Apie dailininkę Marcę Katiliūtę. Biografinės knygos sutiktuvės (1)

Marcė Katiliūtė | www.gatauciai.joniskis.lm.lt nuotr.

Marcė Katiliūtė | www.gatauciai.joniskis.lm.lt nuotr.

Gegužės 23 d. 16 val. Panevėžio miesto dailės galerijoje vyks vakaras
„Neužbaigtas išsivadavimas ar sugrįžimas?“. Bus pristatyta istoriko Juozo Brazausko biografinė apybraiža „Trumpas žydėjimas“.  Renginys skirtas tragiško likimo grafikės Marcės Katiliūtės gimimo 105-osioms gimimo metinėms paminėti.

Vakare dalyvaus knygos autorius, taip pat dailėtyrininkas Sigitas Laurinavičius, Kazimiero Paltaroko gimnazijos dramos studijos vadovė Janina Bardauskienė. Vyks dramos studijos videospektaklio „Marcė“ peržiūra.

2017-ieji žymi dvi dailininkės Marcės Katiliūtės gyvenimo datas: sukanka 105 metai, kai ji gimė Joniškio rajono Ivoškių kaimo Katiliškių vienkiemyje, ir 80 metų, kai pasitraukė iš šio pasaulio, nesulaukusi 25-ojo gimtadienio.

2006 m. išleista panevėžiečio istoriko Juozo Brazausko monografija „Dailininkė Marcė Katiliūtė“ jau tapo bibliografine retenybe. Žiemgalos leidykloje naujai parengta biografinė apybraiža „Trumpas žydėjimas“ nagrinėja grafikės gyvenimą nuo pat gimimo iki jos mirties.

Knygoje atskleista M. Katiliūtės ir Salomėjos Nėries draugystė. Abi neatskiriamos draugės buvo priešingybės, bet jas vienijo meno pajutimas, vėliau – tragiškas likimas. Po dailininkės mirties poetė jai paskyrė poemą „Dailininkės tragedija“.

„Aš jaučiu tik vieną troškimą – dirbti ir gyventi tik tam [menui]. Jokie gyvenimo malonumai ir smagumai manęs nevilioja. Jeigu man likimas neleistų pasiekti to taip kilnaus švento meno, aš būčiau apvilta savo giliausio troškimo, kuris pasiėmė mane sau auka“, – rašė savo dienoraštyje M. Katiliūtė.

J. Brazausko teigimu, dailininkė pasirinko laisvos menininkės gyvenimo būdą, tačiau išgyventi vien iš meno tarpukario Lietuvoje galėjo sau leisti tik keli vyrai. Dailininkės bandymai mokytojauti, dirbti meno kūrinių konservatore nebuvo sėkmingi.

1937 metų balandžio 1 d. M. Katiliūtė atsisakė tarnybos Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje. Po to gyveno ir kūrė tik keturias dienas. Dailininkė pasitraukė iš gyvenimo, taip ir nesužinojusi, kad pasaulinėje meno parodoje Paryžiuje jos grafikos darbai pelnė aukso medalį.

Rengėjų nuotr.

Rengėjų nuotr.

Kategorijos: Kultūra, Menas, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *