Seimo Pirmininkas ragina nepamiršti Sąjūdžio idėjos (1)

Sąjūdis. 1988m. Mokslų Akademijos salėje. | J. Česnavičiaus nuotr.

Prieš dvidešimt devynerius metus birželio 3 dienos pavakary Mokslų akademijos salėje netilpo visi norintys pakeisti Lietuvos ateitį. Susirinkusiųjų daugumai balsuojant „už“, buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Šiandien birželio 3-ioji yra atmintina diena – Sąjūdžio diena. Sąjūdis budino, kėlė Tautą, jo dėka iškilo trispalvių jūra, suskambėjo garsiau žodžiai „Lietuva“, „Laisvė“. Žmonių troškimas matyti laisvą Lietuvą liejosi tūkstantiniais Sąjūdžio mitingais. Laisvės sparnai apglėbė Lietuvą, visus ragino burtis, tikėti savo jėga ir tiesa.

Sąjūdis iškėlė vilties žiburį, kvietė tęsti žygį už Tėvynę ir nepaisyti pavojų, galėjusių grėsti tame kelyje. Lietuva budo, baimė buvo nugalėta. Miestuose, miesteliuose, kaimuose kūrėsi Sąjūdžio rėmimo grupės. 1988 metų vasarą vyko mitingai, ekologiniai žygiai, protestai, Roko maršas, pasipylė gausi Sąjūdžio spauda, kaip tiesos žodžio visi laukė „Sąjūdžio žinių“, savaitraščio „Atgimimas“ ir kitų leidinių.

Sąjūdžio rėmimo grupės siūlė Tautos atstovus į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimą ir suvažiavimą. Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas nuskambėjo per visą šalį kaip galinga manifestacija ir sujudino daugelio sąmonę, institucionalizavo Sąjūdžio veiklą – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimą, Seimo tarybą, priėmė programą, įstatus ir rezoliucijas svarbiausiais Lietuvai klausimais.

Sąjūdis – tai stebuklas, kurį sukūrė visa Lietuva, jos dukros ir sūnūs, įvairių tautybių žmonės. Tvirtas ryžtas ir siekis būti laisviems, pasmerkiant nusikalstamą Stalino ir Hitlerio suokalbį ir kviečiant demokratinį Vakarų pasaulį išgirsti šį siekį, buvo išreikštas 2 milijonų susikibusių žmonių rankomis ir širdimis Baltijos kelyje. Jį organizavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai. Sąjūdis kėlė viešumon istorinę tiesą, sovietų vykdytas represijas, nusikaltimus, pagaliau į gimtąją žemę sugrįžo atgulti ir tremtinių palaikai. Sąjūdis padarė didelę įtaką Aukščiausiosios Tarybos rinkimams – juos laimėjo Sąjūdžio remti Tautos atstovai.

Aukščiausioji Taryba įvykdė savo misiją – įgyvendino Lietuvos žmonių lūkesčius. Istorinė 1990 m. Kovo 11-oji grąžino Lietuvą į pasaulio žemėlapį. 1991 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais sovietų agresijos metu Lietuvos Sąjūdis vėl telkė žmones kovoti už Lietuvos Laisvę.

Daugumai Lietuvos žmonių Sąjūdis kėlė (ir tebekelia) vienybės jausmus. Siekiantys atkurti Lietuvos Nepriklausomybę žmonės vienas kito nepažinojo, bet greitai visi, kam buvo svarbus Sąjūdžio tikslas, tapo lyg vienos šeimos nariais – Sąjūdžio bendražygiais, kuriems Laisva Lietuvos valstybė buvo ne utopija, o realybė. Kiekvienas sąmoningas Lietuvos žmogus tuomet save laikė Sąjūdžio dalimi. Sąjūdis vienijo vardan Lietuvos.

Daugelis iš jų, atlikę savo pilietinę pareigą Sąjūdyje, įsitraukė į Lietuvos kūrimą – kasdienį darbą vardan tos Lietuvos.

Šiandien noriu padėkoti visiems Sąjūdžio žmonėms – žinomiems ir nežinomiems – už neįkainojamą žygdarbį, už Lietuvos prikėlimą ir nuolatinį budėjimą Laisvės sargyboje.

Linkiu ir toliau nepailstamai saugoti Sąjūdžio idealus kaip Lietuvos valstybės ir visos Tautos išlikimo garantą, su meile aktyviai dalyvauti kuriant darnesnę, dvasingesnę ir teisingesnę Lietuvą, puoselėti ir perduoti istorinę atmintį, linkiu sveikatos ir daug jėgų įgyvendinant visas savo ir Lietuvos svajones.

Tegul 1988 m. spalio 23 d. priimtoje Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio bendrojoje programoje išreikšta mintis „Sąjūdis siekia atgaivinti pilietiškai sąmoningą ir aktyvią visuomenę, žmogų kaip moraliai atsakingą asmenybę, pilietį – savo krašto šeimininką ir patriotą“ būna mums visiems svarbi.