J. Dapšauskas. Lietuviai gyvena varganai? Per metus prageria per milijardą eurų (41)

Juozas Dapšauskas | penki.lt nuotr.

Juozas Dapšauskas | penki.lt nuotr.

Artinantis paskutiniams sprendimams Seime dėl Alkoholio kontrolės įstatymo, į viešąją erdvę metama kuo daugiau dumblo, netikslumų melo, kad žmones klaidintų, kokios tikrai yra siūlomos priemonės šiai alkoholio vartojimo problemai spręsti. Kokios bus pasekmės. Kai kam vaidenasi, kad Lietuvoje nebebus socialinių tinklų, kad neliks lauko kavinių, išnyks šventės.

Tie, kurie pasisako už mokslu paremtas alkoholio vartojimo mažinimo priemones, neretai išvadinami talibanininkais, fanatikais ir kuo tik benori. Gerbiu abstinentus, tačiau galiu pasakyti: nesu abstinentas griežtąja šio žodžio prasme, bet tai nereiškia, kad būtinai vartoju kažkokių švenčių ar susitikimų metu alkoholį, kaip tariamai būtiną kultūros, šventės, sukakties atributą. Jei net laikytume alkoholį vienu iš maisto produktų, o ne narkotine ir toksine medžiaga, kaip teigia Pasaulio sveikatos organizacija, akivaizdu, kad produktas yra užėmęs monopolinę vietą.

Seime per 27 metus yra rengta daug mokslinių konferencijų alkoholio žalos tema. Ką daryti, mažinant alkoholio suvartojimą – seniai yra žinoma. Tam turime net savos patirties. Mokslininkai ne kartą Seime rodydavo grafikus, statistikas po kokių sprendimų vartojimas didėja arba mažėja.

Dažnai sakoma, kad alkoholį vartojama dėl blogo gyvenimo. Vienas iš laikotarpių, kada mūsų šalyje vartota labiausiai, tai ekonominio pakilimo laiku prieš 2008 ekonominę krizę (prasidėjo vartojimo didėjimas maždaug nuo 2000 metų , o įdomiausia, kad vartojimas sumažėjo, sveikatos rodikliai gerėjo būtent krizės metu. Bendroji gyvenimo trukmė didėjo per metus vienais metais. Čia suveikė kelios priežastys: perkamoji galia, tiesiog žmonės mažiau įpirkdavo ir, be abejo, buvo priimtos kai kurios alkoholio kontrolės priemonės. Beje, ši gera kryptis pasibaigė po 2010 m.

Net pavienės alkoholio kontrolės priemonės veikia. Vien dėl parduotuvėse akcijų alkoholiui draudimo sumažėjo vartojimas, taip teigia patys prekybininkai. Dažnai metama į viešumą alkoholio pramonės skrajutė: jei sumažėjo legalaus vartojimas, būtinai išaugo nelegalaus. Kepenų cirozių ir alkoholinių psichozių nesumeluosi. Organizmo neapgausi, yra medicininė statistika, ją taip pat apibendrina mokslininkai. Kepenims nesvarbu legalus ar ne alkoholis – pasekmės vienodos. Moksliniai duomenys sako, kad mažėjant legalaus vartojimui, nebūtinai didėja nelegalaus paklausa. O kodėl?

Kai vyrauja bendrai didelis alkoholio suvartojimas, galiausiai dalis iš jų tampa priklausomais, alkoholikais. Tada prarandamas darbas, nebėra pinigų. Griebiamasi bet ko, kad tik kuo pigiau apsvaigus.  O ir legalių produktų, kainos prasme pritaikytų jau degraduojantiems, tikrai apstu. Jaunimas pradeda alkoholio vartojimą nuo nelegalių? Ne, būtent nuo gražiau išreklamuotų. Alkoholio pramonė nori, kad žmonės taptų alkoholikais? Ne, norėtų, kad kuo daugiau pirktų, suvartotų, bet neprarastų tiek fizinės, tiek ekonominės galios gerti dar daugiau. Tai įmanoma?

Alkoholio pramonės ciniška žinia kontrolės šalininkams, blaivininkams: eikit ir rūpinkitės tais jau turinčiais akivaizdžią alkoholizmo formą, o kitus palikite laisvus mūsų eksploatacijai, kol kai kurie iš jų tokiais taps.

Alkoholio pramonės atstovai reikalauja tyrimų, kaip viena ar kita kontrolės priemonė veiks (su peršama mintimi, kad neveiks), kai pateikiami duomenys, statistika, tyrimai, kaip jau veikė, tada viską „nuleidžia“ Marko Tveno žodžiais: „Yra trys melo rūšys: melas, bjaurus melas ir statistika“. Taip „diskusija“ ir pasibaigia, o tada vėl lemia piniginiai svertai, turintys akivaizdžiai kriminalinį pobūdį.

Imamasi žūtbūtinio spaudimo. Kas yra „Laisvė rokenrolui“ peticija ir koncertas? Visuomenės balsas? Ne, tai viešųjų ryšių agentūros „Fabula“, kuri teikia paslaugas „Švyturiui-Utenos alui“ „Stumbrui“, „Maximai“ bei jos remiamai Lietuvos prekybos įmonių asociacijai, organizuotas, manau, nusikalstamas spaudimas Seimui. Beje, „Fabula“ vadovas Mykolas Katkus ne kartą viešojoje erdvėje komentavo Ramūno Karbauskio „krizes“ , „skandalus“, kaip viešųjų ryšių specialistas neužsimindamas apie savo viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktą.

Festivalių vadovai, svarstant alkoholio kontrolės klausimus Seimo Sveikatos reikalų komitete, gavo leidimus „Fabula“ projektų vadovei Jolitai Katkutei prašant. Koncerto prie Seimo „Laisvė rokenrolui“ organizavimo metų užkulisiuose kaip organizatorė dirbo ta pati J. Katkutė. Beje, visi šie veiksmai derinami su Lietuvos liberalų sąjūdžiu, nors, turint mintyje dideles grynųjų sumas „paskolas“ „Stumbro“ dėžutėse, mažų mažiausiai jie turėtų nusišalinti nuo šių klausimų svarstymo.

„Fabula“ projektų vadovas Aidas Puklevičius dalyvaudamas „LrytasTV“ laidoje ir aktyviai kritikuodamas alkoholio kontrolės klausimus, beje, neatskleidė, kad turi interesų konfliktą, to nepadarė ir komentuodamas kituose kanaluose. Interesų konflikto neatskleidė ir kitas „Fabula“ darbuotojas Mykolas Kleckas savo tinklaraštyje ir socialiniuose tinkluose kritikuojantis alkoholio mažinimo pramones. Kaip paprastam žmogui susigaudyti – kur čia yra kas? Kad ta demagogija yra už didelius pinigus.

 Kiek skirtingų sričių „pakabinta“ ant alkoholio verslo kabliuko – prekybininkai, reklamos, viešųjų ryšių agentūros, renginių organizatoriai, žiniasklaida – #šalinkpriežastį.

Jei alkoholio suvartojimas Lietuvoje sumažėtų bent 10 proc. , bendrai paėmus alkoholio gamintojų ir prekybininkų pajamos per metus sumenktų apie 88 mln. eurų.

Prieš kelis metus ne vieną papiktino sidro reklama su gražioms vyšnių kekėmis autobusų ir troleibusų stotelėse. Reklama akivaizdžiai ir nusikalstamai nukreipta į vaikus, čia alkoholio pramonė idealiai ima pavyzdį iš tabako pramonės, kurios tikslas svarbiausia, kad pradėtų rūkyti vaikai ir jaunimas bent jau iki 20-25 metų. Apie tai kalba pačios tabako pramonės vidiniai rinkodaros dokumentai, kurie paviešinti teismo sprendimu: „Mūsų tikslas, kad rūkyti pradėtų mokyklinio amžiaus vaikai“. Kalbant apie alkoholio pramonę, net tokių išviešintų slaptų dokumentų nereikia, tai matosi plika akimi. Ir mes su tuo taikstysimės?

Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas kalba savo partiečiams, kad reikia sekti skandinavų pavyzdžiu, kur šios partijos turi ilgametį įdirbį. Neabejotina, kad jų pavyzdžiu turėtų pasekti ir alkoholio vartojimo mažinimo srityje. Kai kurių konservatorių viražai visai stulbinantys: patys teikė šį įstatymo projektą, o dabar viešai skalambija, kad gali nepalaikyti savo projekto. Ant kokio kabliuko jie pakabinti? Tikėtina, kad dauguma TS-LKD išlaikys sveiką protą ir nepasiduos G. Landsbergio politinėms klajonėms, nuomonių kaitaliojimams. Beje, galime įtarti, kad konservatoriai įstatymą teikė būtent su mintimi sužlugdyti piliečių iniciatyvinės grupės „Už blaivią“ parašų surinkimą griežtinant Alkoholio kontrolės įstatymą. Kam berinkti parašus, jei toks įstatymas jau įregistruotas? Tikiuosi, kad klystu ir tai TS-LKD frakcijos atstovai patvirtins balsavimu. Tai bus akivaizdu artimiausiu metu.

Autorius yra Sveikatingumo metų iniciatorius, iniciatyvinės grupės „Už blaivią“ koordinatorius

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Politika ir ekonomika, Sveikata, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: