Gegužės 22-24 dienomis Vroclavo universitete jau ketvirtąjį kartą įvyks Tarptautinis Lituanistų kongresas. Jame bus aptarti lietuvių kalbos, kultūros, istorijos, politikos, lietuvių-lenkų santykių klausimai.
2017 metai gausūs įvairių simbolinių įvykių Lietuvai. IV Kongresui pasirinktos tris pagrindines temos:
1. Lietuvių kalbos kultūra. Lietuvos Respublikos Seimas 2017-uosius paskelbė Lietuvių kalbos kultūros metais. Kongresas sieks atkreipti dėmesį į lietuvių kalbos išskirtinumą ir jos ypatingą reikšmę
Lietuvos visuomenei.
2. Algirdo J. Greimo atminimas. Bus pagerbtas žymaus lietuvių kilmės semiotiko, literatūros teoretiko ir kalbininko Algirdo J. Greimo atminimas jo 100-ųjų gimimo metinių ir 25-ųjų mirties metinių proga.
3. 25-osios Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir 20-osios Lenkijos Respublikos Konstitucijos priėmimo metinės. Kongrese bus aptarti abiejų valstybių teisinės sistemos dokumentai bei jų priėmimo aplinkybės ir istorinė raidą.
Kongrese įvairių sričių mokslininkai, visuomenės ir kultūros veikėjai diskutuos apie Lietuvą šiose konferencijos sekcijose:
- kalba
- literatūra
- kultūra ir folkloras
- A. J.Greimo metai
- Teisė/Konstitucija
- Istorija ir Lietuvių lenkų santykiai
Remiantis įvykusių Kongresų patirtimi, IV Kongrese yra numatyta įvairi, Lietuvą pristatanti kultūrinė programa bei ekspertų debatai. Kongreso metu savo 10-metį švęs Vroclavo universiteto studentų organizacija „Labas“, nuolat organizuojanti svarbiausius su Lietuva susijusius renginius Vroclavo mieste.
IV Kongreso organizatorių sąrašą papildė naujai besikuriantis „Šaligretos“ fondas, steigiamas buvusiųjų „Labas“ organizacijos narių. Fondo misija – tai Lenkijos ir kaimyninių valstybių tarpusavio santykių vystymas ir sklaida. Kongreso metu įvyks iškilmingas šio fondo atidarymas.
Kongreso rengėjai apmokės dalyvių apgyvendinimo ir maitinimo išlaidas. Kongreso kalbos bus: lenkų, lietuvių ir anglų.
Kongreso pranešimų medžiagą numatyta paskelbti specialiame leidinyje.
Lietuvių kalbos ir kultūros studijų centras Vroclavo universitete įkurtas prieš 17 metų. Bendradarbiaujant su Vilniaus universitetu ir Lietuvių kalbos institutu reikalingos mokslui literatūros netrūksta, studentams dažnai paskaitas skaito lektoriai iš Lietuvos. Studentai dažni svečiai ir mūsų šalyje.
Beje, Baltistikos centras veikia taip pat ir Varšuvos universitete, o lietuvių kalbą kaip privalomąjį dalyką galima studijuoti Krokuvos Jogailaičių universitete.
Tai ką Lietuva jau tokia prie mirties esanti, kad neįstengia savimi -lituanistika pasirūpinti. Gal visų pirma Vroclavui derėtų rūpintis jau kadais numarintais prūsais, kurių žemėse gyvena.
INFORMUOJU : kad Lituanistikos mokslo šaka seniai peržengė Lietuvos ribas. Lietuvių kalbą, kaip vieną seniausių pasaulyje tyrinėja per 50 geriausių pasaulio universitetų. Gal siūlai jiems tai uždrausti?
Žodžiu, praleidai nuostabią progą patylėti .
p.s. pažiūrėk į žemėlapį. kur yra Vroclavas ir kur buvo Prūsija . Na, bet jei nerasi, nenustebsim
Kur baltai gyveno ne tik žemėlapiai, bet dar ir vietovardžiai rodo. Antai, kai kurie kalbininkai netgi Berlyno pavadinimą linkę laikyti baltiškos kilmės. Siūlau, kas yra pasiūlyta, sakau, kas – pasakyta, o jeigu pačiam tame kas kita – uždraudimai vaidenasi, tai jau čia ne mano bėda…
Lietuvai velkama kolaborantinė kultūros strategija yra ne tiek Lietuvos “finliandizacija”, kiek Lietuvos kultūrinė “BELARUSIZACIJA” (palyginti A,Lukašenkos kultūrinio satelito koncepciją apie “gudus kaip kokybinius rusus” ir 2K-Kikilas+Kubilius koncepciją apie dvi-narę, istoriškai “autentišką” – tuteišinę Lietuvą su funkcine dvikalbyste, įtvirtintą įstatymiškai). O konkrečiai tai, ką kelis metus išdirbinėja slavai jų administruojamame Šlėzene (Breslau/Vratislav), cinizmo laipsniu yra sulyginama su belarusiška analogija, kada belarusisitikos “kongresai” rengiami už jos ribų – suprask Lietuva tokia pat KULTŪRINĖ KOLONIJA kaip ir Belarusija, turinti gyventi Polskos malone ir nukreipimu.
Tenepritrūksta mums drąsos būti laisviems, atsilaikyti prieš ruošiamas trolių atakas.
kaip visada lenkuose, neapsieina be temos “lietuvių-lenkų santykiai”, bus vėl varoma į vienus vartus.
Pastaba Juozui: lituanistika tiek Krokuvos, tiek Varšuvos universitete yra labai žemo lygio, o Vroclave Lituanistikos centrui vadovauja rusė. Lenkai turi nepamatuotas ambicijas, ir net ir mokslą išnaudoja savo naciopnalistinei politikai. Taip yra ir su tuo “tarptautiniu ” kongresu. Apmaudu, kad tokiems lenkų išsidirbinėjimams pritaria ir Lietuvos kai kurie lituanistai, na, bet ar tuo galima stebėtis, turint omenyje, kokie “smetonos’ vadovauja Lietuvos lituanistikai.
2016 m. spalio mėn. antroje pusje per Lietuvos TV žinias Japonijos mokslininkai parodė lyg tai susumuotų garsų kardiogramą, kur sudėti visų indoeuropiečių tautų kalbomis pasakyti žodžiai. Ištrauką parodė. Ten, kur sumoje gaunasi triukšmas, mokslininkai garsą nuėmė, o kur gavosi aiškūs garsai, žodžiai ar skiemenys “kardiogramos” šoktelėjimuose, garsą paleido ir aiškiai girdėjosi garsai g, k, skiemuo ter, žodis trys bei pan. Japonai po išplėstinio eksperimento konstatavo, kad 9 – 10 tūkstančių metų atgal visų indoeuropiečių prokalbė buvo (ir yra) lietuvių kalba. Kaip tuo naudojasi kalbininkai? Kaip tuo naudojasi politologai? Kaip tuo naudojasi kultūrologai, istorikai, ekskursijų vadovai ir pan.? Aš, tai, naudojuosi: šiandien, kalbėdamasis su italų ir ispanų studentais pasakiau, kad, pagal japonus, prieš 9 – 10 tūkst. metų jie abu kalbėjo lietuviškai ir dabar atvyko iš naujo į savo protėvynę išmokti žodį “labas”. Ar bus apie tai kalbama Vroclavo Lituanistų Kongrese? Ar visi sutikti lenkai Vroclave mokės pasakyti savo prokalbės žodį “labas”? Ar Kongreo pirmininkė rusė žino savo seną žodį “labas”? Mūsų Lietuvą reikėtų pripažinti pasaulio kultūros kalbų paveldo rezervatu. Nėra reikalo mūsų užgrobinėti, prievarta keisti raidyną ar kitaip engti, nes indoeuropiečiams reikėtų puoselėti ir saugoti savo protėvynę Lietuvą. Italė studentė labai susidomėjo, kai pasakiau, kad mes kartu buvome etruskuose ir kad pas juos yra upė “Nera”. Labai susidomėjo ir ispanas tuo, kad Ispanijoje irgi yra upė “Nera”. Pasakiau, kad Neris teka ir mūsų senojoje Lietuvoje. Atsisveikinant, jie pasakė “labas”, bet pataisiau, kad turėtų sakyti “iki”. Dabar ir jums sakau: iki!
Pradžia nuo OMENS…
Omenyje
ir tik – nuo to
– po to ….t a r t i s:
gimties eigos
(g a r s Ų)