas: skaitmeninė karta kultūrai neabejinga, muziejuose lankosi kas antras

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Trimakas. Laplaso demonas. JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija peržiūrėta: 3850; komentarų: 89
  • Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti peržiūrėta: 1793; komentarų: 3
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1647; komentarų: 37
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1524; komentarų: 12
  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 1488; komentarų: 8
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1396; komentarų: 11

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-19 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Naujausi komentarai

  • Žemyna apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę
  • Žemyna apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Šalčio poveikis apie Atšalus orams – būtina nepamiršti rankų kremo
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Žemyna apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Pajūrietis apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę
  • Regina apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Romas apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Rimgaudas apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę
  • Astronomas inž. Romualdas Zubinas rzubinas@gmail.com apie Europa pabrėžia būtinybę didinti investicijas į mokslinius tyrimus

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
aaa
Kitas straipsnis
Lietuvos keliuose – mažiausiai žuvusiųjų per pusę amžiaus

Pareigūnų profesinės sąjungos siekia stiprinti darbuotojų derybines galias

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai