„Vilniaus forumas“ kviečia į konferenciją „Visų pirma – Lietuva!“ (6)

Visu-pirma-Lietuva-plakatasBirželio 7 d. 17.45 val. Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3) „Vilniaus forumas“ rengia konferenciją „Visų pirma – Lietuva! Sąjūdžio vizija XXI amžiaus Lietuvai“. Konferencijoje pranešimus skaitys Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Bronius Leonavičius, Vilniaus universiteto profesorius, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Vytautas Radžvilas, politologai Vytautas Sinica ir Dovilas Petkus.

Žlungant pasaulinei komunizmo sistemai Sąjūdis radosi kaip savaveiksmė Tautos politinės saviorganizacijos forma. Okupuotos Lietuvos nomenklatūrinei administracijai nuolankiai

vykdant žlungančios Sovietų Sąjungos vadovybės nurodymus, Sąjūdžio gimimas leido šalies visuomenei išvengti pavojaus virsti atomizuota, susiskaidžiusia, dezorientuota ir demoralizuota individų mase. Iš visuomenės apačios kilęs judėjimas sugebėjo sutelkti bendrąją Tautos politinę valią ir įgyvendinti egzistencinį to meto Lietuvos poreikį – atkurti nepriklausomą valstybę.

Mūsų dienomis Lietuvai vėl iškilo egzistenciniai ir dvejopi – vidaus ir išorės – iššūkiai. Atkurtoje Lietuvos valstybėje sukerojusio neteisingumo ir kitų šalies vidaus gyvenimo piktžaizdžių paskatinta masinė emigracija kelia tiesioginį pavojų fiziniam tautos išlikimui. Globali neoliberalizmo ideologija grįstos tarptautinės tvarkos griūtis ir struktūrinė Europos Sąjungos krizė kelia Lietuvai vis didėjančias geopolitines ir saugumo grėsmes. Nenoras ir negebėjimas laiku ir tinkamai atsakyti į šiuos iššūkius gali tapti dar viena ir, labai tikėtina, galutine politine ir istorine lietuvių tautos ir valstybės katastrofa. Tačiau šalies valdantysis sluoksnis, kaip ir jo sovietiniai nomenklatūriniai pirmtakai, vidaus politikoje nesiima jokių priemonių visuomenės susiskaldymui mažinti augančių grėsmių akivaizdoje, o užsienio ir saugumo politikos srityje vengia savarankiškesnių sprendimų, galinčių sustiprinti valstybės nepriklausomybę ir laiduoti jos išlikimą dabartinės geopolitinės sumaišties ir netikrumo sąlygomis.

Rengiamos konferencijos tikslas – apmąstyti Sąjūdžio patirtį ir pamokas XXI a. Lietuvai iškylančių egzistencinių klausimų kontekste. Joje bus keliamas klausimas, ar šių dienų Lietuvos visuomenė ir toliau gali kliautis tik šalies valdžia, ar vis dėlto privalo ir yra pajėgi dar kartą imtis iniciatyvos ir savarankiškai burtis į gebantį prisiimti atsakomybę už Tautos ir valstybės likimą „Lietuvos forumą“?

Pranešti apie savo dalyvavimą renginyje ir pakviesti į jį savo draugus galite renginio sienoje socialiniame tinkle Feisbuk.

Visu-pirma-Lietuva-plakatas

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Pilietinė visuomenė, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , .

6 komentarai

  1. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS:

    Vilniaus forumas? Tokio nėra registrų centre. L. blogai

  2. Vika:

    hm, Sinica ir “Visų pirma – Lietuva!” ?? Kažkoks nesusipratimas… Pirmiausia, čia turėtų gerbiamas Zigmas Vaišvila dalyvauti.

    • Tvankstas:

      Labai teisingas pastebėjimas. Gerb. Zigmas Vaišvila nuo 1989.06.03 yra įgijęs didžiulę gyvenimo patirtį, visų svarbiausia, daug metų užsiėmė verslu, nemažiau svarbu – ‘už vieną muštą, dešimt nemuštų duoda’, tai tiesiog neįkainojama patirtis.
      Vien humanitarų geri norai dar nėra pakankami, kaip parodė Sąjūdžio patirtis, tai reikalingi aukšto intelekto verslininkai (tuomet tokių dar nebuvo), visų svarbiausia idealistai – patriotai, siekiantys duoti Lietuvai.
      Gerai, klausimas humanitarams – kaip, kokiomis naudomis galima suvilioti dirbančiuosius užsienyje, kad grįžę pradėtų savo versliuką ar verslą.
      Turėkime omeny, kad užsienyje tikrai daug žmonių dirba dėl įvairių priežasčių netekę verslo ar versliuko Lietuvoje, nepaprastai didelis nuošimtis tarp lietuvių yra su aukštojo mokslo diplomu, kas išskiria iš kitų rytų europiečių.
      Visų baisiausia, kad tiek humanitarai, tiek verslo žmonės turi labai stiprius asmeninius supratimus, labai sunkiai išgirsta kitus pokalbio dalyvius, užtenka jėgų tik išsisakymui ir savo ‘aš’ parodymui, trūksta ir pagarbos kitaminčiui, prasideda niekinimai, užgauliojimai neįsiklausius į kito nuomonę, ją išjuokiant, nors po mėnesio besijuokę kalba tą patį.
      Galiu pasakyti, kad be verslo žmonių bet koks forumas netenka daug ir liks tik humanitarų pokalbių svetaine.

  3. Žemyna:

    Puiku, kad Forumas ATSIVĖRĖ plačiajai visuomenei!
    Kuo daugiau bendraminčių ateis į talką, tuo daugiau nuveiksime. Tautai rūpimus klausimus turime imti į savo rankas!
    Tikiuosi, kad ir čia besirenkančio „klubo nariai” ten susirinks?
    NEVĖLUOKIM!

  4. Žemyna:

    Na, ko tylit? Tikitės sėkmingai nusimuilinti? Visus, išdrįsusius neateiti, suskaičiuosiu ir čiupsiu už priemonių! Nepavyks pasiteisinti, jog bijojote ištirpti lietuje…

  5. internetinis archyvas:

    Kodėl esame silpni?
    „ Šiandien esame labai atviri viso pasaulio įtakoms. Ar lietuvybė – lietuvių kalba, tautosaka, tradicijos – atsilaikys?
    – Tai, ką Jūs pavadinote įtakomis, aš pavadinčiau imperializmu: jis puola, spaudžia mūsų kalbą, nacionalines tradicijas, mes nuolankiai paklūstame, mes jau lyg ir gėdijamės savo istorijos, papročių ir tradicijų, lietuviškumo… Kad tik greičiau atsikračius tų nelemtų tautinių savybių ir patirčių, kad tik greičiau tapus tais Vakarais, mėgdžiojančiais, bet – Vakarais.“
    Kai draudė gimtą kalbą, sakėm,
    Kad ji medum nuo lūpų varva,
    Slapta knygas per sieną nešėm
    Ir žodį laikėme už kardą.

    Labiau už šautuvus, už plieną
    Savieji žodžiai tautą gynė,
    Rodos, maldaknygę kiekvieną
    Laikėm kvėpavimu Tėvynės.

    Jei augo ąžuolai, didvyriai,
    Tai tik sava kalba maitinti,
    Carinę priespaudą patyrę,
    Žmonės pakilo laisvę ginti.

    Stebuklas buvo, laisvė švito,
    Tiesa, ji švietė taip trumpai,
    Rudi, raudoni susikibo
    Ir degė žemėje gaisrai.

    Vėliau ir vėl laikai sovietų,
    „Triaukščiai“ rusiški klestėjo,
    Tiktai lietuvis buvo kietas,
    Sulaukė, kol „svečiai“ išėjo.

    Dabar laisvi. Laisvi kalbėti,
    Rašyt, dainuot sava kalba,
    Ją gerbt, didžiuotis ir mylėti,
    Tik sukasi kaip kam galva.

    Europon žengėm porą žingsnių
    Ir pasimiršom kas esą,
    Iš burnų byra tartum žirniai,
    Darkyta angliška kalba.

    Kitų kalbas mokėti reikia,
    Pasaulis juk kalbom gražus,
    Tiktai, Dievuli, oi per greitai
    Visur išverčiame švarkus.

    Konkursai, laidos ir laidelės –
    Žiūri į jas ir nežinai,
    Ar jau užvaldė gimtą šalį
    Džiunglių papūgos, katinai?

    Silpna tauta, kuri nedrįsta
    Kalbos lyg vėliavos iškelti,
    Per daug ilgai nepasiryžta
    Plačiau duris tik jai atverti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *