Valstybinė kalbos komisija įvertins Seimo svarstomus projektus dėl nelietuviškų asmenvardžių rašybos Lietuvos piliečių pasuose (9)

VLKK posėdis: D. Vaišnienė, J. Palionytė, G. Akelaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

VLKK posėdis: D. Vaišnienė, J. Palionytė, G. Akelaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gegužės 22 d., pirmadienį, 14 val. prasidėsiančiame posėdyje Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) svarstys išvadas įstatymų projektams dėl nelietuviškų asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose.  VLKK aptars ir pateiks išvadas dviem Seime pateiktiems projektams: vienu (Nr. XIIIP-535) siūloma leisti Lietuvos piliečiams atsisakyti pasuose įrašų valstybine kalba ir leisti juos rašyti nelietuviškais rašmenimis naudojant lotyniškos abėcėlės raides x, w, q, kitu  (Nr. XIIIP-471) – nelietuviškais rašmenimis pavardžių rašyba numatyta papildomame paso puslapyje, neišstumiant įrašų valstybine kalba.

Išvadų šiems projektams paprašė Seimas, prieš dvi savaites po pateikimo priėmęs abu projektus.  

Gedimino Kirkilo ir grupės kitų Seimo narių pateiktame įstatymo projektu (Nr. XIIIP-535) siūloma Lietuvos Respublikos piliečiams oficialiuose dokumentuose leisti atsisakyti įrašo valstybine lietuvių kalba ir suteikti teisę savo vardą ir pavardę įrašyti nevalstybine kalba ir lietuvių abėcėlei nebūdingais lotyniško pagrindo rašmenimis tais atvejais, kai asmuo gali pateikti tai pagrindžiantį dokumento šaltinį. Tokia teisė būtų taikoma ne tik užsienio valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės, bet ir Lietuvos Respublikos piliečiams, pateikusiems dokumento šaltinį, kuriame pavardė įrašyta lotyniško pagrindo rašmenimis, ir kurie gali įrodyti, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir paėmė jo pavardę.

Lauryno Kasčiūno, Audroniaus Ažubalio ir grupės TS-LKD Seimo narių teikiamu projektu (Nr. XIIIP-471) numatoma, kad pavardės rašyba nelietuviškais lotyniškos abėcėlės rašmenimis būtų galima ne vietoje įrašo valstybine kalba, o kitų paso įrašų skyriuje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje. Tokia teise Lietuvos pilietis galėtų pasinaudoti, „jeigu vardas ir pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje ir dokumento šaltinis įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir jo pavardę paėmė“. Projekto autorių teigimu, jų siūlymas ne tik užtikrins vardo ir pavardės, kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų, teisinę apsaugą, taip pat teisę į bendrą šeimos pavardę, bet ir „konstitucinį imperatyvą saugoti valstybinę lietuvių kalbą“. Šis projektas atitinka bemaž 70 000 Lietuvos visuomenės atstovų susibūrusių į iniciatyvą „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ oficialiais parašais per Vyriausiąją rinkimų komisiją Seimui pateiktą tapatybės kortelės ir paso įstatymo pataisų projektą (XIIP-3796), taip pat nepažeidžiantį Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto valstybinio lietuvių kalbos statuso.

Šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) yra priėmęs keletą neskundžiamų sprendimų, įpareigojančių Lietuvos piliečių pasuose ir tapatybės kortelėse įrašyti pavardes ir nelietuviškais rašmenimis, tačiau ne pagrindiniame puslapyje – vietoje įrašo valstybine kalba, o kitų paso įrašų skyriuje, arba kitoje tapatybės kortelės pusėje.

Tačiau tai netenkina Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) ir Lenkijos politikų  siekiančių priversti Lietuvą leisti lenkakalbių Lietuvos piliečių pasuose jų pavardes rašyti ne lietuviškais, o lenkiškais rašmenimis.

VLKK posėdis 2015 06 16 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

VLKK posėdis 2015 06 16 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

VLKK yra jau ne kartą pasisakiusi dėl vardų ir pavardžių rašymo oficialiuose dokumentuose principų. Paskutinį kartą ji tai darė 2015 m. birželio 16 d. neeiliniame posėdyje. Tuomet VLKK pakartojo jau 2014 m. metų rugsėjo 5 d. išsakytą savo nuomonę, kad asmens dokumentuose nelietuviškais rašmenimis galėtų būti užrašomos Lietuvos pilietybę įgijusių užsieniečių ir sutuoktinio užsieniečio pavardę priėmusių Lietuvos piliečių pavardės (taip pat ir jų vaikų pavardės). Visais kitais atvejais, komisijos nuomone, turi būti išlaikytas pagrindinis principas „rašyti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą“. Taigi, komisija nepritarė, kad vardus ir pavardes oficialiuose dokumentuose galima būtų rašyti nevalstybinės kalbos rašmenimis visiems to pageidaujantiems piliečiams (įskaitant ir tokios privilegijos suteikimą Lietuvos lenkams).

Tuomet VLKK vienbalsiai nepritarė Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės įstatymo projekto (XIIP-1653(2)) plečiamoms išimtims, t.y. nepritarė, kad Lietuvos Respublikos piliečių pasuose vardus ir pavardes būtų leidžiama rašyti nelietuviškais rašmenimis visiems, to pageidaujantiems piliečiams, jeigu jie tik turi „dokumento šaltinį“ su kažkada užrašyta nelietuviška asmenvardžio forma.

Ar atsilaikys VLKK prieš valstybinės kalbos išdavikų spaudimą dabar?

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *